Kaip sekėsi partijoms skaitykite čia.
Visų išrinktų merų sąrašą rasite merai.htm"="">merai.htm"" target="_blank">čia.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas politologas Mažvydas Jastramskis komentuodamas rinkimų rezultatus Kaune, kur į mero kėdę sės Visvaldas Matijošaitis, sakė: „Manęs tokia situacija nenustebino, jau po 2013-ųjų Seimo rinkimų buvo akivaizdu, kad konservatorių Kaune yra nemažai – reikšminga mažuma, bet nereikia pamiršti, kad buvo dar daugiau žmonių, kurie šios politinės jėgos nepalaikė.“
Politologo teigimu, šie savivaldos rinkimai parodė, kad partija per daug pasitiki savo jėgomis. „Tarsi buvo tikimasi, kad meras bus perrinktas, bet taip išėjo, kad Kaune atsirado daugiau rinkėjų, kurie neprijautė konservatoriams, nei tų, kurie prijautė. Atsirado kitas ryškus kandidatas, jis skyrė rinkimų kovai daug resursų ir štai turime rezultatą“, – kalbėjo M.Jastramskis.
Paklaustas, kaip galima vertinti situaciją, kuomet po įtemptos rinkimų kovos konservatorių kandidatė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pralaimėjo liberalui Šarūnui Gutainiui, pašnekovas sakė: „Tai pavyzdys, kaip sumažėjęs partijos populiarumas visoje Lietuvoje daro įtaką atskirose apygardose. Žinoma, negalima pamiršti, kad ir liberalai išgyveną pakilimą, nemažai žmonių balsavo už Remigijų Šimašių ir tai galėjo būti tam tikras sinergijos efektas“.
Kas prikeltų Darbo partiją?
Šie merų rinkimai smūgis ir Darbo partijai, kuriai ne itin sekėsi pirmajame rinkimų ture, o štai antrajame prarado mero postą Kėdainiuose.
Į klausimą, ar tokie rinkimų rezultatais reiškia, kad baigėsi Darbo partijos sėkmės era šiame mieste, pašnekovas sakė: „Ši partija niekuomet savivaldoje nebuvo labai įtakinga politinė jėga. Kėdainiai daugiau simbolinis momentas. Kai buvo partinė kova, tuomet ir partija įtakos turėjo daugiau, nes kai rinkėjai norėdavo išreikšti savo nepasitenkinimą esama valdžia, tai rinkdavosi šią partiją“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad paskutiniai keli šios partijos sprendimais ir asmenybių sąrašo parinkimas nepasiteisino.
Anot politologo, partijos prisikėlimas galima stik tuo atveju, jei jos lyderis Viktoras Uspaskichas vėl ims skirti itin daug dėmesio politikai.
„Šiai partijai 2016-ųjų rinkimai gali būti gana sėkmingi, jei iki to laiko nekils panikos ir rietenų partijos viduje. Jeigu V.Uspaskichas ims rodytis daugiau viešumoje, gal situacija ir gerės, bet nereikia pamiršti, kad šiuo metu ši partija yra valdžioje.
Turint galvoje tai, kad ji buvo įkurta kaip projektas, kuris kritikuoja tradicines partijas ir valdžią, o kai pati yra valdžioje, pozityvą sunku parodyti“, – teigė politologas.
Nuostolių patyrė visi
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Alvidas Lukošaitis skaičiuoja, kad visuomeniniai rinkimų komitetai nugraibė apie 8 proc. rinkėjų balsų, kai ankstesniuose rinkimuose panašios struktūros surinko perpus mažesnę balsų dalį, rašo ELTA.
„Nepaisant to, kad kiekviena partija sakys, kad laimėjo, tačiau po tiesioginių rinkimų konservatoriai, socialdemokratai turi mažiau merų postų, liberalai turi tiek pat. Antro turo rezultatai rodo, kad struktūrinis požiūris į partijas, kaip demokratijos institucijas, apskritai yra žemas. Kai turime rinkimus, kuriuose galima rinktis ne tik iš partijų, labai nemažai balsų nueina neva nepartiniams kandidatams ir sąrašams“, – pažymi ir politologas Mažvydas Jastramskis.
Anot politikos mokslų eksperto, didžiausi rinkimų pralaimėtojai po antro rinkimų turo nesikeičia – tai Darbo partija ir Tvarka ir teisingumas. „Darbiečių“ kandidatų į merus pralaimėjimą Kėdainiuose ir Švenčionyse politologai apskritai vadina stebuklu.
Tačiau politinės mirties ir išsivaikščiojimo šioms dviem partijoms kol kas nežadama – „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ Seimo rinkimuose turėtų kiek atsitiesti, mano A.Lukošaitis.
„Egzistuoja tarsi taisyklė, kad įprastinės partijos prie balsų, gautų savivaldoje, Seimo rinkimų metu prisideda 50-60 tūkst. balsų.Visuomeninių rinkimų rezultatai sureikšminami – tai tik krestelėjimas. Seimo rinkimuose didžiosios partijos bus pagrindiniai žaidėjai, jos didins rinkėjų gretas, tik klausimas, kaip persiskirstys balsai“, – svarsto politologas.
Kairioji partinės sistemos pusė, ekspertų nuomone, šiuo metu daug aiškesnė – čia nematyti ryškių konkurentų socialdemokratams, o didžiąją intrigą kuria Liberalų sąjūdis, alsuojantis kitoms partijoms į nugarą.
Netikėtumų Seimo rinkimuose politologai nežada, tačiau neatmeta, kad renkant parlamentą iki 200 tūkst. rinkėjų balsų galėtų gauti bet koks naujas darinys.
