Šį sprendimą skubos tvarka dar turi patvirtinti arba atmesti Lietuvos Respublikos Seimas. Sprendimas, susijęs su prievolės žmonėms įvedimu, niekada nebus populiarus bei visuomenės priimtas vienareikšmiškai palankiai. Natūralu, visuomenėje bei tarp politikų užvirė įvairios diskusijos ir pamąstymai, susiję su privalomąja karo tarnyba.
Sekdamas situaciją pastebėjau, kad praktiškai mažai kas abejoja pasikeitusia geopolitine bei saugumo situacija, dauguma realiai suvokia, kad grėsmė mūsų šalies nepriklausomybei yra, galima sakyti, čia pat – už vartų. Daugiausia abejonių teko stebėti dėl šauktinių kompetencijos, dėl prievolės demokratinėje valstybėje, dėl žinios pateikimo, dėl šaukimo proceso skaidrumo ir pan.
Manau, į daugelį klausimų jau atsakėme, turintiems papildomų klausimų nurodėme kur ir kaip galima gauti atsakymus, jei teks vykdyti šaukimą, dėsime visas pastangas, kad visi procesai būtų vykdomi nešališkai ir pagal nustatytas procedūras.
Potencialiems šauktiniams norėčiau pasakyti, kad jų susirūpinimas ir baimė yra natūrali, ji kyla dėl nežinios. Natūralu, kad jaunuoliai išgyvena, kaip jiems seksis pritapti prie naujo kolektyvo, kaip seksis priprasti prie karinės drausmės, disciplinos, griežtai nustatytos dienotvarkės, kaip pavyks atlaikyti fizinį ir psichologinį krūvį.
Tačiau patikėkite manimi, žinau asmeniškai, kad šis jausmas yra laikinas. Daugeliu atveju jau po keleto tarnybos mėnesių jumyse įvyks tam tikras lūžis, po kurio į aplinką žvelgsite kiek kitaip. Nuo to laiko tarnyba jums sukels gerus jausmus, kurie išliks visam tolimesniam gyvenimui. Be to, kariuomenę aš pavadinčiau kilnių vertybių mokykla. Ją praėję dar labiau pamilsite savo šalį, tapsite sąžiningesni, drąsesni, įgausite daugiau pasitikėjimo savimi, pagarbos sau ir aplinkiniams, išmoksite veikti komandoje.
Net neabejoju, kad visa tai jums pravers tolimesniame gyvenime, nepaisant to, ar jį susiesite su karyba, ar ne.
Link sprendimo sugrąžinti šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą ėjome palaipsniui
Noriu atkreipti dėmesį, kad sprendimo sugrąžinti šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą link ėjome palaipsniui, besimokydami Ukrainos pamokas. Eilę jų jau išmokome, patobulėjome, tad būtų labai apmaudu jei neišmoktume ir šios – kariuomenės komplektavimo bei rezervo rengimo pamokos.
Ukrainos pavyzdys dar kartą patvirtino, kad reguliariosios kariuomenės vienetai turi būti kiek įmanoma labiau sukomplektuoti tiek ginkluote, tiek ir personalu. Nepakanka vien deklaruoti, jog turime daug vienetų, nereikia apgaudinėti savęs ir kitų, nes anksčiau ar vėliau ateina diena, kai tenka realiai įvertinti kariuomenės kovinę galią.
Be to, būtina turėti pakankamą – apie tris kartus didesnį nei reguliarioji kariuomenė – parengtąjį rezervą, kuris būtų greitai pasiekiamas ir galėtų stoti į kovą be papildomo parengimo.
Situaciją Lietuvos kariuomenėje iš principo žinojau dar prieš tapdamas kariuomenės vadu pernai vasarą žinojau, kad mūsų pėstininkų batalionai personalu sukomplektuoti nepakankamai, vos du batalionai peržengia 50 proc. ribą, kai minimalus operacinis reikalavimas – bent 70 proc.
