VRK duomenimis, 19 val. balsavo jau apie 39,78 proc. rinkėjų. Iš anksto tam tikruose pašto skyriuose ir namie trečiadienį–penktadienį jau balsavo 4,98 proc. rinkėjų.
Gauti 132 pranešimai apie galimus pažeidimus
Sekmadienį Lietuvos policijos įstaigos gavo 132 įvairius pranešimus apie galimus rinkimų pažeidimus, daugiausiai – dėl neleistinos agitacijos, rinkėjų pavežimo ar balsų pirkimo.
LNK Žinios pranešė apie Jurbarko rajone nustatytas dvi neblaivias Gricių rinkimų komisijos nares, jos įpūtė pustrečios promilės.
Dėl galimų pažeidimų per rinkimus policija iš viso atlieka 30 ikiteisminių tyrimų. Vienas pradėtas sekmadienį dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo Zarasuose.
Nuo rinkimų pradžios 7 val. iki sekmadienio 18 val. visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ gavo 107 pranešimus apie galimus rinkimų tvarkos pažeidimus. 23 iš jų perduoti tirti savivaldybių rinkimų komisijoms, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir policijai. Utenos, Kupiškio ir Trakų rajonuose pranešta apie rinkimų apylinkėse rastas neužantspauduotas balsadėžes. Šios klaidos buvo ištaisytos apie tai informavus rinkimų komisijas.
Iki 14 val. buvo balsavę ketvirtadalis rinkėjų
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbė, kad 14 val. rinkėjų aktyvumas siekė 24,64 proc. (iki 10 val. – 5,32 proc.).
Per praėjusius rinkimus 2011 metais tokiu metu buvo balsavę 23,62 proc. rinkėjų. 2011 metais galutinis aktyvumas siekė 39,73 proc.
Iki 14 val. aktyviausiai balsavo Pagėgių savivaldybės (33,93 proc.), Druskininkų (33,06 proc.) Šalčininkų rajono (32,49 proc.) ir Švenčionių rajono (32,24 proc) rinkėjai. Pasyviausi – Klaipėdos rajono (19,03 proc.), Vilkaviškio rajono (19,21 proc.), Mažeikių rajono (20,58 proc.), Panevėžio (20,7) ir Kaišiadorių rajono (20,79 proc.) gyventojai.
Kaip per spaudos konferenciją sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, skundų dėl pažeidimų sekmadienį nėra daug, didžioji dalis – dėl išorinės reklamos tvarkos pažeidimų, bet dalis jų nepasitvirtino.
Jis taip pat pripažino, kad yra trukdžių dėl VRK interneto svetainės veiklos, bet tvirtino, jog paslaugos teikėjas žadėjo padidinti resursus ir toliau puslapis turėtų veikti be trukdžių. Sekmadienį kurį laiką VRK interneto svetainė buvo nepasiekiama.
V.Adamkus – tvirtai apsisprendęs
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad pirmą kartą Lietuvoje rengiami tiesioginiai merų rinkimai sukuria papildomą atsakomybės jausmą kandidatams ir įtvirtina demokratinius principus.
„Tai uždeda tam tikrą atsakomybę rinkėjams. Jų pasirinktas kandidatas turi pildyti jų viltis, o pačiam kandidatui – atsakomybė ne partijai, sudarytam sąrašui automatiškai, bet pačiam rinkėjui, kuris jį išrinko. Aš manau, tai savotiškas valstybės politinio gyvenimo demokratinių principų įtvirtinimas“, – sekmadienį žurnalistams sakė V.Adamkus, atidavęs balsą Saulėtekio rinkimų apylinkėje.
V.Adamkaus nuomone, diskusijos dėl galbūt nepakankamų mero įgaliojimų kol kas yra pernelyg ankstyvos.
„Pabandykime su tuo, ką turime, jei matysime, kad trūksta (galių), tai kituose rinkimuose galėsime tai papildyti“, – kalbėjo V.Adamkus.
