Tuo metu, kai Lietuva rengiasi atremti grėsmes iš Rusijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) nusprendė, kad mūsų pasienį turi saugoti rusiška technika.
Kai tik buvo paskelbtas konkursas, kas aprūpins mobiliaisiais seisminiais davikliais Purvėnų ir Druskininkų pasienio užkardas, jų nugalėtojas niekam nekėlė abejonių.
Tai – bendrovė „Telekonta“, kuri ketina mūsų pasienyje įdiegti Rusijos firmos „Polus-ST“ daviklius.
Nugalėtojas buvo aiškus todėl, jog konkurso sąlygos surašytos taip, kad rusiška aparatūra neturėtų konkurentų.
Purvėnų ir Druskininkų pasienio užkardos – ne vienintelės, kuriose gali būti sumontuota rusiška aparatūra.
Praėjusiais metais tokio tipo sienos stebėjimo sistema buvo pradėta naudoti Lavoriškių, Gintaro Žagunio ir Padvarionių užkardose.
Tada šią aparatūrą įdiegė konkursą laimėjusi bendrovė „Fima“.
Dar prieš konkursą buvo atlikta Baltarusijos ruožo apsaugos studija ir atrinkta įranga. Pagal šią studiją ir buvo vykdomas viešasis pirkimo konkursas.
Tačiau sąlygos buvo surašytos labai tiksliai vienam gamintojui – rusiškai aparatūrai, kurią neva gamina Slovakijos įmonė. Šiuos daviklius ir įsigijo „Fimos“ bendrovė.
Nesuprato, ką įsigijo
Tačiau net ir konkursą laimėjusios „Fimos“ specialistai ne iškart suprato, jog jų įdiegta technika – rusiška. Mat vilniečiai daviklius pirko iš Slovakijoje įsikūrusios bendrovės „Polus Europe“.
Pirmieji įtarimai kilo, kai pradėjo strigti diegimo darbai. Kilus nesklandumų, „Fima“ į pagalbą pakvietė Slovakijos bendrovės, iš kurios buvo pirkta aparatūra, darbuotojus.
„Tačiau kai jie atvyko, mes buvome priblokšti. Jie patys ne ką geriau susigaudė – ėmė skambinti į Maskvą ir konsultuotis su Rusijos specialistais“, – pasakojo vienas „Fimos“ darbuotojų.
Kai telefonu problemų nepavyko išspręsti, tie patys konsultantai iš Rusijos atvyko į Lietuvą ir pašalino visus gedimus.
Licencija – iš saugumo
Kalbant su įrangą montavusiais specialistais ir paaiškėjo, kad šie davikliai gaminami Rusijoje, bendrovėje „Polus-ST“, o vėliau siunčiami į Slovakiją. Čia perklijuojamos etiketės ir įranga jau parduodama kaip europietiška.
Praėjusių metų pabaigoje Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) suteikė licenciją šiai firmai iki 2019 metų atlikti slaptųjų tarnybų kontroliuojamus darbus, susijusius su valstybės paslaptimis.
Šią bendrovę įvertino ir Rusijos vidaus reikalų ministerija. Už geriausią kompleksinį sprendimą įdiegiant saugumo sistemą „Radiobarjer“ jai buvo paskirtas specialus diplomas.
Diversijų atveju – grėsmė
„Kai paaiškėjo, jog įdiegėme ne slovakišką, o rusišką techniką, patys atsisakėme ateityje siūlyti šiuos daviklius, nors supratome, kad tada pralaimėsime. Pelnas bendrovei – svarbus dalykas, tačiau mums svarbiausi valstybės interesai“, – sakė „Fimos“ atstovai.
Kompiuterių specialistai teigė, jog pagrindinis įdiegtų daviklių pavojus – kad jie valdomi per atstumą. Dėl šios priežasties gamintojai galės visiškai kontroliuoti daviklių teikiamą informaciją.
