Skelbti minimalų stojamąjį balą vienintelis atsisakęs Mykolo Romerio universiteto Senatas sako, kad tai galimai pažeidžia Konstituciją, yra ginčytina teisiniu požiūriu, taip pat kelia grėsmę socialinio teisingumo, aukštojo išsilavinimo lygaus prieinamumo principams ir Universiteto misijos įgyvendinimui.
Pasak švietimo ir mokslo viceministro Rimanto Vaitkaus, aukštosios mokyklos, kurioms rūpi studijų kokybė, nusistato ją užtikrinančias priemones, tarp jų ir reikalavimus stojantiesiems.
„Tai daro ne tik Lietuvos, bet ir užsienio universitetai ir kolegijos. Skatindami aukštąsias mokyklas įsivesti priėmimo kartelę siekiame įtvirtinti vakarietišką praktiką. Svarstysime poveikio priemones, kurios įpareigotų aukštąsias mokyklas rimtai žiūrėti į studijų kokybę, o ne vien siekti pasipinigauti“, – sako viceministras.
Iš 14 valstybinių universitetų stojamojo balo kartelės nenusistatė vienintelis Mykolo Romerio universitetas. Dauguma universitetų nusistatė didesnį nei 1 minimalų stojamąjį balą. Didžiausią minimalų stojamąjį balą – 3 – taikys Vilniaus universitetas, tokia pati kartelė numatyta stojantiems į menų studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvos muzikos akademijoje. Mažiausią minimalų balą – 1 – planuoja taikyti Aleksandro Stulginskio universitetas, Šiaulių universitetas priims studijuoti surinkusius 1,2 stojamojo balo.
Iš 13 valstybinių kolegijų minimalų stojamąjį balą numato taikyti aštuonios. Aukščiausius minimalius stojamuosius balus nusistatė Vilniaus kolegija – 1,1, Šiaulių valstybinė kolegija – 1, Žemaitijos kolegija – 0,85. Keturios kolegijos pasirinko 0,8 minimalaus balo kartelę.
Iš 18 nevalstybinių aukštųjų mokyklų minimalią stojimo kartelę taikys septynios: du iš 8 universitetų ir penkios iš 10 kolegijų.
Šių metų sausio mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į aukštąsias mokyklas ragindama skelbti mažiausius priėmimo balus stojantiesiems 2015 metais. Būtinybė įsivesti stojamojo balo kartelę nustatyta 2009 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme.
MRU atkreipia ministerijos dėmesį į galimus Konstitucijos pažeidimus.
MRU Senato sudaryta darbo grupė, vadovaujama docento dr. Algirdo Monkevičiaus, įvertinusi Ministerijos siūlymus dėl stojamojo balo, konstatavo, kad ministerijos siūlomas mažiausias stojamasis balas paliestų vos keliolika universitete studijuoti pageidaujančių asmenų, todėl neturėtų jokios įtakos universiteto veiklos ekonominiams rodikliams.
„Apibendrinant galima teigti, kad yra pagrindas manyti, jog Ministerijos siūlymas pažeidžia Konstitucijos garantuojamą aukštųjų mokyklų autonomiją, tokią jos sampratą, kokią savo nutarimuose yra pateikęs Konstitucinis Teismas, t. y. pažeidžia aukštųjų mokyklų teisę pačioms nustatyti studentų priėmimo tvarką, jų priėmimo sąlygas (kriterijus ir jų reikšmę, arba svertinę vertę). Ministerijos siūlomas mažiausio stojamojo balo įvedimas yra mažareikšmis aukštojo mokslo kokybės ir Lietuvos universitetų konkurencingumo požiūriu, kadangi netobulina aukštosiose mokyklose vykstančių studijų procesų. Kokybės vadybos požiūriu išankstinė studentų atranka kaip priemonė galėtų būti svarstytina tik tuo atveju, jei aukštosios mokyklos neturėtų pakankamai žmogiškųjų ir materialinių išteklių priimti visiems norintiems juose studijuoti“, – MRU Senatas.
„Jeigu Ministerijos siūlymas būtų įtvirtintas Mokslo ir studijų įstatyme, kiltų pagrįstų abejonių, ar tai nustatančios įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai (...).
Iš Konstitucijos garantuojamos aukštųjų mokyklų autonomijos ir jos sampratos, pateiktos Konstitucinio Teismo nutarimuose, kyla ir tai, kad aukštosios mokyklos turi teisę į ją stojantiems asmenims nustatyti tam tikro dydžio stojamąjį balą, bet tokios teisės neturi valstybės valdžios institucijos.
Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris varžytų asmenį labiau, negu to reikia siekiamam tikslui pasiekti. Vertinat Ministerijos siūlymą šiame kontekste, yra pagrindas teigti, kad jeigu nurodytas Ministerijos siūlymas būtų įtvirtintas įstatyme, būtų nepagrįstai suvaržyta vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų teisė stoti į aukštąją mokyklą. Toks reguliavimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui, jis galėtų būti vertinamas kaip pažeidžiantis konstitucinį proporcingumo principą“, – be kita ko, sako Senatas.
