Pati mugė savo plotu ir dalyvių skaičiumi pretenduoja į Lietuvos rekordų knygą. Kaip joje nepaklysti be žemėlapio, „Sostinė“ paklausė jau dvyliktą kartą šią šventę rengiančio verslininko 60-mečio Vytenio Urbos.
„Bus ir žemėlapis“, – šyptelėjo mugės rengėjas, likus savaitei iki šventės Pilies gatvę papuošęs pavasariškais ženklais – didžiuliais vazonais su inkilais.
– Kokių naujovių šiemet žadate Kaziuko mugėje?
– Vienas iš naujų projektų bus Kaziuko kinas. Jo idėją iškėlė mūsų draugas iš Baltarusijos Romanas Bojarcevas, o ją įgyvendins Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Pilies gatvės pradžioje stovės namelis, kuriame bus rodomas begarsis filmas: senasis Vilniaus Kaziukas, sovietmečio Kaziukas, įvairių šalių mugės. Bus galima pamatyti ir keletą juokingų istorijų.
Dar viena naujovė – Kaziuko pasas. Tai – dokumentas, kuriame kasmet bus dedamas antspaudas. Bus galima rinkti įvairius antspaudus ir iš kitų Lietuvos bei užsienio renginių.
Už penkis eurus pasą įsigiję dalyviai turės ir šiokių tokių privilegijų. Jame bus ir skyrelių su įvairiais patarimais. Ateityje planuojame įkurti Kaziuko gerbėjų klubą.
Kaziuko mugė didžiausia Baltijos šalių regione, todėl sieksime rekordų – matuosime mugės ilgį. Manau, kad ji užims apie 17–18 kilometrų.
Kad lankytojai galėtų apsispręsti, ką nori pamatyti, išdalinsime daug žemėlapių su naudinga informacija.
Į Kaziuko mugę įsilies ir Lietuvos grilio čempionatas. Jis šeštadienį nuo 10 valandos ryto vyks V.Kudirkos aikštėje.
– Praėjusiais metais tautodailininkai buvo įkurdinti Katedros aikštėje. Vėliau jie skundėsi dėmesio stoka – čia žmonės neužsukdavo. Kaip bus šiemet?
– Tautinio paveldo atstovai vėl įsikurs Katedros aikštėje, kur šiemet turėtų persikelti pagrindinis mugės šurmulys.
Kaziuko eitynės šeštadienio vidurdienį taip pat baigsis Katedros aikštėje, į viršų iki Rotušės nebekilsime. Tikrai norisi, kad Katedros aikštėje būtų gausiau lankytojų, bet visi kažkodėl nori stumdytis Gedimino prospekto dalyje nuo Katedros iki Vilniaus gatvės.
Kad pasikeistų žmonių įpročiai, reikia laiko.
Tautodailininkai nenoriai keliasi į Katedros aikštę, bet darome viską, kad jie neliktų nuskriausti: pastatysime gražius namelius, vartus, sutvarkysime aikštės prieigas.
– Kas vyks Rotušės aikštėje, kuri anksčiau būdavo Kaziuko mugės širdis?
– Rotušės aikštėje pirmą kartą bus pastatyta Kaziuko pastogė – 500 kvadratinių metrų kompleksas. Jame, be kitų renginių, vyks skaniausių lašinių, skaniausios duonos, gardžiausio alaus rinkimai. Už juos galės balsuoti visi paragavusieji.
Šioje palapinėje bus galima apžiūrėti, ką Kaziuko mugėje užfiksavo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje studijuojantys fotografai.
Tikimės, kad penki gabūs studentai padarys įdomių nuotraukų, o už geriausius kadrus jiems įsteigti piniginiai prizai.
Rotušės aikštėje išsirikiuos ir prekybininkai su arkliais, vežimais iš keturių Lietuvos regionų, nes šiemet – Regionų metai. Prekeiviai iš Laukuvos, Anykščių, Salantų ir Kernavės primins senąsias prekybos tradicijas.
Tada į muges visi suvažiuodavo su vežimais ir iš jų prekiaudavo.
Rotušės aikštėje įsikurs ir sūrininkų kiemelis.
