Pamėginsiu sustiprinti tą skaičių efektą ir pateiksiu kitokį klausimą: ar didėja Lietuvos atotrūkis nuo Latvijos ir Estijos pensijų? Ir iš karto atsakysiu: taip didėja, kasmet mūsų pensininkai, palyginti su kaimynais, gauna vis mažesnes pensijas. Juk tai akivaizdus mūsų valdžios nekompetencijos įrodymas! Štai tie skaičiai. Nuo Latvijos mūsų vidutinė pensija 2005 m. atsiliko 9 eurais, 2009 – 21, 2012 – 26, 2014 pabaigoje – 45 eurais. Nuo Estijos 2005 – 42 eurais, 2009 – 70, 2012 – 80, 2014 IV ketvirtį – net 109 eurais (376 litais).
Paprasta išvada: socialinio draudimo biudžete turint mažiau pinigų, juos reikia skaičiuoti dvigubai atsakingiau. Kaip skirstomi „Sodros“ biudžeto pinigai? Tam reikalui yra specialus Socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas. Jame iki 2007 metų buvo rašoma, kad fondo biudžetas skiriamas pensijų, ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialiniam draudimui, pervedamos lėšos sveikatos ir nedarbo draudimui, numatomos lėšos fondo veiklos sąnaudoms.
Padėtis, kaip sakoma, buvo kontroliuojama: 2002-2007 metais „Sodros“ biudžeto perteklius buvo matuojamais šimtais milijonų (2006 – pusė milijardo), tuo pačiu ženkliai didėjo ir pensijos.
Deja, nuo 2007 metų į įstatymą buvo įgrūstas punktas, prie fondo biudžeto išlaidų socialiniam draudimui priskyręs ir „lėšas, pervedamas į pensijų fondus“. Tokios socialinio draudimo rūšies „pensijų fondai“ nėra, bet tai nesutrukdė pataisos rengėjams. „Sodros“ lėšos turi būti pervedamos ne į kokius nors fondus, bet, sulig Socialinio draudimo įstatymu, jomis gali būti tik „kompensuojamos apdraustiesiems asmenims dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos“.
Tiesa, netrukus „Sodrai“ įgriuvus į milžinišką finansų duobę, valstybė keletą metų „šelpė“ „Sodrą“, o tiksliau kaupiamuosius fondus, gana reikšmingomis sumomis. Tačiau nuo 2014 metų ši labdara baigėsi ir skęstančios „Sodros“ gelbėjimas tapo jos pačios reikalu.
Tačiau juk Vyriausybės įsipareigojimai neturėjo baigtis laikinu pervedimų kaupiamiesiems fondams kompensavimu! Pensijų sistemos reformos įstatyme labai aiškiai pasakyta, ką daryti, atsiradus tų fondų inspiruotam „Sodros“ biudžeto lėšų trūkumui.
Štai ką: „Sodros“ biudžeto lėšų trūkumas, atsiradęs dėl šio Įstatymo įgyvendinimo, gali būti finansuojamas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka iš lėšų, gautų pardavus valstybės turtą, taip pat valstybės biudžeto lėšų ir kitų finansavimo šaltinių“. Kodėl pati valstybė nevykdo šio įstatymo ir verčia „Sodrą“ lįsti į neišmatuojamą finansų duobę?
Dar vienas valstybės nusižengimas. Pagal kitą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymą „asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai nekeičiami“. Mėtant po pusę milijardo litų pensijų fondams, taigi antiįstatyminiams tikslams, aišku, kad mokėti pensijas „Sodros“ pajamų jau neužtenka, nes valstybės biudžeto asignavimų ta valstybė nė neketina skirti. Tai iš viso ar čia valstybė?
Betgi gal tie fondai yra aukso kasykla ir vienoki ar kitokie įstatymų pažeidimai ne taip jau svarbūs? Deja, tai nėra lobis, greičiau priešingai. Paskaičiuokime. Vidutinė 2014 metų pensijų fondų išmoka buvo 7420 litų arba 2149 eurai. Šią sumą padalinę iš tikėtinos gyvenimo trukmės išėjus į pensiją – 20 metų ir dar iš 12 mėnesių gausime hipotetinę mėnesinę išmoką – 31 litą arba 9 eurus.
