Dar prieš mero ir naujosios kadencijos tarybos rinkimus beveik nekilo abejonių, kad Kaune išrinkti merą prireiks antrojo turo, mat pirmajame varžėsi net 15 kandidatų.
Tarybos rinkimus laimėjo visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“, kuris turės 16 atstovų. Trimis mažiau – antroje vietoje likusi partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Kitą savaitę laukia didžioji intriga. Kas užims Kauno mero kabinetą: dabartinis jo šeimininkas konservatorius A.Kupčinskas ar pirmajame ture didžiausią kauniečių pasitikėjimą pelnęs verslininkas, „Vieningo Kauno“ įkūrėjas V.Matijošaitis?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos profesoriui, politologui Antanui Kulakauskui plačiau vertinant pastaruosius rinkimus susidarė įspūdis, kad kauniečiai nori atsinaujinti.
– Ar V.Matijošaičio pergalė pirmajame mero rinkimų ture smarkiai nustebino? – „Laikinoji sostinė“ paklausė profesoriaus A.Kulakausko.
– Šiek tiek nustebino tik skirtumas, kuriuo V.Matijošaitis įveikė A.Kupčinską. Ar viską lėmė rinkimų kampanijai išleisti pinigai? Abejoju. Pinigai reikalingi kandidato žinomumui didinti, tačiau jeigu nėra patrauklios asmenybės, nepadeda ir pinigai. Kaunas – ne Birštonas ar Neringa, kur galima užsukti beveik pas kiekvieną gyventoją ir kažką jam pažadėti.
Kaunas visada buvo vadinamas dešiniųjų pažiūrų politikų, pirmiausia – konservatorių tvirtove, tačiau tyrinėjant rezultatus šiuo aspektu jokių didelių netikėtumų neįvyko, mat V.Matijošaičio pažiūros taip pat turbūt labiau dešiniosios.
– Kokios yra stipriosios ir silpnosios abiejų likusių kandidatų savybės?
– A.Kupčinskas akcentuoja mero darbo patirtį, pradėtų darbų tęstinumą, tačiau daugelio kauniečių turbūt vis dėlto netenkino jo pasiekimai.
V.Matijošaitis gali pasigirti verslo vadybos patirtimi. Jis sudarė įvaizdį, kad sėkmingai tvarkant verslą tą patį galima daryti ir mieste, tačiau klausimas, ar taip įvyktų iš tikrųjų.
Dirbant meru V.Matijošaičiui gali būti sunku atsispirti verslo interesų spaudimui ir įtakai. Reikia neužmiršti, kad privatus verslas ir viešieji reikalai yra skirtingi dalykai. Verslo administravimo manieras perkėlus į savivaldybę gali kilti konfliktų. Verslo ir viešoji vadyba, etika smarkiai skiriasi.
Kaunas turi daug potencialo, lūkesčių. Didesniam proveržiui reikia aktyvesnio žmogaus, sugebančio sutelkti ir nuteikti visas jėgas – šitų savybių trūksta A.Kupčinskui.
– Kas laimės antrajame ture?
– Dėl nugalėtojo neturiu didelių abejonių. Tai galima nuspėti net tyrinėjant, kokių į miesto tarybą nepatekusių partijų rėmėjai dalyvaus rinkimuose ir ką parems antrajame ture. Žinoma, rezultatus galima lengvai nuspėti tik tuo atveju, jeigu iki rinkimų neįvyks kokių nors ypatingų įvykių.
– Ar įmanomas abiejų lyderių ir jų komandų bendras darbas? Tokią galimybę itin pabrėžia V.Matijošaitis.
– Gal ir galimas, tačiau abejoju, ar tai būtų naudinga miestui. Geriau, kai yra stipri opozicija, nes postus išsidalijusios politinės jėgos pasidalija ir atsakomybę, o konkrečios politinės atsakomybės nebelieka.