Lankytojai galės pamatyti visą sūrio gamybos procesą. Ten bus ir ožkų, ir avių.
– Ar visiems, norintiems ką nors parduoti Kaziuko mugėje, užteko vietų?
– Kaziuko mugė šiemet dar labiau išsiplėtė. Vilniaus savivaldybė skyrė papildomų vietų. Į įprastas gatves prekeivių jau nesutalpiname, todėl šiemet įžengsime ir į Totorių gatvę.
Atrodo, kad ateityje teks riboti dalyvių skaičių, nes tradicinėse vietose mugė nebetelpa.
Kiekvienais metais susiduriame vis su kitomis problemomis. Dabar mugę baigia užkariauti maisto pardavėjai.
Jie užima beveik pusę mugės, bet maisto ir nuperkama daugiausia.
Kaziukas – tautodailės ir amatų šventė, tačiau kokia šventė be lašinių ir sūrio?
Maisto zonos įsikurs maždaug kas 30 metrų. Jose bus galima įsigyti dešros, duonos, sūrio, kepinių. Šiemet žada atvažiuoti neįprastai daug žuvų pardavėjų. Net sunku įsivaizduoti, kaip jie gali viską parduoti.
Todėl mugės lankytojams noriu priminti, kad derybose laimi pirkėjas. Toks gali būti ir mugės devizas.
Dabar atrodo, kad pinigai nedideli – vienas kitas euras, bet kova turi vykti ir dėl centų. Kad pirkėjai ir pardavėjai bendrautų, turi būti šiek tiek intrigos.
– Jau pasigirdo skundų, kad smarkiai pabrango prekybos vietos.
– Dažniausiai nepatenkinti tie, kurie kreipiasi paskutiniai, kai geriausios vietos jau būna rezervuotos.
Juk neįmanoma kelių tūkstančių vietų sutalpinti Gedimino prospekto pradžioje – ten telpa tik apie šimtą prekeivių. Pirmenybė skiriama tautiniam paveldui.
Kad visiems būtų vienodos sąlygos, reikėtų kur nors už Vilniaus aptverti didžiulį plotą arba stadioną.
– Ar jau galima prognozuoti, kokių prekių šiemet mugėje bus daugiausia?
– Mugė tikrai įvairėja. Pastebėjau, kad bus daug ekologiškų gaminių – įvairaus aliejaus, kremo, arbatos.
Šiemet mugėje bus daug naujokų. Jiems tai būdas išbandyti, ar jų gaminama prekė gali būti paklausi.
Kai kam Kaziuko mugė tampa sėkmingo verslo pradžia.
– Ką žada svečiai iš užsienio šalių?
– Galime pasidžiaugti, kad jų vis daugėja. Anksčiau prekiauti atvykdavo tik mūsų kaimynai, šiemet turėsime svečių iš naujų šalių – Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos, Gruzijos, Austrijos, net iš Peru.
Mugės geografija taip išsiplėtė, kad užsieniečių nebesutalpiname jiems skirtoje alėjoje šalia Lukiškių aikštės.
Net keletą kartų padaugėjo dalyvių iš Baltarusijos. Šįkart jie atsiveš ir muzikos kolektyvą, kuris surengs nedidelį koncertą. Jis planuojamas Rotušės aikštėje.
Pirmą kartą mugėje dalyvaus Gervėčių (Baltarusija) bendruomenė, ji taip pat atvyksta su savo kultūrine programa.
– Kaip užsieniečiai sužino apie šią mugę?
– Prieš keletą metų turizmo informacijos centruose apie Kaziuko mugę nebūdavo jokios informacijos.
Neseniai pradėjome reklamuotis, dalyvavome kitų šalių mugėse. Nemažai amatininkų domisi, kas kur vyksta, mėgsta dalyvauti įvairių šalių mugėse.
Ankstyvą pavasarį švenčių dar nėra daug. Vasarą juos prisikviesti būtų sunkiau.
Vilniaus miestui tai nemažas privalumas. Kiek žinau, ekonominės klasės viešbučiuose mugės dienomis laisvų vietų rasti jau sunku.
