Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas
Žukas informavo, kad rusų žiniasklaidoje pradėta platinti
klaidinga informacija, esą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karinės
brigados projektas gali tapti pretekstu siųsti šauktinius į
Ukrainą.
„Noriu paneigti tokią informaciją: Lietuvos kariuomenė
neketina siųsti šauktinių karių į jokias tarptautines operacijas
už Lietuvos ribų, o projektas LITPOLUKRBRIG numato, kad trišalei
brigadai priskirti kariai dalyvaus bendruose mokymuose ir
pratybose“, – sakė kariuomenės vadas.
Pasak generolo, jei Seimas pritars privalomosios pradinės karo
tarnybos grąžinimui šalyje, šauktiniai būtų rengiami pagal
specialią karinio rengimo programą kariuomenės daliniuose Lietuvoje
ir atlikę šią tarnybą perkelti į kariuomenės parengtąjį
rezervą.
„Be to, noriu paprieštarauti ir viešiems pasvarstymams, kad
karinės agresijos prieš Lietuvą atveju šauktiniai taptų
„patrankų mėsa“: jie nestotų į pirmas mūšio linijas, kadangi
dar nebūtų pilnai parengti veikti karinio vieneto sudėtyje. Tokį
parengimą jie įgytų tik atlikę 9 mėn. trukmės privalomą
pradinę tarnybą, tad šalies gynyboje būtų panaudoti tik
mobilizacijos atveju“, – sakė J.V.Žukas.
Kariuomenės vado poziciją BNS perdavė atstovas spaudai
kapitonas Mindaugas Neimontas.
Pasak M.Neimonto, kariuomenė turi informacijos, kad Visagino
gyventojai pastaruoju metu „pradėjo žurnalistų klausinėti, ar
šauktiniai nebus siunčiami kariauti į Ukrainą“.
Lietuvos vyriausybė trečiadienį pritarė šauktinių
grąžinimui, artimiausiu metu šį klausimą turėtų svarstyti
Seimas. Jei parlamentarai pritars, šiemet į Lietuvos kariuomenę
turėtų būti pakviesta apie 3 tūkst. jaunuolių nuo 19 iki 26
metų.
Šauktinių grąžinimą valstybės ir kariuomenės vadovai
argumentuoja būtinybę užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti
rezervą, išaugus Rusijos grėsmei.
Idėjos kritikai teigia, kad dalinis šauktinių grąžinimas gali
paskatinti socialinę nelygybę, supriešinti visuomenę, o po
tarnybos jaunuoliams gali būti sunkiau sugrįžti į darbo rinką.
