Antrajame rinkimų ture – antrojo numerio vaidmuo. Toks rytas vakar išaušo Vilniaus merui, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderiui Artūrui Zuokui ir Kauno merui konservatoriui Andriui Kupčinskui.
Tiek abu merus, tiek jų atstovaujamas jėgas smarkiai pralenkė Seimo narys Remigijus Šimašius su Liberalų sąjūdžiu sostinėje ir verslininkas Visvaldas Matijošaitis su nepartiniu rinkimų komitetu „Vieningas Kaunas“ laikinojoje sostinėje.
Bet didžioji kova – dar prieš akis. Kas ką aplenks formuojant valdančiąją daugumą miestų taryboje ir užsitikrinant jau iš grumtynių pasitraukusių buvusių konkurentų paramą antrajame mero rinkimų ture?
• Atiduok savo balsą už kandidatą į mero postą!
Įspūdingas liberalų šuolis
A.Zuokas, laikytas pagrindiniu sostinės mero rinkimų favoritu, į antrąjį rinkimų turą pateko tik po aršios kovos su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovu Valdemaru Tomaševskiu.
R.Šimašių parėmė per 75 tūkst. vilniečių – 33,96 proc. visų dalyvavusių rinkėjų, A.Zuoką – kone 40 tūkst. (18,05 proc.), V.Tomaševskį – 37,5 tūkst. (16,96 proc.).
Nuo šios trijulės smarkiai atsiliko konservatorius Mykolas Majauskas (19,2 tūkst. ir 8,7 proc.), nors už jį agitavo ir partijos lyderis Andrius Kubilius, ir dešiniųjų patriarchas Vytautas Landsbergis.
Per praėjusius rinkimus negavę nė vienos vietos Vilniaus taryboje liberalai šįkart iškovojo 15 mandatų ir šovė į pirmąją vietą.
Už juos, matyt, balsavo ir dalis konservatorių, ir dalis buvusių A.Zuoko rėmėjų, o gal ir „darbiečių“, kurie negavo nė vieno mandato, gerbėjai.
Gerus rezultatus sostinėje ir šuolį visos šalies mastu jau per Europos Parlamento rinkimus demonstravę liberalai, atrodo, sugebėjo prisistatyti kaip pagrindinė alternatyva žmonėms, kurie nusivylė ligšioline miesto valdžia ar tiesiog nori permainų.
Vilniuje liberalams padėjo ir tai, kad visoje šalyje jie įgauna pagrindinių visų liberaliųjų jėgų atstovų, telkėjų statusą.
Dėl to jie sudavė itin smarkų smūgį ir A.Zuoko vadovaujamai partijai, nors jos pavadinime irgi yra žodis „liberalai“.
Kita vertus, Liberalų sąjūdis vykusiai sugebėjo pasinaudoti šiurkščiomis savo pagrindinių konkurentų konservatorių klaidomis, pirmiausia – jų vidaus rietenomis ilgai ieškant kandidato į merus ir iškeliant jokios politinės patirties neturintį nežinomą M.Majauską.
Liberalai apskritai anksti pradėjo savo rinkimų kampaniją, R.Šimašių, kaip kandidatą į merus, pristatinėjo aktyviai, varstydami nereto vilniečio duris.
Kas ką gali paremti?
Realiausia naujos valdančiosios daugumos sostinės taryboje ašis – konservatorių ir liberalų koalicija, susitelkusi aplink mero rinkimų favoritu tapusį R.Šimašių.
51 nario taryboje liberalai su konservatoriais kartu turi 23 mandatus. Todėl iki lemiamos daugumos jiems būtina dar bent vienas sąjungininkas. Juo greičiausiai gali tapti Naglio Puteikio vedamas „Lietuvos sąrašas“ (4 mandatai), su kuriuo jau pradėti pokalbiai.
O A.Zuoko vadovaujamai partijai (6 mandatai) reikia ne tik lenkų su rusais (10 mandatų), bet ir socialdemokratų (4 mandatai), „Lietuvos sąrašo“, „Tvarkos ir teisingumo“ (3 mandatai) paramos.
Bet A.Zuoko perspektyvos ne tokios niūrios mero rinkimuose, žinoma, jei jį parems daugelis pralaimėjusių. R.Šimašius, ko gero, pirmiausia gali pretenduoti į konservatorių rinkėjus.
Vienas paradoksaliausių scenarijų – A.Zuokas vis dėlto laimi mero rinkimus, tačiau taryboje susiformuoja konservatorių ir liberalų vadovaujama valdančioji koalicija.
Kelios partijos – už borto
Ne mažiau įdomu, ar pavyks konservatoriams išlaikyti valdžią jų tvirtove laikomame Kaune.
