Šįkart Vilniaus apygardos, kuris pradėjo nagrinėti prokuroro Ginto Ivanausko pateiktą apeliacinį skundą.
Prokuroras įsitikinęs, kad ne kas kitas, o būtent D.Ulbinaitė atskleidė valstybės paslaptį, kai slapta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma pasidalino su naujienų agentūros BNS žurnaliste, o ši nieko nelaukdama ją išplatino.
„Nuosprendis yra neteisėtas ir neteisingas“, – savo apelicainiame skunde rašo valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras ir teigia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad informaciją apie prezidentei kilusias grėsmes iš prezidentūros nutekino į teisiamųjų suolą sėdusi Dalios Grybauskaitės patarėja, tačiau juos reikia vertinti ne kiekvieną atskirai, o kaip visumą.
G.Ivanauskas teismo prašo pripažinti D.Ulbinaitę kalta dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo tarnyba bei skirti jai 9500 eurų (32 801 lito) baudą.
Pirmosios instancijos teisme prokuroras siūlė D.Ulbinaitę nubausti 32 500 litų bauda.
G.Ivanausko nuomone, nagrinėjant apeliacinį skundą reikalingas įrodymų tyrimas, kuris pašalintų tam tikrus prieštaravimus, todėl būtina papildomai apklausti VSD valdybos viršininką Vidmantą Kaladinską, nes jo ir D.Ulbinaitės parodymai byloje labai skiriasi.
V.Kaladinskas teisme teigė, kad pažymos projektą paliko D.Ulbinaitei, kad ši ją perduotų D.Grybauskaitei, o teisiamoji pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad kažkokį dokumentą V.Kaladinskas tiesiog pamiršęs ant jos stalo.
Vėliau ji jam norėjo tą dokumentą grąžinti, bet V.Kaladinskas pareiškė, esą ten nieko svarbaus nėra ir liepė jį sunaikinti.
Prokuroras taip pat paprašė teismo apžiūrėti BNS žurnalistės Jūratės Damulytės – Semėnienės kompiuterį, nes byloje nėra duomenų apie šiame kompiuteryje esančią informaciją.
Ikiteisminio tyrimo metu kompiuteris buvo paimtas, bet teismui nusprendus, kad BNS žurnalistės buvo persekiojamos neteisėtai, ši informacija į bylą nepateko.
Taip pat prokuroras paprašė į bylą prijungti ir BNS žurnalisčių telefoninius pokalbius, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino bei prašė įpareigoti žurnalistę atskleisti savo informacijos šaltinį.
Prokuroras taip mano, kad į teismą reikėtų iškviestų ir pačią prezidentę, kaip susitikimų vykusių prezidentūroje dalyvę.
D.Grybauskaitė ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus šioje byloje.
D.Ulbinaitės advokatas buvo kitokios nuomonės. Jo teigimu, V.Kaladinskas į teismą buvo kviečiamas du kartus, tačiau jis pats blaškėsi savo parodymuose, todėl kviesti jį dar kartą nėra prasminga.
„Niekas neneigia, kad susitikimai buvo, apie tai kalbėta ir ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo surengta D.Ulbinaitės ir V.Kaladinsko akistata, tad su šiuo liudytoju jau viskas išsiaiškinta“, – kalbėjo advokatas.
Advokato teigimu, taip pat nėra prasmės reikalauti, kad J.Damulytė-Semėnienė atskleistų savo informacijos šaltinį, nes tai jau ne kartą aiškintasi teismuose, be to jos straipsnyje paskelbta informacija nebuvo tokia svarbi ir nepadarė didelės žalos valstybei, kad praėjus beveik pusantrų metų iš žurnalistės būtų dar kartą reikalaujama to, kas nėra gyvybiškai svarbu.
Niekiniais advokatas pavadino ir kitus prokuroro prašymus bei paprašė visus juos atmesti. „Įrodymų tyrimas nereikalingas“, – įsitikinęs D.Ulbinaitės advokatas.
Ar prokuroro prašymai bus patenkinti, teismas paskelbs kovo 30 dieną.
Pirmosios instancijos teismas D.Ulbinaitę išteisino sausio 12 dieną.
Teismas nusprendė, kad nėra jokių įrodymų, jog kaltinamoji atskleidė valstybės paslaptį, nes to nepaliudijo nei vienas į teismą kviestas liudytojas, tarp jų ir VSD pažymą paviešinusi J.Damulytė-Semėnienė.
Vaizdo įraše iš D.Ulbinaitės kabineto buvo užfiksuota, kad Prezidentės patarėja nukopijavo dokumentą, užlenkdama popieriaus lapo kampus, kur buvo nurodyti rekvizitai, tačiau įraše nesimato, kad tai – slapta VSD pažyma.
Pernai spalio ir lapkričio mėnesį vykusiuose teismo posėdžiuose buvo apklausta per 30 liudytojų – VSD direktorius Gediminas Grina, jo pavaduotoja Akvilė Giniotienė, prezidentės patarėjos, Seimo, Vyriausybės kanceliarijos darbuotojos, specialiųjų tarnybų darbuotojai, naujienų agentūros BNS vadovė ir žurnalistai.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po 2013 metų spalio 31-ąją naujienų agentūros BNS paskelbto pranešimo apie prezidentei esančias grėsmes.
Tiriant šią bylą, pareigūnai klausėsi dabartinių ir jau buvusių agentūros BNS darbuotojų pokalbių, tačiau vėliau buvo nuspręsta, kad pasiklausymas buvo neteisėtas, todėl jie teisme nelaikyti įrodymais.