Lietuvoje yra sukurta šiek tiek ydinga sistema – tiesioginiuose rinkimuose išrinktas meras neturės didelių galių, ir svarbiausius sprendimus priims taryba. Ji turėtų būti merą tik kontroliuojanti institucija, tačiau tokiems pokyčiams reikalingi Konstitucijos pakeitimai.
– Kas bebūtų išrinktas Kauno meru, jo oponentas su savo komanda bus labai galinga ir įtakinga opozicijos jėga. Ar tokiomis sąlygomis nebus sunkumų priimti sprendimų?
– Turbūt jau dabar vyksta derybos dėl galimų koalicijų, mat be tarybos palaikymo merui bus sunku dirbti.
Tokiomis sąlygomis ir turi atsiskleisti stipraus lyderio savybės – jo gebėjimas veikti, derėtis, įtikinti. Tokio lyderio pavyzdys gali būti Vilniaus meras Artūras Zuokas. Nors dažnai sostinės taryboje jis turėdavo minimalią persvarą ar net likdavo mažumoje, sugebėdavo įtikinti oponentus, sutelkti žmones, įrodyti pasiūlymų naudą, ir beveik visi A.Zuoko pateikti projektai būdavo priimami.
Jeigu lyderiui atsiranda oponentų net tarp saviškių, jis ilgai lyderis nebus.
– Šios kadencijos Kauno taryboje atstovų neturės partija „Jaunoji Lietuva“, Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“. Kodėl taip atsitiko?
– Visos šios partijos turi bendrų bruožų. Jos visada Kaune balansavo ties patekimo į tarybą riba. Tokios partijos negali turėti ilgalaikės perspektyvos, nes remiasi vienu žmogumi, neturi aiškaus ideologinio statuso ir dažnai išsilaiko tik populistinių pažadų sąskaita. Turbūt gyventojai girdėjo tik šių partijų atstovų kalbas, bet pokyčių nepajuto.
Miesto ir valdžios atsinaujinimo, kauniečių vilčių atsinaujinti vajus nunešė senuosius politikus.
– Vienintelis tarybos naujokas – žiniasklaidos versle besisukantis Kęstutis Pūkas, kurio suburtas visuomeninis rinkimų komitetas taryboje turės 3 vietas. Kieno balsai jam atiteko?
– Tai turbūt buvo protesto prieš visus politikus balsai. Rinkimų kampanijai K.Pūkas aktyviai naudojosi savo televizija. Įvertinus šią aplinkybę K.Pūko rezultatas yra gana kuklus, prognozavau jam daugiau balsų.
Ar šio judėjimo nariai įsitvirtins taryboje, ar po kitų rinkimų kauniečių valia bus laisvi, sunku pasakyti. Galbūt ši visuomeninė organizacija ateityje pavirs partija.
– Kaune užgimė K.Pūko visuomeninis judėjimas, Vytauto Šustausko, Neringos Venckienės vadovaujamos partijos. Net V.Matijošaičio visuomeninis judėjimas „Vieningas Kaunas“ netelpa į tradicinės politinės jėgos rėmus. Kodėl Kaunas tapo palankia terpe tokiems junginiams?
– Kaunas yra antras Lietuvos miestas, kurį galėčiau pavadinti antrąja sostine, mat toks pavadinimas Kaunui labai tinka.
Kauniečiai širdyje jaučiasi šiek tiek neįvertinti ir turi didelių ambicijų. Dėl regioninės politikos nebuvimo šalyje kauniečių juntama skriauda išties turi pagrindo, mat didžioji dalis pinigų nusėda sostinėje. Telšiai turbūt nesijaučia lygiaverčiu Vilniaus konkurentu, o Kaunas jaučiasi.
Dominuojantį miesto gyventojų mentalitetą puikiai perteikia Liberalų sąjūdžio kandidato Rimanto Mikaičio šūkis „Aplenksime Vilnių ir viskas bus gerai“. Štai dėl šios priežasties Kaune ir kuriasi naujos politinės jėgos.