Mat paaiškėjo, kad pagrindinis pretendentas į naujuosius Kauno merus yra V.Matijošaitis, o jo sąrašas – labiausiai tikėtina pagrindinė valdančioji jėga miesto taryboje.
V.Matijošaitis surinko 44,4 tūkst. (36,8 proc.) rinkėjų balsų, A.Kupčinskas – 29,6 tūkst. (24,5 proc.), o trečiąją vietą užėmė Liberalų sąjūdžio kandidatas Rimantas Mikaitis – 9,9 tūkst. (8,2 proc.).
„Vieningas Kaunas“ 41 vietą turinčioje miesto taryboje užsitikrino 16 mandatų vietoj turėtų 5, o savo rėmėjų skaičių nuo praėjusių rinkimų pagausino nuo 9,6 iki 35,7 tūkstančio.
V.Matijošaičio ir jo „Vieningo Kauno“ sėkmės Kaune priežastys greičiausiai panašios kaip ir liberalų Vilniuje.
Didelius išteklius ir pajėgas į reklamą metęs verslininkas sugebėjo patraukti tuos kauniečius, kurie nusivylė dabartine konservatorių valdžia ar nebenorėjo balsuoti už taryboje nuo seno regimas politines jėgas.
Pavyzdžiui, socialdemokratai, turėję 6 mandatus, dabar turės tik keturis, o „darbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir jaunalietuviai apskritai liko be nieko.
Konservatoriai, nors ir pagausinę savo rėmėjų būrį keliais tūkstančiais ir gaunantys 13 mandatų vietoj 12, ne tik gali pralaimėti mero rinkimus, bet ir atsidurti opozicijoje.
Toks likimas dešiniųjų lauktų, jei V.Matijošaičiui pavyktų dėl valdančiosios koalicijos susitarti su rinkimų komitetu „Kaunas – kitokia Lietuva“ (3 mandatai), taip pat su socialdemokratais arba liberalais (4 mandatai).
Neabejotina, jog šias politines jėgas bandys į savo pusę palenkti ir A.Kupčinskas su savo šalininkais.
Laukia dar dešimtys dvikovų akis į akį
Po dviejų savaičių 41 savivaldybėje bus surengti pakartotiniai merų rinkimai. Juose dalyvaus politikai, pirmajame ture surinkę daugiausia procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
Akmenės rajonas. V.Mitrofanovas (LSDP) 41,1; A.Nicius (LRLS) 30,6.
Alytaus rajonas. A.Vrubliauskas (TS-LKD) 37; A.Truncė (DP) 28,3.
Anykščių rajonas. K.Tubis (LRLS) 24; S.Obelevičius (TS-LKD) 23,1.
Biržų rajonas. V.Valkiūnas (Respublikonų partija) 33,5; I.Varzienė (TS-LKD) 24,4.
Elektrėnai. K.Vaitukaitis (LRLS) 39,5; A.Vyšniauskas (LSDP) 19,8.
Joniškio rajonas. L.Jonaitis (LSDP) 34,5; G.Čepulis (LRLS) 32,5.
Jurbarko rajonas. R.Juška (LRLS) 27,5; S.Mockevičius (išsikėlė pats) 25,6.
Kaišiadorių rajonas. R.Urmilevičius (LRLS) 36,5; V.Tomkus (TS-LKD) 20,8.
Kalvarija. V.Aleknavičius (TS-LKD) 27,7; V.Plikaitis (TT) 22,3.
Kauno miestas. V.Matijošaitis (RK „Vieningas Kaunas“) 36,8; A.Kupčinskas (TS-LKD) 24,5.
Kazlų Rūda. G.Bielskus (LSDP) 27,2; V.Kanevičius (LLS) 25,4.
Kelmės rajonas. V.Andrulis (LSDP) 35,9; J.Rimkus (LVŽS) 27,3.
Kėdainių rajonas. N.Naujokienė (DP) 49,3; S.Grinkevičius (LLS) 27,47.
Klaipėdos miestas. V.Grubliauskas (LRLS) 42; A.Bilotaitė (TS-LKD) 11,7.
Klaipėdos rajonas. V.Dačkauskas (LSDP) 23,3; A.Balnionienė (LRLS) 18,1.
Kretingos rajonas. J.Mažeika (TS-LKD) 32,9; V.Domarkas (LSDP) 23,3.
Kupiškio rajonas. D.Bardauskas (TS-LKD) 41,4; J.Jarutis (LVŽS) 19,1.
Mažeikių rajonas. A.Tenys (LSDP) 52; L.Rimkienė (TS-LKD) 14,6. (Šiame rajone prireiks antrojo rinkimų turo, nes rinkėjų aktyvumas nesiekė reikalingų 40 proc., kad daugiau nei pusę balsų surinkęs A.Tenys būtų išrinktas iš karto).