„Įsivaizduokite, kad į mūsų šalį bus pasiųstas vadinamųjų žaliųjų žmogeliukų būrys. Tuomet šios aparatūros gamintojams nebus problemų užblokuoti šią informaciją – mūsų pasieniečiai net nesužinos apie sienos perėjimą“, – sakė specialistas.
Estafetę perėmė „Telekonta“
Nors „Fimos“ vadovai Purvėnų ir Druskininkų užkardų sienos stebėjimo sistemos diegimo konkursuose atsisakė siūlyti rusišką aparatūrą ir pasirinko Vakarų šalyse pagamintus daviklius, pasiūlymą įdiegti „Polus-ST“ produkciją pateikė bendrovė „Telekonta“.
Mažai kas abejojo, kad šiuos beveik puspenkto milijono eurų vertės konkursus ji ir laimės.
Dovana – gardi sutartis
Paaiškėjus, kad „Telekonta“ ketina diegti rusiškus daviklius, VSAT sausio 23 dieną šiai bendrovei įteikė gardžią dovaną – buvo pasirašyta beveik 3 milijonų eurų sutartis dėl pasieniečių mašinose sumontuotos įrangos remonto ir priežiūros.
Dar prieš pasirašant sutartį buvo paskelbtos konkurso sąlygos, kurios idealiai atitiko vienintelę bendrovę – „Telekontą“.
Tad niekas nenustebo, kad konkursą ji ir laimėjo, nes buvo vienintelė dalyvė.
Ši bendrovė dar 2006 metais buvo laimėjusi VSAT paskelbtą konkursą ir į specialius automobilius įdiegė termovizorius bei kitokią aplinką stebinčią įrangą. Dabar ji įgijo išskirtinę teisę šią įrangą remontuoti ir prižiūrėti.
Kainos – lyg iš dangaus
Bet bent kiek apie šios technikos priežiūrą nusimanančius specialistus nustebino ne konkurso laimėtojas, o kainos, kurias už atliktus darbus sutiko mokėti VSAT.
Pavyzdžiui, už automobiliuose „Mercedes G“ įmontuotų vaizdo įrašymo įrenginių remontą pasieniečiai įsipareigojo šiai privačiai bendrovei sumokėti beveik 150 tūkstančių litų.
O visiškai naujas toks įrenginys su montavimu kainuoja apie 20 tūkstančių litų. Numatyta, kad gali tekti remontuoti 18 tokių įrenginių. Tačiau kaina už minėto įrenginio remontą juokinga, palyginti su atlygiu už CRT monitorių keitimą LCD monitoriais.
VSAT už vieno tokio monitoriaus keitimą įsipareigojo sumokėti beveik 326 tūkstančius litų, kai reali kaina – vos 5 tūkstančiai. Iš viso planuota pakeisti tris tokius monitorius, kurie kainuoja beveik milijoną litų.
Matyt, apsidžiaugę, kad iš VSAT gavo tokį gundantį pasiūlymą, verslininkai taip skubėjo rašyti pakeltas kainas, jog net nepastebėjo, kad vienodai, net cento tikslumu, įvertino tris visiškai skirtingas paslaugas.
Jau minėtas monitorių keitimas, analoginių įrašymo įrenginių keitimas skaitmeniniais bei personalinių kompiuterių keitimas įvertintas ta pačia suma. Už kiekvieną tokį darbą VSAT įsipareigojo sumokėti po 325 971 litą ir vieną centą.
Įpainioti aukšti pareigūnai
Šią korupcijos požymių turinčią sutartį su „Telekonta“ pasirašė VSAT vado pavaduotojas Valentinas Novikovas.
Manoma, kad dokumentus rengė VSAT Finansų skyriaus viršininkas Virgaudas Lukoševičius, Logistikos valdybos viršininkas Arūnas Lučinskas ir Imuniteto skyriaus vadovas Darius Skarmalis, kurie viską derino su VSAT vadu generolu Vainiumi Butrimu.
