Įvairių jokioms partijoms nepriklausančių visuomeninių judėjimų atstovai Lietuvoje turės 116 mandatų, šias pozicijas įvairiose Lietuvos savivaldybėse dalysis net 36 visuomeniniai komitetai. Alytaus mieste jau per pirmąjį rinkimų turą buvo išrinktas jokiai partijai nepriklausantis meras, o dar šeši nepartiniai merai varžysis įvairiuose Lietuvos rajonuose antrajame rinkimų ture.
Kalbėdamas per „Žinių radiją“ prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė tokią Lietuvos politinio gyvenimo tendenciją apibūdino itin teigiamai: „Galimybę nepartiniams dalyvauti ir sėkmingai pasirodyti galima vertinti vienareikšmiškai – tai demokratijos ir sistemų atvirumo požymis, ir jis pasireiškė šiuose rinkimuose.“
Politologai ragina į šią situaciją nežvelgti pro rožinius akinius, mat, esant neaiškioms tokių judėjimų finansavimo sąlygoms ir politiniam nestabilumui, ilgalaikė tokių judėjimų gyvavimo perspektyva nėra tokia jau šviesi.
Balsuoti paskatino nusivylimas partijomis
Politologas Mažvydas Jastramskis, paklaustas, kaip vertina faktą, kad visuomeninių judėjimų kandidatai pasirodė ne ką blogiau už gerai žinomas politines partijas, kalbėjo: „Tokias tendencijas buvo galima nuspėti, nes pasitikėjimas partijomis yra labai menkas. Apklausos rodo, kad politinėmis partijomis pasitiki vos apie 10 proc. lietuvių, o kai kurie tyrimai rodo, kad šis rodiklis gali kristi iki 3 proc.“
M.Jastramskio teigimu, Seimo rinkimuose rinkėjai gali rinkti tik partijų kandidatus, o štai savivaldos ir prezidento rinkimuose yra galimybė balsuoti už nepartinius kandidatus, tad rinkėjai mielai šia galimybe naudojasi.
„Tokiems dariniams atitenka nemažai balsų ne tik dėl nepasitikėjimo partijomis, bet todėl, kad dažnai tokių sąrašų viršuje atsiduria visuomenėje gerai žinomi žmonės. Šie rinkimai buvo gana smarkiai suasmeninti. Kalbant apie mero rinkimus, buvo akivaizdu, kad dažnu atveju pirmas numeris yra žmogus, kuris pelno simpatijas, o jau kas už jo – tampa ne taip ir svarbu“, – kalbėjo pašnekovas. Jo teigimu, puikus pavyzdys yra Alytaus miestas, kuriame daugiausia rinkėjų balsų surinko Vytauto Grigaravičiaus rinkimų sąrašas.
Partijas siutina finansavimo klausimas
Aptardami rinkimų rezultatus didžiausių partijų lyderiai purkštavo, kad visuomeninių judėjimų lyderiai skyrė labai daug lėšų šiems rinkimams ir todėl džiaugiasi itin gerais rezultatais.
„Ateityje į tai būtina atkreipti dėmesį, nes pačių partijų finansavimas yra labai aiškiai reglamentuotas. Numatyta, iš kur partija gali gauti lėšų, kiek paramos gali gauti iš fizinių asmenų. Kalbant apie visuomeninius judėjimus, tokio aiškumo nėra. Tarkime, neaišku, kiek verslininkas gali skirti lėšų“, – sakė pašnekokas. Jis pabrėžė, kad jei jau visuomeniniai judėjimai dalyvauja rinkimuose, tai kitais atžvilgiais taip pat turėtų būti prilyginti partijoms.
Politologo teigimu, kol kas sunku spręsti, kaip visi šie judėjimai įsilies į politinę sistemą: „Dalis jų yra regioniniai, neturintys struktūros, paramos ir jie gali būti nestabilūs. Kai judėjimai neturi tam tikro laiko patikrinto įvaizdžio ar programos, tai ir rinkimų rezultatai būna labai nestabilūs.“
Iš savivaldybių patrauks į Seimą
Pasak M.Jastramskio, daliai gyventojų jų savivaldybių metų metus nesikeičianti politika yra kaip reikiant įgrisusi, vietinių partijų lyderiais taip pat spėta ne kartą nusivilti, o tai kaip tik ir skatina visuomeninių judėjimų patrauklumą. „Kalbant bendrai, tokių judėjimų itin didelio aktyvumo pasekmės šaliai gali būti nelabai smagios. Parlamentinė demokratija paremta partijomis, egzistuoja tam tikros organizacijos, turinčios skirtingas programas, vertybes ir pasiūlymų, kaip vykdyti politiką. O visuomeniniai judėjimai to pasiūlyti negali.“
Pašnekovo teigimu, kol tokie judėjimai kuriasi ir veikia tik savivaldybėse, nerimauti nėra ko, bet jei kokiomis nors aplinkybėmis būtų imta svarstyti dėl jų dalyvavimo parlamento rinkimuose, tai būtų iššūkis Lietuvos partinei demokratijai.
Paklaustas, ar esama galimybės, kad tokie visuomeniniai judėjimai taps itin rimtomis politinėmis jėgomis ar bus tik laikinas reiškinys šalies politikoje, M.Jastramskis atsakė: „Tai gali būti vienų rinkimų banga, bet daug kas priklauso ir nuo žmonių, kurie yra išrinkti į savivaldybių tarybas. Gali būti, kad šie regionų politikai ateityje turės ambicijų, susijusių ne tik su savivalda, bet ir su darbu Seime.“
Politologas neatmetė galimybės, kad ateityje gali nutikti taip, jog po visuomeninio judėjimo lyderio vėliava ims glaustis ne tik vieno konkretaus miesto ar regiono, bet ir iš visos Lietuvos susibūrę politiniai bendraminčiai: „Įsivaizduokite, kad V.Grigaravičiaus rinkimų sąrašas sulauktų ir kitų miestų rinkėjų palaikymo“, – kalbėjo M.Jastramskis.