Tačiau Socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnis sako, kad fondų dalyviams „Sodros“ pensijų dydis mažinamas, atsižvelgiant į pensijų kaupimui pervestą „Sodros“ įmokos dalį. Apskaičiavimui imkime tokius rodiklius: stažas – 40 metų, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas – 2, jis rodytų gautą 2976 litų atlyginimą, tai gerokai didesnį nei vidutinį, dalyvavimas pensijų fonduose – 10 metų, pagaliau oficialiai patvirtintos 2015 metų draudžiamosios pajamos – 1488 Lt. Įdėję šiame straipsnyje pateiktą mažinimo formulę į pensijų apskaičiavimo formulę, gausime stebėtiną rezultatą.
Pensijos skirtumas tarp dalyvavusio pensijų fonduose ir nedalyvavusio, t.y. buvusio tik „Sodroje“, sudarys... 2 litus nedalyvavusiojo tuose fonduose naudai. O juk tą vienkartinę 7420 litų išmoką pensininkai išleis, aišku, greičiau nei per 20 metų, gal net vienu ypu, todėl jie visą gyvenimą per mėnesį gaus 33 Lt mažiau, nei nedalyvavę kaupime.
Girdžiu sakant: na, palaukite, kai žmogus sudalyvaus tuose fonduose ne 10, o 20 ar 40 metų, gal tuomet šio biznio rezultatai bus geresni? Deja, bėda ta, kad dalyvavus tuose fonduose, pvz., ne 10, o 20 metų, „Sodros“ pensija sumažės dar daugiau, o visą gyvenimą kaupus ji gali sumažėti vos ne ketvirtadaliu. Taigi, kuo ilgiau ir kuo dosniau – nuo 2020 – 3,5 proc. – dalyvausite kaupime, tuo labiau sumažės „Sodra“.
Atsakysite, kad per tiek laiko reikšmingai užaugs kaupiamoji dalis. Galbūt, bet patys fondai juk tokios garantijos neduoda. Be to įspėja, kad į pensijų fondą savo lėšomis mokamos įstatymo nustatyto dydžio papildomos įmokos „sumažins dalyvio grynąsias pajamas“, „už pensijų kaupimą imami administravimo mokesčiai“, o svarbiausia – „Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Investicijų vertė gali kilti ir kristi. Jūs galite atgauti mažiau, negu būsite investavę“.
Taigi, įstatymas užtikrina, kad kaupiant „Sodros“ pensija sumažės, o kad pensijų fondai kiek nors uždirbs – niekas negarantuoja ir netgi įspėja, kad galite pradirbti.
Lyg tamsioji saulė „Sodrai“ šviečia jos vis didėjanti, šiuo metu – per 12 mlrd. litų skola. Tai ko gero pati blogiausia padėtis Europoje. Ką daryti? Mokant tą skolą po pusę milijardo per metus, jos išmokėjimas truktų mažiausiai 24 metus, iki kosminės tolybės – 2039 metų, tokiam laikotarpiui reikėtų užšaldyti esamas pensijas. O jeigu vengiant pensininkų bado manifestacijų jas retkarčiais prisieis nors šiek tiek padidinti, tai ta skola mus vysis gal ir 50 metų.
Mokslininkai prognozuoja, kad atsižvelgiant į demografijos ciklus, 2024 m. pensininkų padaugės 4 proc., o darbingų žmonių skaičius sumažės net 22 proc., taigi padėtis ateityje tik prastės. Kaupti, o tiksliau mėtyti „Sodros“ pinigus neva „puikioms“ 2050 metų pensijoms, o jei tiksliau – žaisti akcijų rinkoje, ir visa tai daryti iš skolintų pinigų, yra valstybinis naivumas, jei nepasakyti stipriau.
Neturėti jokio „Sodros“ rezervo ir lįsti į skolą, tikintis, kad ekonomika ateityje tik klestės, o kaimyninės šalys tik šypsosis, yra nepateisinamas nei „Sodros“, nei visos valstybės valdymas.
