Prieš maždaug 15 metų šiai partijai, norint valdyti miestą, nereikėdavo net koalicijos partnerių, tačiau po kiekvienų rinkimų jie netekdavo po kelias vietas, kol galų gale lyderio pozicijas prarado.
Prisimenu net kuriozinį atvejį, kai Panevėžio socialdemokratai skundėsi, jog partijos vadovai nežada skirti didelių lėšų ir eikvoti energijos Panevėžyje, nes šis miestas vis tiek buvo ir liks V.Landsbergio bastionu. Šis politikas Panevėžyje itin sėkmingai buvo renkamas SSRS deputatu ar Seimo nariu.
Todėl dabartinis pralaimėjimas Panevėžyje, kaip ir Kaune, konservatoriams turėtų būti itin skaudus.
Tėvynės sąjunga Panevėžyje jau užsitikrino 6 vietas, tuo tarpu Seimo nario P.Urbšio įkurtas judėjimas „Kartu“, savivaldos rinkimuose dalyvavęs pirmą kartą, gavo 7 vietas, o jo kandidatas į merus R.M.Račkauskas po pirmojo turo prieš konservatorių kandidatą M.Grėbliūną pirmauja maždaug dviem tūkstančiais balsų.
Nugalėti antrajame ture M.Grėbliūnui bus labai sunku. Net ir tada, jeigu už jį agituotų nuolatiniai jų koalicijų partneriai miesto valdžioje Darbo partija ir „tvarkiečiai“, sėkmės tikėtis gali tik labai didelis optimistas. Socialdemokratų, Darbo partijos ar „tvarkiečių“ rinkėjas už V.Landsbergio partiją nebalsuotų net varu varomas.
Kas atsitiko Panevėžyje? Žinoma, turėjo įtakos ir tai, kad šios partijos vadovų veidai nesikeičia jau bemaž 20 metų, jau lyg ir atsibodusios tos pačios dainelės. Tačiau buvo ir vietinių priežasčių.
Didžiausi šios partijos Panevėžyje duobkasiai buvo konservatorių merai V.Matuzas ir V.Satkevičius. Konservatorių lyderiai A.Kubilius su R.Juknevičiene apie V.Uspaskichą ir R.Paksą dažnai kalbėdavo kaip apie Rusijai dirbančius politikus, tačiau Panevėžyje konservatoriai su tais neva Rusijai dirbančiais „tvarkiečiais“ ir „darbiečiais“ kiekvieną kadenciją noriai dalindavosi valdžia.
Tuo tarpu tradiciniai konservatorių partneriai kituose miestuose ir centrinėje valdžioje liberalai, kaip taisyklė, V.Matuzo ir V.Satkevičiaus Panevėžyje buvo laikomi didžiausi priešai.
Panevėžio konservatoriai nuosekliai gynė į korupcijos skandalus nuolat įsipaniojančius „tvarkiečius“, kol galų gale į prokurorų akiratį pateko ir V.Matuzas, ir V.Satkevičius. Tų partijų keistas bendradarbiavimas davė ir keistų vaisių: keli mero pareigas ėję veikėjai jau nuteisti, du vicemerai irgi, keli buvę administracijų vadovai dar teisiami. Teismo slenkstį greit pradės minti ir V.Matuzas su dabartiniu meru V.Satkevičiumi.
Rinkėjams atsirado gera proga pamąstyti, o kas gi taip siejo šias partijas ir jų lyderius?
Tokia situacija pasinaudojo buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas, dabar Seimo narys P.Urbšys, pats tyręs tas korupcijos bylas, o vėliau įkūręs savo judėjimą. Todėl iš dalies galima sutikti, kad šis judėjimas į lyderius šovė pasinaudojęs protesto prieš korupciją balsais.
Be to, pastaruoju metu dideli nesutarimai draskė Panevėžio konservatorius, o dabartinis kandidatas į merus M.Grėbliūnas iškeltas tam prieštaraujant partijos vadovybei. Ji manė, kad turėtų kandidatuoti daugiau žinomas ir labiau politikoje patyręs žmogus. Buvo minima net ir R.Juknevičienės, kuri netoli Panevėžio turi namą, pavardė.
Buvo galima nuspėti, kad po rinkimų lyderiu taps kita partija. Ryškaus lyderio konservatoriai nebeturi, o jiems koją pakišęs R.M.Račkauskas, nors jiems ir labai apmaudu, yra buvęs konservatorius, kurio kažkada neįvertino nei V.Matuzas, nei partijos vadovybė Vilniuje.
Gerų šansų Panevėžyje turėjo socialdemokratai, iki tol buvę antri pagal dydį miesto taryboje. Tačiau jie tikriausiai netikėjo, kad gali sugriauti per 20 metų Panevėžyje nusistovėjusią tvarką.
Premjeras A.Butkevičius net buvo susitikęs su patyrusiu ir patraukliu politiku buvusiu liberalu R.Vyžintu, kuris turėjo užglaistyti nesutarimus šios partijos Panevėžio skyriuje ir tapti jų kandidatu į merus. Tačiau vietinės intrigos sužlugdė šį planą, R.Vyžintas buvo nustumtas, o socialdemokratai liko pilki ir mažai pastebimi.
Tarp lyderių galėjo atsiduri ir liberalai. Suskaičiavus Liberalų sąjūdžio, taip pat iš jo išstumto ir savo komitetą surinkusio buvusio Seimo nario G.Šileikio rėmėjus bei su A.Zuokos liberalais išėjusio buvusio mero V.Jakšto, kuris balsų atėmė, tačiau negavo nė vienos vietos, gautus balsus ,susijungę liberalai galėjo tapti rimtas konkurentas konservatoriams kovoje dėl antrosios vietos.
Taigi, Panevėžyje situacija dar nėra stabili ir dar ilgai tokia nebus, nes ryškios daugumos šiame mieste nebeturi nė viena partija. Todėl per kitus savivaldybių rinkimus visos partijos galės raitotis rankoves ir iš naujo kautis dėl šio kažkada konservatorių bastionu vadinto miesto.