Jis sakė, kad balsuoti atėjo jau tvirtai apsisprendęs dėl kandidato į Vilniaus merus.
A.Zuokas Vilniuje prognozuoja antrąjį turą
Perrinkimo siekiantis Vilniaus meras Artūras Zuokas prognozuoja, kad sostinėje mero rinkimuose prireiks antrojo turo.
„Pagal Vilniaus miesto gyventojų sudėtį, be abejonės, antras turas yra neišvengiamas“, – sekmadienį žurnalistams sakė A.Zuokas, balsavęs Dailės rinkimų apylinkėje.
A.Zuokas sakė, kad jo vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) tikisi laimėti tris merų postus iš 60.
Politikas sakė besidžiaugiantis, kad merai pirmą kartą renkami tiesiogiai. Pasak jo, tokiu būdu išrinktas meras bus „savarankiškesnis, nes mažiau jam įtakos darys koalicijos, taip pat partijos ir, be abejo, interesų grupės“.
Vilniaus mero posto siekia 12 kandidatų, visus juos iškėlė politinės partijos.
Stiprės merų įgaliojimai?
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad tiesiogiai išrinktų merų įgaliojimus gali tekti stiprinti, jei paaiškės, kad oponuojančios savivaldybių tarybų koalicijos gali rimtai trukdyti jų veiklą.
Sekmadienį atidavęs savo balsą savivaldos rinkimuose, premjeras taip pat sakė tikintis, kad tiesioginiai merų rinkimai padidins rinkėjų aktyvumą.
„Jeigu atsitiktų taip, kad tarybos nariai pradėtų formuoti tokias koalicijas, kurios turėtų tikslą trukdyti merams, tada reikėtų galvoti apie merų įgaliojimų stiprinimą“, – žurnalistams sakė premjeras.
Pasak jo, socialdemokratai rinkimuose tikisi iškovoti apie 20 merų postų iš 60.
Premjero vertinimu, šiemet pažeidimų rinkimuose nėra daugiau nei per ankstesnius rinkimus, pirmiausia dėl to, kad policija yra sustiprinusi savo darbą.
A.Kubilius įžvelgia problemų
Konservatorių lyderis Andrius Kubilius sako, kad pirmą kartą tiesiogiai išrinktiems merams gali kilti problemų dirbant su savivaldybių tarybomis, kuriose dominuos miesto vadovui oponuojantys politikai.
Atidavęs savo balsą Vilniuje, buvęs premjeras teigė, kad dabartinis įstatymas tinkamai nesureguliuoja institucijų santykių.
„Manau, kad tikrai gali būti sunku, ir manau, kad šis valdžios veiksmas, įvedant tiesioginius mero rinkimus, be smagaus užsiėmimo, kad galime rinkti merus, daugiau gerų dalykų daug neduoda“,- žurnalistams sekmadienį sakė A.Kubilius.
„Galime turėti tikrai nemažai problemų, ypač tose vietose, kur meras bus vienos pakraipos, o valdančioji dauguma – kitokios. Ir tokių vietų gali būti nemažai, o įstatymas tokiu atveju iš esmės nesureguliuoja institucijų santykių“, – teigė politikas.
A.Kubilius sakė neabejojantis, kad pirmajame rinkimų ture Vilniuje nė vienas kandidatas į merus nesurinks daugiau nei pusės balsų, tad po dviejų savaičių teks rengti antrąjį ratą.
R.Paksas džiaugtųsi, jei partija turėtų 14 merų
Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas džiaugtųsi, jeigu partija per savivaldos rinkimus iškovotų 14 merų postų. Tačiau partijos vadovas dėl Vilniaus mero rinkimų nėra nusiteikęs optimistiškai – pasak jo, „tvarkiečių“ kandidatui būtų gerai patekti į antrąjį turą.
