Ypač
nesėkmingi rinkimai buvo valdančiajai koalicijai priklausantiems
„tvarkiečiams“ bei „darbiečiams“.
- Socialdemokratai, remdamiesi statistika, skelbia, kad jie laimėjo rinkimus, konservatoriai taip pat aiškina, kad pasirodė neprastai. Bet kokius tikrus signalus šioms partijoms siunčia rinkimų duomenys? –
„Lietuvos rytas“ pasiteiravo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vyr.
lektoriaus politologo Vincento Vobolevičiaus.
– Visos partijos, kiek įmanydamos, stengiasi vaizduoti, kad rinkimai
joms buvo sėkmingi net jei juos ir prapylė, nes rinkėjams patinka
laimėtojai. Socialdemokratų skaičiai neblogi, bet kai merai nebuvo
renkami tiesiogiai, jie gaudavo daugiau šių postų. Savivaldybių tarybose
politinės dėlionės jiems būdavo sėkmingesnės.
Krinta į akis, kad socialdemokratams iš rankų išslydo ir kai kurios jų
daug metų valdytos savivaldybės, todėl vadinti rinkimų pergalingais jie
nelabai galėtų.
Kita svarbi tendencija – socialdemokratai laimi demografiniu požiūriu
nykstančiose arba stagnuojančiose savivaldybėse. Per Seimo rinkimus tai
gali skaudžiai atsiliepti, nes ten, kur jų pozicijos stiprios,
greičiausiai toliau mažės gyventojų skaičius.
Konservatoriams smarkiai pakenkė ketverių metų Andriaus Kubiliaus
Vyriausybės politika, o vėliau ir jo vadovavimas partijai. Jų politika,
ypač ekonominė, buvo artima liberalų programai, takoskyra nelabai
aiškiai nubrėžta. Daug liberalams simpatizavusių žmonių balsuodavo už
konservatorius tik todėl, kad laikė juos stipresne partija.
Bet politinės dešinės uzurpavimas – rizikingas dalykas. Kai tik
artimiausi politiniai konkurentai išlenda iš šešėlio ir pasirodo
galintys būti svarbiausia dešinės partija, į jų pusę persimeta daug šios
krypties rinkėjų. Tai ir įvyko per šiuos savivaldos rinkimus, iš dalies
– jau ir renkant Europos Parlamentą.
Beje, patys konservatoriai, iškėlę savo kadndidatu Vilniuje Mykolą
Majauską, padėjo laimėti dėl savo jaunatviškos išvaizdos kiek vyresniems
rinkėjams nepasitikėjimą kėlusiam Remigijui Šimašiui. Jis šalia
konservatorių atstovo atrodė, jei ne kaip profesorius, tai bent kaip
vyr. lektorius greta studento.
Žinoma, liberalams reikia nepražiopsoti jiems tiesiog į burną krentančių
keptų karvelių. Jie gavo daug svarbių postų -- vadovaus ir Vilniui, ir
Klaipėdai, iš jų rinkėjai lauks greitų rezultatų, o tai nėra lengva
užduotis. Jei liberalams pasiseks ką nors realaus nuveikti, jie nuleis
kraujo konservatoriams ir per Seimo rinkimus.
- Liberalai laimėjo daugiau merų postų nei konservatoriai, bet ar skurdžioje Lietuvoje pirmiausia už verslo laisvę, o ne socialinį teisingumą pasisakančios partijos ideologija gali būti patraukli daugumai rinkėjų?
– Lietuvoje iš tiesų daug žmonių mąsto kaip kairieji ir vargu, ar kada
nors balsuos už liberalus. Tai leidžia socialdemokratams neblogai
pasirodyti net ir nesėkmingai susiklosčius rinkimams.
Tačiau Lietuvoje gaji ir sėkmės ideologija. Daug jaunų žmonių, nors jie
ir nėra pasiturintys, svajoja būti turtingi ir iš aukšto žvelgia į
socialinės pagalbos prašytojus, skeptiškai vertina gerovės valstybės
idėją. Todėl liberalai yra pirmiausia jaunų žmonių remiama partija.
Tai Lietuvoje senkantis resursas, bet dalis šio jaunimo liks ištikimi
liberalams ir perėję į brandų amžių, o prisidės vis naujų jaunuolių.
Liberalų sąjūdžiui padėjo ir nuosekli politika. Ši partija nėjo į
kompromisus kaip Liberalų ir centro sąjunga, sudarinėjusi koalicijas
ir su dešiniaisiais, ir su kairiaisiais, visada laikėsi liberalios,
kartais net libertarinės pozicijos. Liberalų sąjūdžio atstovai
neįsipainiojo ir į jokias korupcines istorijas.
- Liberalų sąjūdis sutelkė iš esmės visas liberalų politines gretas. Bet ar jokios politinės ateities jau neturi 5 merų postus laimėjusi Artūro Zuoko suburta Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)?
– Daug lems tai, kaip šiems merams seksis dirbti. Jei jie nepraras
populiarumo, neišsibėgios A.Zuoko suburtos partijos nariai
savivaldybėse, per Seimo rinkimus šis politinis darinys gali peržengti 5
proc. barjerą.
