Nuo Kretingalėje (Klaipėdos r.) galėjusio kilti didžiulio gaisro vietos gyventojus ir netikėtai be vandens likusius ugniagesius išgelbėjo tik tai, kad tą naktį nebuvo vėjo.
Liaudyje yra žinoma nemažai anekdotų apie tai, kaip ugniagesiai į gaisrą atvažiuoja neturėdami vandens.
Į panašią anekdotinę situaciją ugniagesiai pateko Kretingalėje, kai ant užsiliepsnojusio ūkinio pastato išpylus gelbėjimo automobilio cisternoje turėtą vandenį, gelbėtojams teko nuleisti rankas, nes neveikė nė vienas netoli gaisravietės esantis priešgaisrinis hidrantas.
Tačiau Kretingalėje gyvenančiam 53 metų verslininkui Albertui Stankui – ne iki juokų.
„Jei ugniagesiai būtų prisijungę prie hidrantų ir gaisrą galėję gesinti vandentiekio tinklais tiekiamu vandeniu, mano nuostoliai būtų keletą kartų mažesni“, – įsitikinęs vyras.
Pasinaudoti hidrantais negalėjo
Gaisras pačiame Kretingalės miestelio centre sausio pabaigoje įsiplieskė apie 23 valandą.
Degėsių kvapą pajutęs kaimynas paskambino A.Stankui, o kai šis išpuolė laukan, kieme esančio ūkinio pastato stogas jau degė atvira liepsna.
Ūkiniame pastate buvo baldus gaminančios A.Stankaus įmonės dirbtuvės, o priestato antrame aukšte buvo baigiamos įrenginėti poilsio patalpos.
Po 10 minučių iš Kretingos atvykę ugniagesiai ant stogo užpylė cisternoje atsivežtą vandenį ir ugnį jau buvo gerokai prislopinę. Dar trūko kiek užpilti vandens ir gaisras būtų užgesintas.
Tačiau šalia gaisravietės gatvėje esančių vandentiekio hidrantų mėginę prisijungti ugniagesiai liko nieko nepešę. Dviejų hidrantų sklendės buvo užsuktos, o trečiąjame esanti vandens srovė buvo per silpna.
„Gesinti gaisrą tiesiai iš hidranto buvo neįmanoma, nes vanduo tekėjo vos 10 litrų per sekundę greičiu.
Su tokia srove automobilio cisterną būtume pripildę tik per 40 minučių“, – teigė gaisro gesinimui vadovavęs Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) operacinio vadovavimo skyriaus budėtojas Vytautas Kasparaitis.
Ugniagesiai buvo bejėgiai
Kol gelbėtojai bergždžiai knebinėjo hidrantus, nevaržomos liepsnos vėl įsisiautėjo ir bejėgių ugniagesių akivaizdoje beregint apėmė visą stogą.
A.Stankus ir jo kaimynystėje gyvenantys kretingališkiai dėkoja likimui, kad ta naktis nebuvo vėjuota.
Žmonės neabejoja, kas jei vėjas žiežirbas būtų nunešęs iki gretimų pastatų, būtų užsiliepsnojusi visa miestelio centrinė dalis, nes apie 20 minučių be vandens buvę ugniagesiai tik bejėgiškai stebėjo liepsnas.
Ūkinį pastatą pavyko užgesinti tik po geros valandos prie gaisravietės atvykus dar keturioms autocisternoms, kurios vandenį vežiojo už pusantro kilometro esančio vandens telkinio.
„Jei hidrantai būtų panaudoti, būtų nudegusi tik nedidelė dalis ūkinio pastato stogo. Dabar supleškėjo visos dirbtuvės“, – sakė A.Stankus.
Liepsnose sudegė 5 medienos apdirbimo staklės, laiptų ruošiniai, norvegams paruoštos baldų detalės. Ugnis spėjo persimesti į priestato pastogę, kur buvo įrengti poilsio kambariai.
Neskaičiuojant to, kad bendrovė galės dirbti tik po dviejų mėnesių, verslininko patirti nuostoliai siekia per 30 tūkst. eurų.
Tinklai gesinimui nepritaikyti
Dėl ugnies padarytos žalos A.Stankus kaltina Kretingalėje vandenį tiekiančią bendrovę „Klaipėdos vanduo“, kuri prižiūri ir priešgaisrinius hidrantus.
Tačiau paaiškėjo, kad šie ugniagesiam net nėra priduoti, nes miestelio vandentiekio tinklais pumpuojamas vandens kiekis yra per mažas gaisrų gesinimui.
Pagal ES reikalavimus hidrantai Kretingalėje buvo įrengti už europinius pinigus miestelyje klojant naujas vandentiekio trasas.
Tačiau Kretingalės vandens siurblinės pajėgumas liko nepadidintas. Tai būtų padaryta antruoju vandentiekio rekonstrukcijos etapu, tačiau jo finansavimui nėra pinigų.
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas aiškino, kad pagal statybos techninį reglamentą, nedideliuose iki 5 tūkst. gyventojų turinčiuose miesteliuose apskritai nėra privaloma, kad vandentiekis būtų pritaikytas priešgaisriniams poreikiams.
L.Makūno teigimu, Kretingalėje įrengtus hidrantus įmonė naudoja požeminių tinklų praplovimui, tačiau jie netarnauja ugniagesių poreikiui.
Iš hidrantų – jokios naudos
„Jei yra tankas, jis turi važiuoti ir šaudyti. Kitaip jis negali vadintis tanku“, – vandentiekio įmonės vadovo aiškinimų negali suprasti Klaipėdos APGV vyresnysis specialistas V.Kasparaitis.
Anot ugniagesio, iš kur pirmieji į nelaimės vietą atvykę Kretingos ugniagesiai galėjo žinoti, kad Kretingalėje esantys hidrantai ir vandentiekio tinklai nėra pritaikyti gaisrų gesinimui.
„Gelbėtojai pamatė hidrantus ir puolė juos pajunginėti. Tačiau dviejų hidrantų sklendės iš viso buvo užsuktos. Juk jokios informacijos, kad jie neveikia, nebuvo“, – teigė V.Kasparaitis.
Klaipėdos APGV operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Tomas Endriulaitis sakė, kad nedideliuose miesteliuose už ES lėšas rekonstruojant vandentiekį niekas nesistengė pasirūpinti ir gyventojų priešgaisrine apsauga.
„Tokių neveikiančių hidrantų Klaipėdos rajone yra pristatyta Ginduliuose, Vėžaičiuose, Doviluose, tačiau gaisrų atveju mums ten reikia vežtis vandenį, kurio gali nepakakti, arba žvalgytis netoli esančio vandens telkinio“, – apie miestelių gyventojams gresiantį pavojų įspėjo T.Endriulaitis. ˙
