Ypač nesėkmingi rinkimai buvo valdančiajai koalicijai priklausantiems „tvarkiečiams“ bei „darbiečiams“.
- Socialdemokratai, remdamiesi statistika, skelbia, kad jie laimėjo rinkimus, konservatoriai taip pat aiškina, kad pasirodė neprastai. Bet kokius tikrus signalus šioms partijoms siunčia rinkimų duomenys? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektoriaus politologo Vincento Vobolevičiaus.
– Visos partijos, kiek įmanydamos, stengiasi vaizduoti, kad rinkimai joms buvo sėkmingi net jei juos ir prapylė, nes rinkėjams patinka laimėtojai. Socialdemokratų skaičiai neblogi, bet kai merai nebuvo renkami tiesiogiai, jie gaudavo daugiau šių postų. Savivaldybių tarybose politinės dėlionės jiems būdavo sėkmingesnės.
Krinta į akis, kad socialdemokratams iš rankų išslydo ir kai kurios jų daug metų valdytos savivaldybės, todėl vadinti rinkimų pergalingais jie nelabai galėtų.
Kita svarbi tendencija – socialdemokratai laimi demografiniu požiūriu nykstančiose arba stagnuojančiose savivaldybėse. Per Seimo rinkimus tai gali skaudžiai atsiliepti, nes ten, kur jų pozicijos stiprios, greičiausiai toliau mažės gyventojų skaičius.
Konservatoriams smarkiai pakenkė ketverių metų Andriaus Kubiliaus Vyriausybės politika, o vėliau ir jo vadovavimas partijai. Jų politika, ypač ekonominė, buvo artima liberalų programai, takoskyra nelabai aiškiai nubrėžta. Daug liberalams simpatizavusių žmonių balsuodavo už konservatorius tik todėl, kad laikė juos stipresne partija.
Bet politinės dešinės uzurpavimas – rizikingas dalykas. Kai tik artimiausi politiniai konkurentai išlenda iš šešėlio ir pasirodo galintys būti svarbiausia dešinės partija, į jų pusę persimeta daug šios krypties rinkėjų. Tai ir įvyko per šiuos savivaldos rinkimus, iš dalies – jau ir renkant Europos Parlamentą.
Beje, patys konservatoriai, iškėlę savo kadndidatu Vilniuje Mykolą Majauską, padėjo laimėti dėl savo jaunatviškos išvaizdos kiek vyresniems rinkėjams nepasitikėjimą kėlusiam Remigijui Šimašiui. Jis šalia konservatorių atstovo atrodė, jei ne kaip profesorius, tai bent kaip vyr. lektorius greta studento.
Žinoma, liberalams reikia nepražiopsoti jiems tiesiog į burną krentančių keptų karvelių. Jie gavo daug svarbių postų -- vadovaus ir Vilniui, ir Klaipėdai, iš jų rinkėjai lauks greitų rezultatų, o tai nėra lengva užduotis. Jei liberalams pasiseks ką nors realaus nuveikti, jie nuleis kraujo konservatoriams ir per Seimo rinkimus.
- Liberalai laimėjo daugiau merų postų nei konservatoriai, bet ar skurdžioje Lietuvoje pirmiausia už verslo laisvę, o ne socialinį teisingumą pasisakančios partijos ideologija gali būti patraukli daugumai rinkėjų?
– Lietuvoje iš tiesų daug žmonių mąsto kaip kairieji ir vargu, ar kada nors balsuos už liberalus. Tai leidžia socialdemokratams neblogai pasirodyti net ir nesėkmingai susiklosčius rinkimams.
Tačiau Lietuvoje gaji ir sėkmės ideologija. Daug jaunų žmonių, nors jie ir nėra pasiturintys, svajoja būti turtingi ir iš aukšto žvelgia į socialinės pagalbos prašytojus, skeptiškai vertina gerovės valstybės idėją. Todėl liberalai yra pirmiausia jaunų žmonių remiama partija.
Tai Lietuvoje senkantis resursas, bet dalis šio jaunimo liks ištikimi liberalams ir perėję į brandų amžių, o prisidės vis naujų jaunuolių.
Liberalų sąjūdžiui padėjo ir nuosekli politika. Ši partija nėjo į kompromisus kaip Liberalų ir centro sąjunga, sudarinėjusi koalicijas ir su dešiniaisiais, ir su kairiaisiais, visada laikėsi liberalios, kartais net libertarinės pozicijos. Liberalų sąjūdžio atstovai neįsipainiojo ir į jokias korupcines istorijas.
- Liberalų sąjūdis sutelkė iš esmės visas liberalų politines gretas. Bet ar jokios politinės ateities jau neturi 5 merų postus laimėjusi Artūro Zuoko suburta Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)?
– Daug lems tai, kaip šiems merams seksis dirbti. Jei jie nepraras populiarumo, neišsibėgios A.Zuoko suburtos partijos nariai savivaldybėse, per Seimo rinkimus šis politinis darinys gali peržengti 5 proc. barjerą.
