Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus pareigų siekia trys šios aukštosios mokyklos mokslininkai ir trys kitų universitetų dėstytojai.
Trys vietiniai ir trys svečiai
Rektoriaus posto siekia nuo 2012 metų laikinai universiteto rektoriaus pareigas ėjęs prof. Jūras Banys, VU Taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjas prof. Artūras Žukauskas, VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius Vytautas Nekrošius.
Į aukščiausią universiteto postą taip pat kandidatuoja Europos humanitarinio universiteto administracijos ir infrastruktūros prorektorius, mokslų daktaras Bernardas Gailius, Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto dekanas doc. dr. Saulius Norvaišas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas.
Trys pagrindiniai klausimai
Kandidatai į rektorius turėjo po porą minučių pasisakyti apie save ir savo planus. Pretendentams į rektorius buvo užduoti trys pagrindiniai klausimai: apie universiteto struktūrą, darbuotojų sąlygas, garantijas ir studentų mokslo, įsidarbinimo galimybes.
- Kokia turėtų būti universiteto administracija ir valdymo struktūra?
S.Norvaišas: Universiteto struktūra turėtų pasikeisti. Vietoj katedrų turėtų dominuoti studijų programos, tada viskas vyktų gerokai lanksčiau. Perėjimas turėtų priklausyti nuo pačios bendruomenės. Pavyzdžiui, apie 60 proc. studijų programų struktūrų galėtų panaikinti fakultetą.
V.Nekrošius: Kalbant apie universiteto struktūras, turėtume skirti padalinių struktūras nuo administracinių struktūrų. Turime vadovautis statutu. Čia yra teisinga nuostata, kad kiekvienas padalinys turi savo nuostatas. Kiekvienas padalinys savo struktūrą gali pritaikyti pagal savo specifiką. Galimos įvairios struktūros. Darysime tas struktūras, kartu su jumis. Neturėtų būti statomi įvairūs centrai, investuojami milijonai, o tik vėliau sprendžiama, kaip tuose rūmuose visi gyvens.
A.Žukauskas: Administracijos struktūrą pradėsiu nuo rektorių korpuso formavimo. Prorektorius matau keturis. Žiūrint į fakulteto struktūrą, matau, kad stambinimas privalo būti, nes neįmanoma susikalbėti su 18 vadovų. Esminė ląstelė turi būti gana lanksti. Visi turėtų būti kontroliuojami pagal turimas schemas.
J.Banys: Prieš keletą metų mus tikrino Europos ekspertai ir konstatavo, kad VU kamieninių padalinių struktūra yra per sudėtinga. Todėl mano programoje yra tikslas – mažinti tą struktūrą. Kol kas struktūriniai pertvarkymai nevyksta. Fakultetus, kamieninius centrus reikia optimizuoti, kad nebūtų tik reforma dėl reformos. Svarbus klausimas ir studijų reforma. Svarbus modulinis studijų įvedimas.
B.Gailius: Nedaryčiau griežto centrinės ir padalinių administracijos atskyrimo. Nebūtų nei sąžininga nei teisinga, jei pradėtume kažkam dalinti garantijas. Klausimas prasideda nuo administracijos tikslų. Turėtų būti iškeliamas klausimas, kokios universitete dirbančių žmonių funkcijos. Personalo vertinimas padeda pagerinti personalo darbą ir tai padidina efektyvumą. Administracijos tikslai priklauso nuo viso universiteto tikslų.
V.Razumas: Sieksiu profesionalaus universiteto valdymo. Personalo valdyme išskirčiau du pagrindinius elementus: labai skaidri darbuotojų nuolatinio atlygio sistema ir turėtų būti įdiegta profesionali personalo valdymo sistema. Finansų srityje turėtų būti įdiegtas visų sąnaudų modelis. Privalomai turėtų būti įvestas centralizuotas viso universiteto turto valdymas, kad būtų vienuose rankose.
- Koks yra profesūros ir mokslo darbuotojų likimas, socialinės sąlygos bei garantijos? B.Gailius: Kalbant apie darbo sąlygų gerinimą, sunku pasakyti, kiek tie atlyginimai gali pagerėti, tačiau atlyginimų netolygumai egzistuoja ir juos reikėtų peržiūrėti. Reikėtų aiškiai išskirti sritis, kur profesorius veikia kaip universiteto darbuotojas.
V.Nekrošius: Turiu 10 metų dekanavimo patirtį. Profesoriaus alga į rankas siekia 6 tūkst. litų, o dekano 4 tūkst. Dekano pareiga kiekvieną minutę galvoti apie tai, kaip uždirbti pinigus. Mano noras bent 30 proc. biudžeto turėti nepriklausomą nuo valstybės. Turėtų būti sudarytos orios sąlygos profesoriui ir atlaisvinti jį nuo popierizmo.
