Prie Amalių geležinkelio pervažos dar prieš kelerius metus susidarydavo bene didžiausios Kaune automobilių spūstys, kurios nusidriekdavo net porą kilometrų.
Nespėjus automobiliams išsiskirstyti, užtvarai kartais vėl nusileisdavo, nes atidundėdavo kitas traukinys.
Nukreipus sunkiasvores transporto priemones vakariniu Kauno aplinkkeliu, padėtis pagerėjo, tačiau, įrengus naująją pervažą, per geležinkelį riedantys automobiliai ties Amalių rajonu išvis nebus stabdomi.
Pastūmės pusę kilometro
Naujoji požeminė pravaža projektuojama maždaug už pusės kilometro nuo esamos pervažos, Kauno marių kryptimi. Savivaldybės įmonės „Kauno planas“ specialistai šiuo metu rengia detalųjį planą, o miesto valdžia projektui jau skyrė 30 tūkst. eurų.
Pravažą po geležinkeliu savo lėšomis įrengs „Rail Baltica“ projekto vykdytojai, o savivaldybei teks pasirūpinti privažiuojamaisiais keliais. Šie darbai gali kainuoti kelis šimtus tūkstančių eurų.
Transporto priemonėms tuomet neliks jokių kliūčių, mat „Rail Baltica“ geležinkelio linijoje išvis negali būti vieno lygio sankirtų su automobilių keliais.
Senoji Amalių pervaža taip pat taps požeminė – ji bus pritaikyta pėstiesiems ir dviratininkams.
Vis dėlto esant būtinybei ja galės pravažiuoti policijos pareigūnų, medikų, ugniagesių automobiliai.
Delsti nėra jokių galimybių
Miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius įsitikinęs, kad naujosios pravažos Amaliuose įrengimo darbai prasidės ne vėliau kaip 2016-aisiais ir tais pačiais metais turi būti baigtas.
Dabar šioje vietoje nėra jokios gatvės, taip pat reikės išpirkti ir nugriauti vieną gyvenamąjį namą su keliais mažesniais pastatais.
„Visus planus ir terminus turime derinti su „Rail Baltica" tiesėjais, pasirinkimo neturime“, – kalbėjo savivaldybės atstovas. Pernelyg ilgas delsimas reikštų, kad automobilių eismas per geležinkelį ties Amaliais būtų nutrauktas.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius neseniai paskelbė, kad pirmasis krovininis sąstatas „Rail Baltica" trasa iš Kauno link Varšuvos turėtų pajudėti šiemet rugsėjį. Šiek tiek vėliau pradės riedėti ir keleiviniai traukiniai.
Pasak V.Abramavičiaus, naujoji pravaža ateityje turėtų tapti pietrytinio Kauno aplinkkelio dalimi, mat šio projekto miesto valdžia taip pat neatsisako.
Pokyčiai pradžiugins žmones
Petrašiūnų seniūno pavaduotojas Romualdas Girčys neabejojo, kad nauja požeminė pravaža – puikus sumanymas, nes tuomet traukiniai visiškai nestabdys transporto priemonių eismo.
„Gyventojai jau įprato, kad ryte ir vakare kartais tenka pastovėti spūstyse“, – kalbėjo R.Girčys.
Pasak jo, reikalai smarkiai pagerėjo prieš porą metų, kai nuo Garliavos (Kauno r.) judantis sunkiasvoris transportas buvo nukreiptas vakariniu Kauno aplinkkeliu.
Pati Amalių pervaža taip pat buvo rekonstruota – praplatintos eismo juostos, įrengti takai pėstiesiems.
Jie po rekonstrukcijos geležinkelį galės saugiai kirsti eidami požemine perėja, tačiau netoliese gausu sodų bendrijų, ir žmonės dažniausiai eina tiesiausiu keliu per bėgius. Amalių apylinkėse geležinkelyje anksčiau yra įvykusios kelios skaudžios nelaimės.