Nereikia pamiršti, kad nors A.Zuokas Vilniuje ir pralaimėjo, už jį balsavo daug žmonių, todėl po metų jis turi galimybių visai sėkmingai vykdyti rinkimų kampaniją.
Vis dėlto A.Zuokas su bendražygiais gali mėginti jungtis ir prie kokios kitos politinės jėgos, tik, aišku, geromis sąlygomis -- gaudami geras vietas rinkimų sąraše. Natūraliausios jungtuvės būtų su Liberalų sąjūdžiu, bet vargu, ar šių partijų politikams pavyks peržengti asmeninį susipriešinimą.
- Turbūt drąsiai galima sakyti, kad per šiuos savivaldos rinkimus skaudžiausią pralaimėjimą patyrė Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijos. Ar tai jau šių partijų saulėlydis?
– Aišku, kad jų gyvenimas bus sunkus. Kita vertus, Seimo rinkimuose nedalyvaus visuomeniniai komitetai, kurie daugiausia rinkėjų nusiurbė nuo „tvarkiečių“ ir „darbiečių“, todėl šių partijų parlamentiniai nuostoliai gal bus kiek menkesni. Bet esmingai tai nekeis padėties.
Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas pakliuvęs po teisėsaugos presu. Nors rinkėjai užjaučia skriaudžiamus politikus, jie nusigręžia nuo pralaimėtojų. Ogi V.Uspaskichas dabar atrodo kaip bėglys -- vieną teisinę neliečiamybę suteikiantį mandatą keičia į kitą. Tai rodo jo silpnumą.
„Tvarkiečiams“ labai pakenkė Valentino Mazuronio pasitraukimas. Ko gero, daliai šios partijos rėmėjų jis buvo arčiau širdies nei dabartinis jos lyderis Rolandas Paksas.
Manau, prisidėjo ir R.Pakso marginalinė laikysena -- pavyzdžiui, pasisakymai prieš euro įvedimą. Be abejo, nemažai žmonių nenorėjo euro, bet kiek jų atėjo balsuoti? Tarp balsavusiųjų turbūt euro skeptikų nebuvo labai daug.
- Visuomeniniai rinkimų komitetai surinko apie 120 tūkst. rinkėjų balsų. Ar jų pagrindu nesikurs naujos partijos, kad galėtų dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose?
– Spėju, kad ambicingesni šių komitetų nariai mėgins šlietis prie populiarių partijų. Pavyzdžiui, iškilūs liberalų politikai jau gavę svarbius postus ir partijai gali prireikti populiarių savivaldybėse vietos žmonių. Visuomeniai komitetai gali būti toks šaltinis. Jų nariams pereiti į stiprias partijas būtų daug paprasčiau nei kurti savą.
- Ar savivaldos rinkimų rezultatai jau leidžia prognozuoti koks bus būsimas Seimas?
– Visame pasaulyje savivaldos rinkimai laikomi tarpiniu finišu prieš parlamento rinkimus. Per juos svarstomi vietos klausimai, bet kartu rinkėjai vertina partijų lyderius, jų nuotaikoms daro įtaką politiniai skandalai, ekonominė padėtis. Todėl savivaldos rinkimų tendencijos atsispindi ir vėliau renkant parlamentą.
Taip bus ir Lietuvoje. Todėl ir prognozuoju, kad jei liberalai nepridarys rimtų klaidų vadovaudami Vilniui ir Klaipėdai, jie smarkiai spaus konservatorius.
Socialdemokratai turi galimybių ir po kitų Seimo rinkimų išlikti daugiausia parlamentarų mandatų turinčia partija, bet jų skaičius gali sumažėti.
Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijos toliau smuks. Joms kyla net ir išsivaikčiočiojimo grėsmė, nes politinio kapitalo dar turintys jų veikėjai gali mėginti ieškoti saugesnio politinio prieglobsčio.
Šioms partijoms gal būtų prasminga susijungti, bet bus sunku tai padaryti dėl R.Pakso ir V.Uspaskicho ambicijų.
- Gal tokiomis aplinkybėmis po kitų Seimo rinkimų tikėtina vadinamoji „vaivorykštinė“ koalicija?
– Iš tiesų jei Tvakos ir teisingumo bei Darbo partijos nepatektų į Seimą, socialdemokratai netektų sąjungininkų ir „vaivorykštinė“ koalicija būtų visai reali, nes, ko gero, nei socialdemokratai, nei konservatoriai su liberalais vieni nesugebės suburti valdančiosios koalicijos.
Žinoma, neaišku, kokias politines jėgas paremtų subyrėjusių „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ rėmėjai ir kiek jų iš viso ateitų balsuoti. Jei šie rinkėjai balsus atiduotų kuriai nors vienai partijai, pavyzdžiui, kad ir A.Zuoko liberalams, tai leistų tokiai politinei jėgai gerokai pagerinti savo pozicijas ir įgyti daug įtakos sudarant valdančiąją koaliciją.
Suprantama, daug priklausys ir nuo prezidentės Dalios Grybauskaitės laikysenos.