Nereikia pamiršti, kad nors A.Zuokas Vilniuje ir pralaimėjo, už jį
balsavo daug žmonių, todėl po metų jis turi galimybių visai sėkmingai
vykdyti rinkimų kampaniją.
Vis dėlto A.Zuokas su bendražygiais gali mėginti jungtis ir prie kokios
kitos politinės jėgos, tik, aišku, geromis sąlygomis -- gaudami geras
vietas rinkimų sąraše. Natūraliausios jungtuvės būtų su Liberalų
sąjūdžiu, bet vargu, ar šių partijų politikams pavyks peržengti asmeninį
susipriešinimą.
- Turbūt drąsiai galima sakyti, kad per šiuos savivaldos rinkimus skaudžiausią pralaimėjimą patyrė Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijos. Ar tai jau šių partijų saulėlydis?
– Aišku, kad jų gyvenimas bus sunkus. Kita vertus, Seimo rinkimuose
nedalyvaus visuomeniniai komitetai, kurie daugiausia rinkėjų nusiurbė
nuo „tvarkiečių“ ir „darbiečių“, todėl šių partijų parlamentiniai
nuostoliai gal bus kiek menkesni. Bet esmingai tai nekeis padėties.
Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas pakliuvęs po teisėsaugos
presu. Nors rinkėjai užjaučia skriaudžiamus politikus, jie nusigręžia
nuo pralaimėtojų. Ogi V.Uspaskichas dabar atrodo kaip bėglys -- vieną
teisinę neliečiamybę suteikiantį mandatą keičia į kitą. Tai rodo jo
silpnumą.
„Tvarkiečiams“ labai pakenkė Valentino Mazuronio pasitraukimas. Ko gero,
daliai šios partijos rėmėjų jis buvo arčiau širdies nei dabartinis jos
lyderis Rolandas Paksas.
Manau, prisidėjo ir R.Pakso marginalinė laikysena -- pavyzdžiui,
pasisakymai prieš euro įvedimą. Be abejo, nemažai žmonių nenorėjo euro,
bet kiek jų atėjo balsuoti? Tarp balsavusiųjų turbūt euro skeptikų
nebuvo labai daug.
- Visuomeniniai rinkimų komitetai surinko apie 120 tūkst. rinkėjų balsų. Ar jų pagrindu nesikurs naujos partijos, kad galėtų dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose?
– Spėju, kad ambicingesni šių komitetų nariai mėgins šlietis prie
populiarių partijų. Pavyzdžiui, iškilūs liberalų politikai jau gavę
svarbius postus ir partijai gali prireikti populiarių savivaldybėse
vietos žmonių. Visuomeniai komitetai gali būti toks šaltinis. Jų nariams
pereiti į stiprias partijas būtų daug paprasčiau nei kurti savą.
- Ar savivaldos rinkimų rezultatai jau leidžia prognozuoti koks bus būsimas Seimas?
– Visame pasaulyje savivaldos rinkimai laikomi tarpiniu finišu prieš
parlamento rinkimus. Per juos svarstomi vietos klausimai, bet kartu
rinkėjai vertina partijų lyderius, jų nuotaikoms daro įtaką politiniai
skandalai, ekonominė padėtis. Todėl savivaldos rinkimų tendencijos
atsispindi ir vėliau renkant parlamentą.
Taip bus ir Lietuvoje. Todėl ir prognozuoju, kad jei liberalai
nepridarys rimtų klaidų vadovaudami Vilniui ir Klaipėdai, jie smarkiai
spaus konservatorius.
Socialdemokratai turi galimybių ir po kitų Seimo rinkimų išlikti
daugiausia parlamentarų mandatų turinčia partija, bet jų skaičius gali
sumažėti.
Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijos toliau smuks. Joms kyla net
ir išsivaikčiočiojimo grėsmė, nes politinio kapitalo dar turintys jų
veikėjai gali mėginti ieškoti saugesnio politinio prieglobsčio.
Šioms partijoms gal būtų prasminga susijungti, bet bus sunku tai
padaryti dėl R.Pakso ir V.Uspaskicho ambicijų.
- Gal tokiomis aplinkybėmis po kitų Seimo rinkimų tikėtina vadinamoji „vaivorykštinė“ koalicija?
– Iš tiesų jei Tvakos ir teisingumo bei Darbo partijos nepatektų į
Seimą, socialdemokratai netektų sąjungininkų ir „vaivorykštinė“
koalicija būtų visai reali, nes, ko gero, nei socialdemokratai,
nei konservatoriai su liberalais vieni nesugebės suburti valdančiosios
koalicijos.
Žinoma, neaišku, kokias politines jėgas paremtų subyrėjusių „darbiečių“
ir „tvarkiečių“ rėmėjai ir kiek jų iš viso ateitų balsuoti. Jei šie
rinkėjai balsus atiduotų kuriai nors vienai partijai, pavyzdžiui, kad ir
A.Zuoko liberalams, tai leistų tokiai politinei jėgai gerokai pagerinti
savo pozicijas ir įgyti daug įtakos sudarant valdančiąją koaliciją.
Suprantama, daug priklausys ir nuo prezidentės Dalios Grybauskaitės
laikysenos.