Kaip pasakytų viena konservatorė, minčių kyla įvairių.
Alytaus meru jau tapo buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius. Jis didele balsų persvara įveikė iki šiol Alytuje kaip savo dvare šeimininkavusį socialdemokratą Jurgį Krasnicką. Neseniai kilo skandalas, kai jo pažįstama moteris internete išplatino garso įrašą su J.Krasnicko keiksmažodžiais ir negražiais žodžiais apie Lietuvą.
Anykščių rajono mero rinkimuose pirmauja buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis. Artėjant rinkimams apie jo varžovą Sigutį Obelevičių pasklido neįrodytos žinios, neva šis kvietėsi prostitutes.
Ar politinėje rungtyje nebuvo kūrybiškai panaudoti nusikalstamos veiklos imitavimo modeliai, ištobulinti teisėsaugos struktūrų užkulisiuose?
Velnias, kurio niekas nematė
Dėl keistų sutapimų norom nenorom kyla sąmokslo teorijomis dvelkiančios mintys. Be abejo, šiuo atveju turbūt tėra sutapimai, bet jie verčia išsamiau pažvelgti į reiškinį, vadinamą politikos juodosiomis technologijomis.
Politikai, ypač patyrę pralaimėjimą, dėl savo nesėkmių puola kaltinti oponentų nesąžiningu žaidimu. Juodosios technologijos – dažnai girdimi žodžiai politikų lūpose. Manoma, kad tokie žemą politinę kultūrą liudijantys rinkėjų sąmonės veikimo būdai būdingi tik Rusijai.
Bet gal juodosios technologijos, politinio priešininko nokautas negarbingai puolant iš pasalų jau prigijo ir Lietuvoje?
„Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas iš tiesų yra juodosios technologijos, apie kurias politikai garsiai prabyla per kiekvienus rinkimus. Juodosios technologijos atrodo tarsi juodas velnias tamsiame kambaryje, apie kurį visi kalba, bet niekas už uodegos nepagavo“, – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius.
Pasak politologo, juodosiomis technologijomis tiksliąja to žodžio prasme reikėtų laikyti šmeižtą, nepagrįstų ar nepatikrintų žinių, gandų apie politinį priešininką sklaidą.
„Lietuvos politiniame gyvenime tokių dalykų pasitaiko, bet jie nėra labai reikšmingi, nedaro didelės įtakos rinkimams, apskritai politiniam gyvenimui. Patys politikai ima švaistytis sąmokslo teorijas primenančiais kaltinimais, piktai reaguodami į kritiką ir nesėkmes“, – aiškino A.Krupavičius.
Jungtinės Karalystės kompanijoje dirbantis politinių technologijų specialistas, buvęs pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos krašto apsaugos vadovas Audrius Butkevičius mano, jog juodosios technologijos Lietuvoje nėra toks jau retas reiškinys. Jomis, turint galvoje darbo specifiką, nebūtų sunku pasinaudoti ir buvusiems aukštiems teisėsaugos pareigūnams. „Reikėtų patyrinėti, kokiu procentu jie laimėjo ir paversti procentus balsuotojų skaičiais. Jeigu persvara buvo 200-250 balsų, didelė tikimybė kad buvo įjungtos „izoliuotos grupės“: teisti asmenys, narkomanai, emigrantai ir panašūs. Įtariant juodąsias technologijas, reikėtų tikrinti balsų klastojimo galimybę rinkiminės komisijose“, – patarė politikos technologas.
Bando pateisinti pralaimėjimą
Politologas A.Krupavičius atkreipė dėmesį, kad spaudos konferencijos metu komentuodama konservatorių rezultatus Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų štabo vadovė Rasa Juknevičienė juodąsias technologijas prikišo socialdemokratams – esą šie sukūrė visuomeninius komitetus, kuriuos neva valdo oligarchai.
„Bet tai buvo reakcija į konservatorių nesėkmę Kaune“, – mano profesorius.
Jis perspėjo, kad juodosios technologijos nėra tas pat, kas nederamas, nekorektiškas politiko elgesys.
„Pavyzdžiui, prezidentė Dalia Grybauskaitė pasielgė nederamai gana aiškiai pasakydama, už kuriuos kandidatus į Vilniaus mero postą ji nebalsavo, ir taip paveikdama rinkėjus.
Prezidentė neturi viešai deklaruoti savo simpatijų ar priešiškumo partijoms, nes ji atstovauja visai tautai. Taip elgtis jai nederėjo, bet tai nebuvo ir juodosios technologijos, kai rinkėjais manipuliuojama pasitelkus šmeižtą ir sąmoningai melagingas žinias“, – kalbėjo A.Krupavičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad politiniams varžovams mesti kompromituojantys kaltinimai yra sunkiai įrodomi, lygiai taip pat nelengva įrodyti tų kaltinimų, ypač gandų lygio, melagingumo.
Kodėl parūpo Anykščiai?
Alytaus meras J.Krasnickas neneigė kalbėjęs spontaniškai, bet iki šiol tvirtina, jog skandalingas pokalbis buvo sumontuotas.
Tuo tarpu Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius irgi sakė esąs įsitikinęs, tapęs provokacijų auka, bet tikino nesuprantantis – kam reikia jo galvos? „Viena moterų, anksčiau kaltinusi mane, jog aš prašiau jos sekso paslaugų, šiandien prieš televizijos kameras papasakojo keistą istoriją. Esą pas ją į butą įsiveržė du privačiais detektyvais prisistatę vyriškiai ir privertė viešai liudyti, kad ją aš išsikvietęs.
Bet kam taip smarkiai parūpo nedidelio miesto mero postas? Žinoma, Anykščiai siekia tapti kurortu, panašiai kaip Druskininkai ar Birštonas. Bet didelių milijoninių investicijų kol kas nėra. Gal tokiomis sudėtingomis kombinacijomis siekiama pakeisti politinį Anykščių žemėlapį?“ – svarstė dvi kadencijas iš eilės ėjęs meras konservatorius.
Profesorius A.Krupavičius sakė, jog juodųjų politikos technologijų tėvynė yra Jungtinės Valstijos, demokratijos lopšys. Ribos tarp sąžiningos politinės kovos taisyklių ir šūkio „tikslas pateisina priemones“ čia itin blankios.
Klasikiniu juodųjų technologijų sukeltu skandalu galima vadinti Votergeito skandalą, kilusį 1974-aisiais, kai tuomečio JAV prezidento Richardo Nixono padėjėjai konkurentų būstinėje įrengė klausymosi aparatūrą.
Bet juodosios technologijos ne visada pakenkia taikiniui, atvirkščiai, gali padidinti jo populiarumą. Taip atsitiko vienam populiariausių per JAV istoriją prezidentui Billui Clintonui (prezidentavo 1993–2001 m.).
Antrosios kadencijos metu, 1998-aisiais, kilo skandalas, kai Baltųjų rūmų stažuotoja Monica Lewinsky viešai prisipažino patenkinusi prezidentą oraliniu būdu.
Buvo sudaryta speciali komisija, bet B.Clintonas buvo kaltinamas melavęs tautai, o kad vedęs vyras, pavyzdingas šeimos tėvas truputį santykiavo su jauna pavaldine, tai lyg ir nieko baisaus.
Bet kuriuo atveju B.Clintonas antrą kadenciją baigė užsitikrinęs 66 proc. amerikiečių palankumą. Tai geriausias rezultatas po Antrojo pasaulinio karo. B.Clintono istorija galėtų būti paguodžiantis pavyzdys Anykščių rajono merui S.Obelevičiui, ant kurio irgi mestas su seksu susijusio skandalo šešėlis.