Pakruojo rajonas. A.Jasiūnienė (LSDP) 28,9; S.Gegieckas (LLS) 23,1.
Panevėžio miestas. R.Račkauskas (RK „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“) 21,9; M.Grėbliūnas (TS-LKD) 15,5.
Panevėžio rajonas. P.Žagunis (LVŽS) 52,6; A.Pocius (LSDP) 13,9.
Plungės rajonas. A.Klišonis (LRLS) 40,1; A.Beierle-Eigirdienė ((TS-LKD) 20,5.
Prienų rajonas. A.Vaicekauskas (LSDP) 18,1; L.Jakinevičienė (TT) 15,2.
Radviliškio rajonas. A.Čepononis (TS-LKD) 39,6; K.Augulis (LSDP) 20,7.
Raseinių rajonas. A.Gricius (DP) 27; L.Kavaliauskas (LSDP) 21,1.
Rokiškio rajonas. A.Vagonis (LSDP) 24,1; A.Blažys (TS-LKD) 19,9.
Skuodo rajonas. A.Pitrėnienė (DP, RK „Permainų laikas“) 33,6; P.Pušinskas (TS-LKD) 18,5.
Šakių rajonas. J.Bertašius (LVŽS) 43,7; B.Vainius (LSDP) 23,2.
Šiaulių miestas. A.Visockas (RK „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“) 16,6; V.Simulikas (RK „Valerijaus Simulik judėjimas „Už Šiaulius“) 15,4.
Šiaulių rajonas. A.Bezaras (LVŽS) 35,2; A.Gaubas (LSDP) 20,5.
Šilalės rajonas. J.Gudauskas (TS-LKD) 30,2; V.Jucius (TT) 21,2.
Šilutės rajonas. V.Laurinaitis (TT) 23,5; A.Jakas (LLS) 15,3.
Širvintų rajonas. Ž.Pinskuvienė (DP) 44,8; A.Jozonis (LSDP) 13,3.
Švenčionių rajonas. V.Vigelis (DP) 29,2; R.Klipčius (LLS) 18.
Tauragės rajonas. P.Petrošius (LSDP) 41,4; S.Mičiulis (LRLS) 40,2.
Telšių rajonas. V.Kleiva (LSDP) 37,5; A.Lukavičius (TT) 15,2.
Trakų rajonas. E.Rudelienė (LRLS) 29,2; V.Zalieckas (LSDP) 24,9.
Ukmergės rajonas. R.Janickas (DP) 25,7; J.Varžgalys (LVŽS) 20,4.
Varėnos rajonas. A.Kašėta (LRLS) 49,8; V.Mikalauskas (LSDP) 34,4.
Vilniaus miestas. R.Šimašius (LRLS) 33,9; A.Zuokas (LLS) 18.
Visaginas. D.Štraupaitė (LLS) 34,2; V.Besakirskas (Lietuvos rusų sąjunga) 15,3.
Zarasų rajonas. N.Gusevas (LSDP) 22,6; D.Kelečienė (RK „Švari savivalda“) 18,6.
Santrumpos: DP – Darbo partija, LLS – Lietuvos laisvės sąjunga, LRLS – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija, LVŽS – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, TS-LKD – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TT – „Tvarka ir teisingumas“, RK – rinkimų komitetas.
Išsidalijo beveik pusantro tūkstančio mandatų
Partijos, koalicijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai jau išsidalijo 1466 savivaldybių tarybų narių mandatus:
Lietuvos socialdemokratų partija 356
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 247
Liberalų sąjūdis 216
Darbo partija 148
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 138
Partija „Tvarka ir teisingumas“ 84
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ 67
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) 57
Respublikonų partija 7
Lietuvos liaudies partija 5
„Kartu – už pažangą Vilniaus rajone!“ Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio koalicija 5
Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ 4
Lietuvos centro partija 3
Lietuvos rusų sąjunga 3
Žemaičių partija 3
Rokiškio krašto koalicija „Už laisvę augti“ 3
Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Politinė partija Rusų aljansas 2
Lietuvos lenkų rinkimų akcija 1
Tautininkų sąjunga 1
Visuomeniniai rinkimų komitetai gavo 116 mandatų.
Dar 60 mandatų bus pasidalyta, kai paaiškės visų savivaldybių merų rinkimų rezultatai.
Palyginti su 2011 metų savivaldos rinkimais, šįkart daugiau mandatų gavo liberalai ir socialdemokratai, bet daug prasčiau pasirodė „tvarkiečiai“ ir darbiečiai“.
