Politologas Mažvydas Jastramskis tvirtina – savivaldos sistema turėjo būti pakeista taip, kad merai iš tiesų galėtų valdyti. Tada galėtume reikalauti iš jų atsakomybės. Tačiau dabar merams lieka vienintelė viltis – patiems siūlyti savivaldos sistemos pertvarką, kad įgytų tikros galios.
– Tiesioginius rinkimus lyginote su Pandoros skrynia, tvirtinote, kad jie atveria kelią populizmui. Ar po rinkimų jūsų pozicija pasikeitė? Gal Lietuvos visuomenė pasirodė brandesnė?
– Mano nuomonė nepasikeitė. Visuomeninių komitetų sėkmė per rinkimus gal nėra populizmas tikrąja forma, tačiau tokie politiniai dariniai neturi nuoseklios programos ir vertybinės orientacijos.
Apie visuomenės brandumą ar nebrandumą nenoriu kalbėti, nes tai sunku išmatuoti. Galima suprasti, kodėl žmonės taip balsuoja – veikiausiai jie nusivylę miesto valdymu. Tačiau valstybės lygmeniu tai nieko gero neduoda. Lietuvos partinė demokratija silpnėja, o geriau už partinę demokratiją dar niekas nesugalvojo.
– Svarstėte, kad tiesioginių rinkimų sistema palanki kandidatui į Vilniaus merus A.Zuokui. Ar čia jūsų nuomonė nepasitvirtino?
– Kodėl? Juk antrajame ture varžysis R.Šimašius ir A.Zuokas. Jis dar turi šansų tapti meru. Jeigu rinkimai užsibaigtų partijų sąrašais, klausimas apie A.Zuoką net nebekiltų. Juk matome, kad konservatorių ir liberalų koalicijai mažai trūksta.
Tiesioginiai mero rinkimai A.Zuokui vis tiek buvo geriau. Negali sakyti, kad jam nepasisekė ir todėl, kad dabar jis gavo daugiau procentų rinkėjų balsų negu 2011-ųjų rinkimuose surinko jo sąrašas, kurio priekyje buvo jo pavardė.
– Kaip aiškintumėte liberalų sėkmę?
– R.Šimašius tiesiog atrodė stipriausia alternatyva A.Zuokui. Konservatoriai nesugebėjo rasti stipraus kandidato. Be to, Liberalų sąjūdis anksti iškėlė R.Šimašių kaip merą. Taip ši partija parodė, kad rimtai ruošiasi rinkimams.
– Kam gali atitekti V.Tomaševskio balsai? O gal jie išvis niekam neatiteks?
– Gali ir niekam neatitekti. Tai iš dalies priklausys nuo paties V.Tomaševskio. Jeigu jis neišreikš paramos nė vienam kandidatui, nemaža tikimybė, kad antrajame ture rinkėjai balsuoti tiesiog neateis.
– Kokią situaciją matote Kaune? Ką ten galima prognozuoti?
– Manau, kad Kaune bus arši kova. Konservatoriai mėgins atsigriebti – juk jie liko antri, o tai yra nemaža grėsmė. Ką nors prognozuoti sunku – visko gali būti.
Žinoma, čia viską lems balsavimas ne už, o prieš dabartinį merą. Jeigu visos partijos susivienytų prieš A.Kupčinską, jis galėtų pralaimėti. Tačiau kažin ar taip nutiks, nes visi turi savų interesų, kodėl jie turėtų remti vienos partijos konkretų narį.
– Jūs labiau palaikote rinkimus, kuriuose rungiasi partijos. Kodėl? Juk visuomenė partijomis nepasitiki.
– Nematau demokratijos, kurioje konkuruoja veidai. Akivaizdu, kad demokratija įsitvirtina tada, kai nusistovi konkurencija tarp partijų programų. Ji neturi būti labai aštri. Tai labai svarbu suvokti. Kai žmonės nori išskirtinės ideologijos, man neaišku, ko jie nori – komunistų, maoistų? Vertybiniai skirtumai turi būti nuosaikūs.
Yra sakančių, kad savivaldoje ideologijų nėra. Tai netiesa. Daliai politikų darbas savivaldybėje atveria kelią į nacionalinę politiką. Jei skatiname žmones balsus atiduoti ne partijoms, silpniname ir lygmenį, kuriame gali vystytis partinė demokratija.
Žmonėms vien žodis „partija“ kelia neigiamus jausmus – prisiminkime, Lietuvą penkiasdešimt metų valdė komunistų partija. Be to, pirmuosius penkiolika metų partijų programos atrodė kaip pažadų rinkiniai. Tačiau jau imama suvokti, kad taip toli nenueisi, rinkėjus reikia patiems ugdyti.
– Tačiau jei partija išsirenka savo merą, tai tada kaip tik autoritarizmo turėtų būti daugiau?
– Galima taip samprotauti. Tačiau iš tiesų nėra Lietuvoje tiek jau daug savivaldybių, kur viena partija turėtų daugumą. Tikrai nedaug jų yra, iki dešimties. Tokios lenkiškos savivaldybės, iki šiol taip buvo Ignalinoje, Druskininkuose, Neringoje, Birštone. Tačiau dažniausiai valdo koalicija.