Kaimyninės šalys mūsų renginiu domisi vis labiau.
Šeštadienį Rotušėje bus pasirašyta Vilniaus ir Minsko bendradarbiavimo sutartis rengiant muges.
Susitikime dalyvaus ir Vroclavo (Lenkija), kuris kitais metais taps Europos kultūros sostine, atstovai.
– Ką, be riestainių, lauktuvių gali parsivežti iš toliau atvykę svečiai?
– Šių metų naujovė – suvenyrai su Kaziuko mugės atributika. Jų pardavėjos supsis padidintuose kanarėlių narveliuose. Išleidome trijų rūšių atvirlaiškius, kuriuos iš karto bus galima ir išsiųsti, nes mugėje veiks Kaziuko paštas.
Manau, kad lankytojams turėtų patikti ir magnetai bei marškinėliai. Sukūrėme ir naują suvenyrą – Kaziuko kėdę. Jų bus ir didelių, ir mažų.
– Kaip atrodė Kaziukas prieš dvylika metų, kai pradėjote jį rengti?
– Kai pradėjau rengti, mugėje dalyvavo apie šimtą prekeivių. Visi jie tilpdavo Pilies, dar šiek tiek Didžiojoje gatvėje, Rotušės aikštės nepasiekdavome.
Tačiau amatininkų skaičius greitai išaugo. Lietuviai nuo kaimynų skiriasi tuo, kad daug ką gamina namuose.
Lenkijoje nėra net dešimtadalio amatininkų, kiek yra pas mus. Jie gal labiau pažengė į priekį, sukūrė įmones ir daug ką gamina pramoniniu būdu.
– Sostinės gatvėmis anksčiau riedėjo jūsų sukonstruota krosnis, lygintuvas, krepšys. Kas labiausiai patiko vilniečiams?
– Man turbūt mieliausias buvo vienas pirmųjų gaminių – važinėjanti Ivanuškos krosnis. O didžiausią pasisekimą turėjo didžiulis krepšys. Jis išpopuliarėjo ne tik Vilniuje.
Su juo buvome ir Varėnos grybų šventėje, ir Jonavoje, juo daug vaikų pasivažinėjo. Visi mus kviesdavo, tik nugabenti jį būdavo sunku, šiek tiek per didelį sukonstravo. Bet pastaruoju metu lankytojų noras pasivažinėti išblėso. Gal orai per šalti, gal į mugę ateina mažiau vaikų.
Kai sukonstravome vėjo malūną, neatsirado daug norinčiųjų juo važinėtis aplink Rotušę. Todėl šiemet jokio važinėjančio stebuklo nebekūrėme, nors idėjų tikrai turime. Gal jas įgyvendinsime kitais metais. Svarbiausia, kad ateitų vaikų.
Ko reikia daugiau – amatų ar maisto? Šis klausimas kasmet vis aktualesnis Kaziuko mugės rengėjams, nes į senamiesčio gatves veržiasi vis daugiau maisto pardavėjų. Šių metų išskirtinumas – į Vilnių iš pajūrio bus atgabenta neregėtai daug žuvų.
18
Skaičiuojama, kad tiek kilometrų ilgio šiais metais bus Kaziuko mugė.
Kur ir ko ieškoti Vilniaus gatvėse
Katedros aikštė – tautodailininkai, tautinio paveldo pristatymas, koncertai.
Rotušės aikštė – Kaziuko pastogė, vaišės ir gardumynų rinkimai, prekyba iš vežimų, šaukštų medis, sūrininkai, inkilų sostinė.
Pilies, Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvių sankirta – Kaziuko kinas.
Lukiškių aikštės prieigos – užsienio šalių atstovai, Gudų miestelis, svečiai iš Gervėčių krašto.
Prie didžiųjų Bernardinų sodo vartų įsikurs pirtininkai.
Gedimino prospekto pradžia – verbų oazė.
T.Vrublevskio gatvė – Vilties alėja, savo kūriniais prekiaus neįgalieji.
Vilniaus dailės akademijos erdvės (Maironio g.) – jaunųjų menininkų kiemas.
