Rinkimai: visiems pagal nuopelnus

Lietuva pabalsavo, ir dabar tikrai ne laikas daryti išvadas apie tai, kurlink pasuko Lietuva. Nei į kairę, nei į dešinę, nei protingiau, nei kvailiau. Kai kurios prognozės pasitvirtino, kai kurios šovė pro šoną. Kai kur suveikė gera reklama ir viešieji ryšiai, kai kur – lyg jų nebūtų buvę visai.

Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Užkalnis

Mar 3, 2015, 7:07 AM, atnaujinta Jan 11, 2018, 7:39 PM

Tačiau viena tendencija yra tokia didelė, kad jūs net jos turbūt nepastebėjote. Taip pat žmonės nepastebi iškart, kai atskrenda ateiviai ir visą dangų uždengia jų orlaivis. Galvoja, gal tiesiog debesuota diena pasitaikė.

Kalbu apie tai, kad pirmą kartą vietos rinkimai pasidarė svarbūs ir žmonės pasijuto esą ne tik savo šalies piliečiai, kaip būna per parlamento ir prezidento rinkimus, bet ir miestų gyventojai. Tai daugiau matėsi didžiuosiuose miestuose, bet vis tiek. Nuo kažko turi prasidėti suaugusios kalbos ir atsakomybės jausmas.

Didmiesčiuose prieš rinkimus beveik nebeliko lėkštų ir smulkmeniškų kalbų: gatvių remontas ir šildymo kainos, žinoma, yra reikšminga, tačiau ne pagal tai turi būti renkami miestų vadovai, ypač didžiųjų miestų, kur yra didžioji ūkinė veikla, daugiausiai darbo vietų, ir kur koncentruojasi pinigai.

Kandidatai pagaliau kalbėjo apie vertybes ir emocijas, o ne apie varganus rūpestėlius, kuriais turėtų rūpintis seniūnijos arba individualių namų šeimininkai (jei per brangus centrinis šildymas, tai įsirenk pagaliau savo katilą ir liaukis zirzęs – tai mano patarimas kiekvienam rinkėjui). Aš gyvenu Vilniuje, ir nors ir nemažai klausiausi, nebegirdėjau to įgrisusio šaršalo apie mikriukų maršrutus ir kaip iš Karkvabalių sodų bendrijos nuvažiuoti iki prekybos centro.

Kalbos buvo suaugę. Nors aš nesutinku, kad miesto skola ir pažadai ją mažinti yra svarbiausias dalykas miestui – dievaži, niekas nesirenka kelionės maršruto pagal tai, kaip gerai subalansuoti miesto ar šalies finansai, antraip nei Italija, nei Ispanija nesulauktų milijonų atvykėlių – tačiau man labiau patinka, kai miestiečiai kalba kaip atsakingi šeimininkai, o ne kaip pabėgėlių stovyklos gyventojai, kurie labai nori žinoti, kada atveš nemokamos sriubos ir padalins šiltesnes šimtasiūles.

Man politikai nepasirodė geresni, nei aš apie juos galvojau. Populistai varė savo (palaukit, o kas nebuvo populistai šiuose rinkimuose?), o tie, kas sudirbinėjo populistus, tai darė dar labiau populistiniais būdais. Lozungas „Viskas bus gerai“ iš esmės niekuo nesiskiria nuo lozungo „Nusipelnėme gyventi geriau“ (na, gerai, šiek tiek skiriasi – antrasis nėra paimtas iš „Russkoje radio“ skirtuko).

Tie, kas badė pirštais į tai, kad oro bendrovė yra ne miesto valdžios reikalas, patys žadėjo, kad mieste žmonės daug uždirbs – lyg tai būtų miesto valdžios galioje. Gerai, kad dar nepažadėjo savo miesto gyventojams mažesnio PVM tarifo, gyventojų pajamų mokesčio arba šiltesnio klimato ir mažiau kritulių.

Taip, didysis veiksmas buvo Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – tai buvo matyti ir iš aptariamų klausimų rato ir diskusijų dinamikos. Kitur mažos ambicijos, natūraliai, tapo kukliais rezultatais. Kuo garsėja šiandien Alytus? Teisingai, valdininkų leksika. Daugiau sunku ką nors sugalvoti, nes visi, kas turi kokių nors svaigių planų, ten neužsibūna.

Ir tai – ne politikų kaltė. Kokie rinkėjai, tokie ir valdantieji. Negudrūs provincijos politikai arba perrinkti miestelių kunigaikščiai daugiau pasako ne apie pačius politikus, o apie snaudžiantį kitos Lietuvos gyvenimą. Tai pasikeis, bet dar ne šiemet.

Rinkėjai visur iš esmės gavo, ko nusipelnę, ir ne daugiau.

Jei kurortinis miestas mato savo ateitį, kaip masažų ir purvo gydyklų teritorija, tai tokią ateitį ir gauna. Uostamiestis patenkintas mirusiu Senamiesčiu be tapatybės, bet labai geromis pajamomis ir pavydėtinu administravimu? Tikriausiai tai turės ir toliau. Kaunas? Kaunas pats nežino, ką jiems reikš balsavimų rezultatai, bet tai kauniečiams ne naujiena – ten miesto valdžia visada buvo antraeilis dalykas.

Sostinėje gyventojai, akivaizdžiai, nori daugiau, todėl rinksis tarp didelių ambicijų ir kitokių didelių ambicijų bei planų, nors ir ateinančių iš visiškai ideologiškai nesuderinamų stovyklų. Bent jau tai, kad didžiajame mieste pagaliau buvo kalbama apie tai, ko reikia Gedimino miestui, ir mažiau dėmesio skiriama blokinių daugiabučių kiemams ir automobilių statymui juose, mane labai džiugino.

Per šiuos rinkimus aš netekau kelių draugų, kurie taip rimtai žiūri į savo pasirinkimą, kad negali toleruoti kitokių pasirinkimų ir jų nešėjų net diskusijose. Tegu. Geriau taip, negu kad būtų abejingi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.