Anksčiau mero politinė galia kildavo iš to, kad jį išrinkdavo taryba – tai reiškia, dauguma palaikė jo vadovavimą. Dabar išrinktas meras dabar turės būti neblogas diplomatas, nes tarybai didelių paskatų tartis kaip ir nėra. Gali atsirasti manančių, kad tai meras turi formuoti koaliciją, jeigu jis nori paskirti administracijos direktorių ir kitus svarbius žmones, be kurių savivaldybės darbas nėra įmanomas.
Jeigu yra nesusitariama, nepaskiri į postus žmonės, realiai darbas negali vykti. Taryba ir meras nėra visa savivaldybė.
– Norite pasakyti, kad tiesioginiai rinkimai tik kelia iliuziją, kad meras turės daugiau galių?
– Jei jau darėme reformą, sistema turėjo būti pakeista taip, kad merai iš tiesų galėtų valdyti. Tada galėtume reikalauti iš jų atsakomybės. Dabar rinkimų įstatyme pakeista tik viena eilutė – nurodyta, kad meras bus renkamas tiesiogiai. Visa kita liko kaip buvę.
– Ar tai reiškia, kad balsuojant rinkėjai turėtų atsižvelgti ir į tai, ar kandidatas yra geras diplomatas?
– Rinkėjas turi balsuoti taip, kaip jam atrodo geriausia, o ne kaip jam pataria žurnalistai ar apžvalgininkai. Aišku, reikėtų mažiau galvoti apie tai, kad tiesioginių rinkimų keliu atėjęs meras padarys tvarką.
Nemanau, kad politikas turi būti idealus. Juk politikai atsiranda iš tos socialinės aplinkos, kurioje mes esam.
„Nėra už ką balsuoti“ niekada nėra argumentas. Kai rinkimuose būna antras turas, dažnai balsuojama ne už, o prieš. Čia tas pats, kas su alaus ar varškės pasirinkimu parduotuvėje. Kai yra penkiolika rūšių, sunku išsirinkti, o iš dviejų išsirinktum tuoj pat.
– Tvirtinate, kad mažesnėse savivaldybėse merai turi didesnes agitacijos galimybes, nes juos paremia seniūnai.
– Juk seniūnai yra arčiausiai žmonių. Žmogus turėtų būti itin moralus, kad nesinaudotų tuo, kad gali daryti įtaką. Nemanau, kad apie Lietuvos politiką galima kalbėti kaip apie labai moralią.
– Kuo Lietuvos savivaldos sistema skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos valstybių?
– Vakaruose savivalda yra gerokai smulkesnė. Kitose šalyse – Lenkijoje, Čekijoje savivaldybės šimtais skaičiuojamas. Žinoma, šios šalys pačios yra didesnės, tačiau santykis vis tiek yra mūsų nenaudai.
Tiesioginiai merų rinkimai populiarėja, tačiau savivaldos lygmenyje yra labai didžiulė įvairovė. Kai kurios šalys tiesiog palieka savivaldybėms teisę apsispręsti, kaip yra renkamas meras.
Pas mus savivalda kyla iš valdžios. Profesorius A. Kulakauskas neblogai pasakė, kad pas mus savivalda yra privilegija, kuri duodama savivaldybėms. Nėra taip, kad savivaldybė savo nuožiūra galėtų spręsti, kaip tvarkysis, rinks merą. Kaip valdžia pasako, taip ir bus.
– Tvirtinate, kad savivaldos Lietuvoje apskritai nėra?
– Beveik nėra Lietuvoje savivaldos. Jei norėta sustiprinti savivaldą, reikėjo įteisinti tiesioginius seniūno rinkimus. Būtų labiau naudinga. Seniūnas neturi tiek daug galių, bet yra labai arti žmonių. Žmonės gali pagrįstai vertinti, ką jisai daro. Mato, kaip nušienauta pieva ar gatvėje dega lemputės.
O savivaldybės centras būna dažnai rajono centras, aplink jį yra kaimai. Žmonės to mero per keturis ar dešimt metų gali išvis nepamatyt. Tai nėra taip arti žmonių, kaip yra įsivaizduojama.
– Ar savivaldos sistemos keitimą gali inicijuoti patys merai?
– Gali, jei bus matoma, kad trūksta galių valdyti. Net trečdalis visų merų išrinkti pirmajame ture. Tikėtina, kad jie kovos už tai, kad nereikėtų lankstytis taryboms.
Lietuvos savivaldybių asociacija gali spausti, kad būtų padidinta jų galia. Apie tokią galimybę prieš rinkimus užsiminė ir premjeras.
Savivaldos rinkimai: vieni triumfuoja, kiti skaičiuoja nuostolius. 18 val. 45 min. laidoje „“Lietuva tiesiogiai““ – pokalbis apie rinkimus. Studijoje dienraš čio „“Lietuvos rytas““ apžžvalgininkas Vytautas Bruveris, politologas Vytautas Dumbliauskas bei Liberalų sąjūdžžio pirmininkas Eligijus Masiulis.