„Jeigu spręstume pagal Europos Parlamento rinkimus, kurie buvo visai neseniai – gegužę, tai 14 apygardų mūsų partija pirmavo. Jeigu keturiolika merų būtų, aš būčiau patenkintas“, – žurnalistams po balsavimo Vilniuje sekmadienį sakė R.Paksas.
Tačiau jis teigė, kad Vilniuje jo partijos nariui būtų gerai patekti į antrąjį turą.
„Būtų gerai patekti į antrąjį turą“, – teigė R.Paksas. Tuo metu Vilniaus miesto taryboje jis tikisi 8–10 kėdžių.
R.Pakso nuomone, po rinkimų savivaldybių tarybų koalicijos turėtų formuotis aplink išrinktus merus. Tačiau jeigu situacija būtų kitokia, tuomet savivaldybėse atsirastų dvivaldystė.
„Šį kartą bus truputį kitaip. Šį kartą koaliciją pradės formuoti meras ir apie jį suksis gyvenimas. Man atrodo, kad daugeliu atvejų ir susiformuos merų koalicija, jeigu bus priešingai, be abejo, tai bus dvivaldystė ir rezultatas bus priešingas“, – aiškino „tvarkiečių“ lyderis.
Bus išrinkta 60 merų
Savivaldybių tarybų rinkimuose varžosi per 15 tūkst. kandidatų. Pirmą kartą lietuviai turi galimybę rinkti merus tiesiogiai, tad dėl mero posto rungiasi daugiau kaip 400 kandidatų. Iš jų merais taps 60. Per rinkimus sekmadienį bus išrinkti ir 1524 tarybos nariai. Tose savivaldybėse, kur meras nebus išrinktas per pirmąjį turą, t.y. nesurinks daugiau kaip pusės rinkėjų balsų, po dviejų savaičių, kovo 15-ąją, vyks antrasis rinkimų turas.
Sostinės Žirmūnų rinkimų apygardoje renkamas ir Seimo narys vietoj eurokomisaru tapusio socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio.
Rinkimų teisę Lietuvos savivaldos rinkimuose turi 2 542 605 rinkėjai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, balsuoti namie pageidavo beveik 91 tūkst. rinkėjų, itin aktyviai gyventojai reiškė valią ir išankstinio balsavimo metu. Tiesa, vos prasidėjus išankstiniam balsavimui imta fiksuoti ir įvairius pažeidimus, policija dėl jų pradėjo keletą ikiteisminių tyrimų.
Vilniuje – politikos senbuviai ir naujokai
Sostinėje kandidatų į merus sąrašas tikrai ilgas ir spalvingas. Išsaugoti mero postą norėtų ir dabartinis meras Artūras Zuokas (Lietuvos laisvės sąjunga), bet dėl jo teks susigrumti su būriu itin karingai nusiteikusių konkurentų. Paveržti mero postą iš A.Zuoko norėtų Gintaras Paluckas (Lietuvos socialdemokratų partija), Mykolas Majauskas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Julius Panka (Tautininkų sąjunga) ir Naglis Puteikis („Lietuvos sąrašas“).
Mielai į sostinės vadovo kėdę sėstų ir Indrė Kleinaitė (Lietuvos žaliųjų partija) ar Virginija Vingrienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga). Užmojo įsikurti Konstitucijos prospekto dangoraižyje neslepia ir Valdemaras Tomaševskis (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-politinė partija Rusų aljansas), ir Darbo partijos atstovas Jonas Pinskus.
Vilniaus merais taip pat pretenduoja tapti Petras Gražulis (partija „Tvarka ir teisingumas“), Vitalijus Balkus (Lietuvos liaudies partija) bei Remigijus Šimašius (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis).
Kaune – net 14 kandidatų į merus
Itin įnirtinga kova dėl mero kėdės užvirs Kaune, mat čia rinkėjų simpatijas bando pelnyti net 14 kandidatų. Kaune į savivaldybės tarybos narius ir merus kandidatuoja Stanislovas Buškevičius, kurį iškėlė partija „Jaunoji Lietuva“, Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas, partijos Profesinių sąjungų centro kandidatas Kęstutis Juknis.
