Seimo nariai žadėjo imtis nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl kaltinimų Lietuvai dalyvavus Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos kalinių perdavimo ir slapto kalinimo programoje įvertinimo ir galutinio ištyrimo“ projekto.
Nors minėto nutarimo projekto Seimo nariai turėjo imtis ketvirtadienio posėdyje, šis klausimas netikėtai išbrauktas iš darbotvarkės.
Atšaukė parašus
Iniciatyva žlugo, kai grupė parlamentarų netikėtai atšaukė parašus kurti laikinąją komisiją, turinčią tirti įtarimus, kad prieš dešimtmetį Lietuvoje galėjo veikti slaptas Jungtinių Amerikos Valstijų kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti.
Parašus dėl tokio projekto atšaukė 25 parlamentarai – visi pasirašę socialdemokratai ir konservatoriai, dalis Darbo partijos atstovų. Teikti siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją teisę turi ketvirtadalis, t. y. 36 parlamentarai, o daliai buvusių iniciatorių atšaukus parašus jų liko 35.
„Norint įtraukti į darbotvarkę ir formuoti komisiją reikalingi 36 Seimo narių parašai. Visus parašus atsiėmė konservatoriai, socialdemokratai ir dalis „darbiečių“. Parašų neužtenka, ir mes netraukiame į darbotvarkę. Komisija jau buvo anksčiau sudaryta ir į daugelį klausimų atsakyta, o į kitus klausimus atsakys ikiteisminis tyrimas. Reikia laukti prokuratūros tyrimo rezultatų, nėra prasmės Seime formuoti komisiją“, – BNS sakė Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas.
Vienas iš atšaukusių parašą socialdemokratas Darius Petrošius sakė dėl tyrimo pasirašęs, kai neturėjo pakankamai informacijos. „Kai buvo renkami parašai, dar nebuvo rinkęsis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, mes posėdyje komitete šį klausimą svarstėme, ir prokuratūra labai aiškiai pasakė, kad yra atnaujinti ikiteisminiai tyrimai, aš esu šalininkas, kad ten, kur teisėsauga dirba, parlamentas su savo tyrimais turėtų nesikišti“, – BNS sakė D.Petrošius.
Parašą irgi atšaukęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Rytas Kupčinskas sakė pakeitęs nuomonę, kai labiau įsigilino į klausimą. „Manau, tai nėra pagrįstas klausimas, viena komisija buvo, prokuratūra priėmė sprendimą šiuo klausimu. Manau, nėra labai pagrįstas klausimas, kurį reikia aktualinti. Tada dar nebuvo giliau panagrinėti šitie dalykai. Nematau nieko bloga, jei keičiasi nuomonė po tam tikro laiko labiau išnagrinėjus“, – BNS sakė R.Kupčinskas. Vienas komisijos iniciatorių frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Valdas Vasiliauskas sakė planuojantis parašus dėl komisijos rinkti iš naujo. „Bandysime, kadangi yra ir JAV Senato tyrimas, yra Europos Parlamento rezoliucija, kuri visiškai analogiška mūsų projektui, yra tvirtas užnugaris“, – BNS sakė V.Vasiliauskas.
Nutarimo projektą, kuriuo siūlyta sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją „dėl kaltinimų Lietuvai dalyvavus Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos kalinių perdavimo ir slapto kalinimo programoje“, buvo pasirašę 57 Seimo nariai iš įvairių politinių partijų.
Siūloma vėl apklausti tyrimo herojus
Paklaustas, ar Senato ataskaitoje buvo pateikta naujų faktų ir naujos informacijos apie Lietuvoje galimai veikusį CŽV kalėjimą, parlamentiniam tyrimui prieš penketą metų vadovavęs Arvydas Anušauskas sakė: „Naujų dalykų esama, mat ataskaitoje minimas finansavimas, skirtas galimai programai. Jei laikysimės prielaidos, kad vienas iš ataskaitoje minimų centrų tikrai susijęs su Lietuva, tuomet kyla tam tikrų klausimų.“
Paprašytas patikslinti, ar minėtoje ataskaitoje viešinama informacija yra pakankamai svarbi, kad Lietuvoje iš naujo būtų imamasi tyrimo, A.Anušauskas sakė: „Ne, nemanau, kad tai pagrindas naujam tyrimui, veikiau ši informacija reikalinga Generalinei prokuratūrai, kuri galėtų papildyti prieš penkerius metus atlikto tyrimo metu surinktus duomenis.