Jau tuomet viešai kalbėjau apie tai, jog reikia gerinti kariuomenės komplektavimo profesinės karo tarnybos kariais situaciją. Laikui bėgant tapo aišku, kad esant dabartiniams karių atlyginimams bei socialinių garantijų paketui tiek karių, kiek planavome priimti kasmet papildomai, t. y. po 450, savanoriškumo principu nesurinksime, kaip beagituotume.
Be to, buvo aišku, kad rezervo rengimas yra itin mažos apimties ir keliantis grėsmę šalies saugumui. Kariuomenės rezevo dydis įvardijamas 70-80 tūkst., tačiau man tai tik prielaida: man neaišku nei kur šiuo metu yra šie žmonės, neaiškus jų parengtumo lygis, neaišku, ar juos prisišauktume mobilizacijos atveju ir pan.
Aš linkęs žiūrėti į situaciją realiau – esu tikras tik tuo, kad reikalui esant disponuočiau parengtuoju kariuomenės rezervu – rezervistais, kurie turi pakankamai šviežias karybos žinias ir nepraradę kario įgūdžių. Tokių šiandieną skaičiuoju tik apie 2,5 tūkst.
Situacijoje, kurią šiandien turime savo šalies viduje bei išorėje, dalinis privalomos karo tarnybos grąžinimas, mano manymu, yra geriausia išeitis. Galime diskutuoti apie įvairius kitus liberalesnius sprendimo būdus, tačiau jų sėkmė negarantuota, jie gali labai ilgai užtrukti, daug kainuoti ir pan.
Šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą bei šios tarnybos organizavimo patirties mes turime pakankamai, iš principo tai nebus mums naujovė. Tai liudija ir iki 2008 m. mūsų pasiektas rezultatas, kad apie 80 proc. šauktinių atlikę privalomąją karo tarnybą pareiškia norą toliau tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Bent iš dalies pasiekę šį rezultatą mes sugebėtume jau per keletą metų profesionalais užpildyti tuščius kareivių etatus ir taip sustiprintume šalies gynybinę galią.
Be to, tokiu būdu per penkerius metus turėtume apie 15 tūkst. dydžio parengtąjį kariuomenės rezervą, kuris, reiklaui esant, gebėtų kovoti be jokio papildomo parengimo.
Penkios Ukrainos pamokos, kurias jau išmokome
1 PAMOKA. Hibridinis karas Ukrainoje parodė, kad į nekonvencines grėsmes reikia reaguoti žaibiškai ir su adekvačiomis karinėmis priemonėmis, dar iki karo padėties šalyje įvedimo. Žinoma, tam pirmiausiai reikia turėti ir tam tikrus karinius pajėgumus, ir įgaliojimus juos pilna apimtimi panaudoti.
Šią pamoką išmokome. Krašto apsaugos ministerijos teikimu praėjusių metų gruodžio 16 d. LR Seimas skubos tvarka patvirtino naują Karinės jėgos naudojimo statutą, kuris atvėrė galimybes nedelsiant panaudoti kariuomenę taikos metu reaguojant į nekonvencines grėsmes, pagal savo pobūdį neprilygstančias ginkluotos agresijos atvejams, tokias kaip provokacijos, ginkluotų grupuočių išpuoliai, ginkluoti valstybės sienos kirtimai, ir kt.
Kad tinkamai ir nedelsiant sureaguotume į minėtas grėsmes, suformavome nacionalines greitojo reagavimo pajėgas – dvi bataliono kovines grupes su priskirtais karinių oro, specialųjų operacijų pajėgų ir logistinės paramos elementais, kurios nuo 2014 m. lapkričio budi pasirengusios reaguoti nuo 2 iki 24 valandų laikotarpyje.