Sėsti į mero kėdę dar kartą tikisi ir Andrius Kupčinskas, kurio kandidatūrą iškėlė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Merais taip pat norėtų būti išrinktas Gintautas Labanauskas, kurį iškėlė visuomeninis rinkimų komitetas Gintauto Labanausko komanda „Dirbam Kaunui“, Orinta Leiputė, priklausanti Lietuvos socialdemokratų partijai. Stipriu varžovu kitiems kandidatams laikomas Visvaldas Matijošaitis, visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ kandidatas.
Į mero postą taikosi Rimantas Mikaitis (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Juozas Murauskas (Emigrantų partija), Aušra Ručienė („Tvarka ir teisingumas“), Vytautas Šustauskas (Kovotojų už Lietuvą sąjunga), Erikas Tamašauskas (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Artūras Tepelys (Respublikonų partija), Eligijus Dzežulskis-Duonys (Visuomeninis rinkimų komitetas „Kaunas plius Puteikis“), Kęstutis Pūkas (visuomeninis rinkimų komitetas „Kaunas – kitokia Lietuva“).
Klaipėdoje varžosi 12 kandidatų
Klaipėdoje dėl mero posto varžosi Agnė Bilotaitė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Vytautas Grubliauskas (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Lilija Petraitienė (Lietuvos socialdemokratų partija), Artūras Razbadauskas (partija „Tvarka ir teisingumas“), Ivanas Romanovas (Darbo partija), Irina Rozova (politinė partija Rusų aljansas), Marius Šileika (Tautininkų sąjunga), Viačeslavas Titovas (Lietuvos rusų sąjunga), Rimantas Cibauskas (Klaipėdos visuomeninis rinkimų komitetas), Nika Puteikienė (Visuomeninis rinkimų komitetas „Puteikis plius“), Stasys Paulauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Benas Renatas Baltusis (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).
Šiauliuose – ir partijoms nepriklausantys kandidatai
Tapti Šiaulių miesto meru per šiuos rinkimus bandys Vaidas Bacys (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Mykolas Deikus (partija „Lietuvos sąrašas“), Vidmantas Japertas (visuomeninis rinkimų komitetas „Laisvieji piliečiai“), Danguolė Martinkienė (Darbo partija), Daiva Matonienė (partija „Tvarka ir teisingumas“).
Savo kandidatūras Šiaulių miesto mero rinkimuose taip pat kelia Tomas Petreikis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Justinas Sartauskas (Lietuvos socialdemokratų partija), Valerijus Simulikas (visuomeninis rinkimų komitetas „Valerijaus Simulik judėjimas „Už Šiaulius“), Andrius Šedžius (Lietuvos liaudies partija), Vidmantas Šimkus (Lietuvos laisvės sąjunga), Stasys Tumėnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Artūras Visockas (visuomeninis rinkimų komitetas „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“).
Panevėžyje dėl mero posto kovos 11 politikų
Į Panevėžio mero postą kandidatuoja Sigitas Činga („Tvarka ir teisingumas“), Janina Gaidžiūnaitė (Lietuvos socialdemokratų partija), Maurikijus Grėbliūnas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Valdemaras Jakštas (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)).
Taip pat norą užimti Panevėžio mero postą pareiškė Zita Kukuraitienė (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Kęstutis Lukoševičius (visuomeninis rinkimų komitetas „Mums svarbu“), Petras Narkevičius (Darbo partija), Rytis Mykolas Račkauskas (visuomeninis rinkimų komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“), Gintaras Šileikis (Gintaro Šileikio visuomeninis rinkimų komitetas), Gema Umbrasienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) ir Vytautas Žagūnis (Lietuvos liaudies partija).