Tie žmonės, kurie figūravo praeityje atliktame tyrime, turėtų būti apklausti dar kartą, bet dabar jau domintis konkretesnėmis prielaidomis, kaip ir kas galėjo būti finansuojami, kur buvo naudojamos lėšos. Anuomet atliktas auditas iš viso neatskleidė tokių lėšų egzistavimo, vadinasi, jos buvo neregistruojamos, tad kyla klausimas, kaip ir kas jas pasiėmė, jeigu pasiėmė.“
Projektą laiko beviltišku
A.Anušauskas negailėjo kritikos pačiam nutarimo projektui: „Jis prastai suformuluotas, be to, iš aštuonių jame pateikiamų klausimų į šešis galima atsakyti nesudarant jokios komisijos, o į likusius du turėtų atsakyti Generalinė prokuratūra, nes parlamentiniame tyrime mes nurodėme, kokie įstatymai galimai pažeisti. Generalinė prokuratūra vykdydama ikiteisminį tyrimą turi nustatyti, ar buvo įstatymų pažeidimų, ar buvo padaryta nusikaltimų ir kas juos padarė.“
A.Anušauskas pabrėžė, kad prokuratūra turi imtis darbo nelaukdama atsakymo iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Paklaustas, ar tikėtina, kad prokuratūrai ėmusis veiksmų Lietuvoje galėtų prasidėti baudžiamieji procesai arba pati istorija įgautų netikėtų rakursų, pašnekovas sakė: „Neatsakysiu į šį klausimą. Manau, remiantis šiuo nutarimo projektu, Lietuvoje iš viso niekas neprasidės. Juk klausti klausimų, į kuriuos atsakyta aname tyrime, nėra prasmės. Manau, pagal šį nutarimo projektą joks tyrimas neprasidės, bet prokuratūra turi parodyti, ar tiria klausimus dėl lėšų, ar laiko juos visiškai nereikšmingu dalyku.
„Patį projektą laikau beviltišku, bet klausimą, kas ir kam panaudojo lėšas, išnagrinėti būtina“, – sakė A.Anušauskas.
A.Paulauskas: „JAV duomenų neduos“
Paklaustas, ar minėtoje JAV Senato ataskaitoje yra naujų duomenų, kurie galėtų turėti įtakos naujiems tyrimams Lietuvoje, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas sakė: „Manau, tie tyrimo duomenys, kuriuos turi Senatas, nebus perduoti Lietuvai ar kitoms valstybėms. Tai slapti duomenys ir jie gali pakenkti pačios JAV saugumui.“
NSGK pirmininko teigimu, Generalinė prokuratūra ne kartą bandė teirautis apie galimybę susipažinti su minėtais duomenimis, bet buvo gautas neigiamas atsakymas.
„Garsioji išvada buvo priimta remiantis vienos partijos balsais ir net prezidentas Barackas Obama nebuvo tikras, kad ją reikia skelbti, jau nebekalbu apie CŽV vadovus. Dalis šiuo metu nutarimo projekte formuluojamų klausimų jau atsakyti anksčiau tai tyrusios A.Anušausko vadovaujamos tyrimo komisijos išvadose. Atsakymai yra ir, jei Seimo nariai norėtų sužinoti, tai labai paprasta. Kiti klausimai – prokuratūros kompetencija ir Seimas kaip politinė institucija jų tikrai neištirs“, – kalbėjo A.Paulauskas. Jo teigimu, pradėti bet kokį naują tyrimą yra beprasmiška, reikia palikti šį darbą prokuratūrai.
Kam naudingi nesibaigiantys tyrimai?
Į klausimą, jei jau dalis klausimų atsakyti, kodėl taip siekiama nuolat eskaluoti minėtą tyrimą, pašnekovas atsakė: „Po tuo gali slypėti politinės ambicijos ir motyvai, kurie viešai neišsakomi.“
A.Paulauskas prisipažino sulaukęs kolegų priekaištų, kad nesutinkantis su prezidentės nuomone, neva CŽV kalėjimai Lietuvoje veikė: „Negirdėjau, kad prezidentė tai konkrečiai tvirtintų. Buvo primintas Lenkijos prezidento atvejis, bet jei Lenkijoje kalėjimas buvo, prezidentas tai paliudijo, bet kiti prezidentai nepasakė, kad leidimai buvo išduoti.“
Anot A.Paulausko, parlamentinė komisija patvirtino, kad sąlygos veikti tokiam kalėjimui sudarytos buvo, bet ar Lietuvoje galėjo būti kalinami žmonės, klausimas, į kurį šiandien faktais atsakyti neįmanoma.