2 PAMOKA. Vykstant hibridiniam kariniam konfliktui itin svarbia tampa sąveikia tarp šalies jėgos struktūrų. Tai suvokiant, rengdamasi šalies gynybai ir ekstremalioms situacijoms Lietuvos kariuomenė vis glaudžiau bendradarbiauja su mūsų šalies Vidaus reikalų ministerijos struktūromis: Policijos departamentu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Viešojo saugumo tarnyba ir Vadovybės apsaugos departamentu.
Su kolegomis jau keičiamės žvalgybine informacija, sėkmingai drauge treniruojamės, aiškinamės vieni kitų galimybesir funkcijas šalies gynybos atveju, tobuliname teisinę bazę, veiklos procedūras ir pan.
3 PAMOKA. Norint palaikyti tinkamą kariuomenės parengtumo lygį, privalu nuolat vykdyti ginkluotės ir kovos technikos modernizavimą, koncentruojantis į žvalgybos, prieštankinių, oro gynybos ir ugnies paramos pajėgumų stiprinimą. Suvokimą, kad reikia modernizuotis, manau, turi visos kariuomenės, tačiau dažniausiai tam pritrūksta finansų, kiek rečiau – karinės bei politinės valios.
Lietuvos atvejį pavadinčiau finansų trūkumu. Kaip žinia, tik šiais metais gynybos finansavimas sugrįžo į 2008 m. lygį, tačiau iki minimalių pagal NATO 2 proc. mums vis dar toloka.
Tokia situacija lemia, kad įsigijimus vykdome pagal prioritetus, pirmiausiai įsigyjant tik pačias svarbiausias priemones. Reikia pasidžiaugti pastaruoju metu įsigytais taikliojo šaulio ginklais FN SCAR, nešiojamomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis GROM, planais įsigyti prieštankinės ginkluotės, savaeigės artilerijos sistemas, pėstininkų kovos mašinas, modernizuoti minosvaidžius, kt. Nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, tačiau judame į priekį, mūsų pajėgumai tampa vis stipresni.
4 PAMOKA. Karinio konflikto atveju sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo sėkmės informacinėje erdvėje. Kariuomenei privalu užtikrinti objektyvų visuomenes informavimą tiek savo, tiek žiniasklaidos pajėgomis. Reikalinga turėti pajėgumus ir informaciniam, saugumui, kibernetinei gynybai, strateginei komunikacijai bei kontrpropagandinei veiklai užtikrinti.
Šioje srityje turime nemažą įdirbį. Šalyje įsteigtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kuris užtikrins ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir informacinių išteklių kibernetinių incidentų stebėseną ir valdymą, taip pat informacinės infrastruktūros gynybos planavimą.
Stiprinami krašto apsaugos sistemos strateginės komunikacijos pajėgumai, kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas nuolat stebi ir analizuoja informacinę erdvę, teikia savo vertinimus bei pasiūlymus kontrveiksmams.
Į kovą informacinėje erdvėje aktyviai įsijungusi Lietuvos šaulių sąjunga, specifinis karinis vienetas – Nekinetinių operacijų kuopa Krašto apsaugos savanorių pajėgose, įvairūs kariuomenės bičiuliai, žiniasklaidos atstovai.
5 PAMOKA. Šalies visuomenė turi būti parengta veiksmams karo atveju. Šioje srityje esame išties aktyvūs. Kaip žinia, metų pradžioje Krašto apsaugos ministerija pristatė plačiajai visuomenei skirtą leidinį „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“, sulaukusį didelio atgarsio ir populiarumo.
Plėtojama bendra mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo sistema, įvairiomis priemonėmis bei būdais skatinamas visuomenės pilietiškumas ir patriotiškumas, supažindinama su Lietuvos kariuomene ir galimybėmis įgyti karinį parengtumą. Esame mūsų visuomenei, kiek tik galima, atviri ir pasirengę padėti.
Gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas yra Lietuvos kariuomenės vadas. Šis jo komentaras pirmadienį buvo išplatintas socialiniame tinkle „Facebook“.
