Ši šiaulietė netgi išsisuko ir nuo baudžiamosios atsakomybės, mat byloje suėjo senatis.
Šiaulių apygardos teismas nuo praėjusių metų vasaros turi naują vadovybę, kuri pabandė įvertinti darbuotojos tinkamumą eiti pareigas.
Bet paaiškėjo, kad I.Galvanauskaitei negalima pritaikyti drausminės nuobaudos, mat nuo tarnybinio nusižengimo padarymo praėjo treji metai. O tai reiškia viena – jos bausti nebegalima.
Įmonę perleido recidyvistei
Ši nekasdienė istorija prasidėjo dar 2007 m., kai I.Galvanauskaitės vardu buvo įsteigta įmonė, užsiėmusi bendrovės „Omnitel“ paslaugų ir prekių platinimu.
Veikla buvo vykdyta porą metų, o po to akcinis kapitalas perleistas recidyvistei Jekaterinai Gribkovai. Įmonės akcijos buvo parduotos už 1000 litų, todėl įtarimą sukėlusį sandorį palaiminti atsisakė notaras. Bet tai netapo kliūtimi – bendrovė parduota pagal tarpusasvyje sudarytą rašytinę sutartį.
Po sandorio netrukus paaiškėjo, kad ši įmonė yra skolinga bendrovei „Omnitel“ kone 90 tūkstančių eurų.
Už vagystes ir kitus nusikaltimus net 18 kartų teista naujoji bendrovės savininkė J.Gribkova tik skėstelėjo rankomis – ji pati iš dviejų nepažįstamųjų gavo 1000 litų už dokumentų pasirašymą ir jokio turto akyse nematė.
Bylą tyrė vėžlio greičiu
Teisiamųjų suole dėl dokumento suklastojimo atsidūrusi J.Gribkova buvo nuteista 90 parų arešto.
Ji teismą tikino, kad pinigus už neva įvykusį sandorį gavo iš įmonės direktoriaus Edgaro Česnausko. Pastarasis teisiamas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir didelės vertės turto iššvaistymo.
Visoje šioje istorijoje figūravo ir tuometės Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės Irenos Ivanovienės patarėja I.Galvanauskaitė – jai buvo pateikti kaltinimai dėl dokumentų suklastojimo.
Tiesa, Šiaulių prokurorai šį ikiteisminį tyrimą buvo nutraukę, o teismo darbuotoja jame buvo tik liudytoja. Viskas pasikeitė, kai bylą perėmė Panevėžio apygardos prokuratūra.
Šis posūkis įvyko, kai teisėja I.Ivanovienė buvo išlydėta į pensiją.
Šiaulietę išgelbėjo senatis
Bet Šiaulių teismo darbuotojai vis tiek nė plaukas nuo galvos nenukrito, nors ji iš pradžių buvo apklausta specialiąja liudytoja, o galiausiai jai buvo pareikštas ir kaltinimas.
Ilgai prokurorų tirta byla praėjusių metų pabaigoje pagaliau pasiekė Vilniaus apygardos teismą.
Kai Šiaulių apygardos teismo darbuotoja tapo kaltinamąja, jai buvo pasiūlyta savo noru pereiti į kitas pareigas. Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui Boleslovui Kalainiui patarinėjanti I.Galvanauskaitė iš pradžių sutiko tai padaryti, o galiausiai po dienos tokį sprendimą atšaukė.
Netrukus paaiškėjo, kad I.Galvanauskaitės jau ir teisti nebegalima – suėjo senatis nuo nusikaltimo padarymo. Todėl šių metų sausio 5-ąją baudžiamoji byla jos atžvilgiu buvo nutraukta.
Kolegės bausti nebegalėjo
Šiaulių apygardos teisme pernai pasikeitė vadovybė – pirmininku paskirtas Vytautas Kursevičius. Naujasis teismo vadovas sudarė komisiją, kuriai buvo pavesta išsiaiškinti, ar pavaldinė nėra nusižengusi valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos principui, ar ji nepažeidė tarnybinės etikos.
Komisija priėmė verdiktą, kuris vėl buvo palankus I.Galvanauskaitei.
Konstatuota, kad ši teismo darbuotoja nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymu įtvirtintų normų, reikalaujančių elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais. Pripažinta, jog veiksmais, kurių padarymu ji buvo kaltinama baudžiamojoje byloje, ji pažeidė ir pavyzdingumo principą, reikalaujantį, kad valstybės tarnautojų reputacija būtų nepriekaištinga.
Galiausiai prieita išvados, kad tarnybinį nusižengimą padariusios, bet tai neigiančios I.Galvanauskaitės net nubausti negalima – praėjo daugiau kaip treji metai.
Durys buvo užrakintos
Ką apie tai mano Šiaulių apygardos teismo patarėja, sužinoti nepavyko. Tiek ateidama į darbą, tiek po jo I.Galvanauskaitė dangstosi veidą, vengia kalbėtis su žurnalistais.
Antradienį netgi į šios teismo darbuotojos kabinetą patekti nebuvo galima. Kabineto, kuriame dirba keturi darbuotojai, durys buvo užrakintos, nors viduje girdėjosi žingsnių garsas, šmėkščiojo šešėliai.
Viena teismo darbuotoja pasipiktino koridoriuje stovinčiais žurnalistais, mat jai „tualete nejauku reikalus atlikti“.
Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas Vytautas Jončas pripažino, kad valstybės tarnautojas darbo metu negali būti užsirakinęs kabinete: „Galėtų bent jau pasakyti, kad komentuoti ir fotografuotis nenori. Manau, teismo vadovai nuspręs, kaip įvertinti tokį elgesį“.