V.Razumas: Nesutinku su prof. Nekrošiumi, kad už tas pačias funkcijas galėtų gauti skirtingą atlyginimą. Tai nėra naudinga. VU skirtinguose padaliniuose dirbančių darbuotojų atlyginimai turėtų būti daugiau ar mažiau vienodi. Atlyginimas turėtų būti siejamas su darbuotojo darbo įvertinimu.
S.Norvaišas: Efektyvumą lemiantis veiksnys didinti universiteto įplaukas naudojant naująsias technologijas. Turint daugiau įplaukų, galėtume didinti ir atlyginimus. Daug mokslinės produkcijos yra nekokybiškos, tad turėtų ji būti įvertinama.
A.Žukauskas: Vienas iš veiksnių – komunikacijos problema. Reikėtų identifikuoti tas problemas. Būtina, kad kiekvienas dėstytojas turėtų savo atskirą kampą ar kabinetą. Turėtumėme atkreipti dėmesį į doktorančių motinystės socialinių garantijų užtikrinimą. Kvalifikaciniai reikalavimai negali būti visiems mokslams vienodi. Būtina juos difirencijuoti ir turime orientuotis į tarptautinius standartus. Kalbant apie atlyginimus turėtų būti vienas etatas iš valstybės asignavimų.
J.Banys: Darbo sąlygos keičiasi. Fizikams, biologams ir biochemikams pagerės, kai bus atidaryti nauji centrai. Bus renovuojami humanitarinių mokslų fakultetai. Darbe mokslininkas turi jaustis patogiai ir komfortabiliai. Studentai turi turėti geras sąlygas. Dėmesys bus skiriamas bendrabučiams. Reikėtų pastatyti modernų sporto centrą su baseinu. Socialinės garantijos – nėra pagrindinis universiteto uždavinys, tai labiau „Sodros“ klausimas. Universitetas galbūt galėtų turėti ir savo vaikų darželį, kad darbuotojai galėtų vesti ten savo vaikučius.
– Trečias klausimas apie studentus. Daugelis studentų priversti dirbti, ar leisti studentams dirbti, ar kaip tik kažką daryti, kad jie mažiau dirbtų ir labiau atsidėtų akademinei veiklai?
A.Žukauskas: Mūsų institute apie 100 tūkst. litų skiriama mokslinio darbo skatinimui. Daugiau darbų studentai galėtų atlikti universiteto viduje: tikrinti rašto darbus, padėti mokslininkams bei dėstytojams. Tačiau žinoma visada bus tokių studentų, kurie bus atsidėję ir mokslams, ir darbui.
S.Norvaišas: Jei lankstus studijų procesas, tai įsidarbinimo klausimas nukeliamas į kvalifikacijos tobulinimo klausimą. Nemanau, kad įsidarbinimas turėtų lemti studijų kokybę.
J.Banys: Tie kurie renkasi mokslinį darbą, gali dirbti. Jei studentas studijuodamas susirado darbą pagal specialybę, tai reikia tai tik sveikinti, kad tai bus naudinga tolimesnei besimokančiojo karjerai.
V.Razuma: Kai studentai dirba už universiteto ribų ne pagal specialybę, tai nukenčia studijų kokybė. Studentams turėtų būti sudaryta galimybė gauti daugiau stipendijų. Kitas dalykas, turėtų plėstis socialinė partnerystė, kuri padėtų numatyti ir studentų finansinę paramą. Socialinė partnerystė leistų dalinai šią problemą išspręsti. Žinoma, tai reikalauti nemažai universiteto investicijų.
B.Gailius: Šį klausimą nulemia žmonių turtinė padėtis ir visuomenės tradicijos. Reikėtų į tai žiūrėti realistiškai. Manau, artimiausiu metu jie ir dirbs. Studentai turėtų įvertinti savo galimybes. Gana reti atvejai, kai mokslai metami vardan darbo, todėl į šią problemą žiūriu gana lanksčiai.
***
VU taryba universiteto rektorių penkerių metų kadencijai slaptu balsavimu rinks kovo viduryje. Rektorius bus laikomas išrinktu, jei už jį balsuos ne mažiau kaip septyni tarybos nariai. Nė vienam kandidatui nesurinkus nustatytos balsų daugumos, bus skelbiami papildomi balsavimai.
VU yra seniausia Lietuvos aukštoji mokykla, įkurta 1579 metais.
