Tuomet irgi atrodė, kaip ir dabar, kad daugiau nuoširdžiai besidžiaugiančių pasitraukiančio lyderio išėjimu, negu savo kandidato pergale. Atrodo, šv.Jurgis nurungė drakoną, ir aušta nauja aušra, nes blogio jėgos nugalėtos.
Tuomet daugelis amerikiečių galvojo apie George W. Bushą (skirtingai nuo Artūro Zuoko Vilniuje, jis jau nebebuvo kandidatas) kaip apie tobulą blogio įsikūnijimą, kuris užsibuvo valdžioje per apmaudų nesusipratimą prieš ketverius metus.
A.Zuokas daugeliui buvo tapęs juoduoju genijumi, tamsos pasaulio autoritetu, kuriam turėjo priešintis, regis, visi, kas myli savo šalį ir miestą: kai kurie ėjo į rinkimus, kaip į Baltijos kelią, kaip į Sąjūdžio mitingą, kaip į paskutinį ir lemtingą mūšį.
Visai kaip Amerikoje. Ten buvo Guantanamo kalėjimas, šalies tarptautinė politika, per mažai sveikatos apsaugos vargšams ir per maži mokesčiai turtingiesiems. Balsuojantieji už Obamą gal ir netikėjo, kad naujasis prezidentas viską išspręs, bet užsimerkė ir apsimetė tikintys, kad taip bus.
Vilniuje buvo miesto skola, ne visiems patinkantys ir įdomūs mero dideli sumanymai, per mažai skaidrumo ir per didelės šildymo kainos. Kad Remigijus Šimašius galės smarkiai pakeisti šiuos dalykus, nepaisant jo gerų norų ir didelių ketinimų, gal daug kas ir nesitikėjo, bet daugumos sutarimas buvo, kad blogiau tikrai nebus, kas ir nulėmė balsų pasiskirstymą.
Ką aš daryčiau, jei būčiau R.Šimašiaus vietoje?
Pirmiausia norėčiau apžiūrėti ir suskaičiuoti mintyse didžiulius vilniečių lūkesčius, kurie stūkso kaip didžiulis kalnas. Naujasis meras drąsiai kalbėjo apie konkrečius dalykus, ką reikia tvarkyti (vien „gerinti“, „tobulinti“ ir „skaidrinti“ nebūtų pakakę, žmonės norėjo girdėti aiškiai ir paprastai žadamus dalykus), ir įjungė tiksinčią bombą, arba, tiksliau, visą sprogmenų saugyklą. Dabar viskas, dėl ko buvo drožiamas A.Zuokas, tapo naujojo mero problema. Žmonės norės rezultatų, ir kai jų nebus, už viską teks atsakyti. Rezultatų reikės greitai – paaiškinimai, kodėl viskas per vieną dieną neįvyksta, nebebus įdomūs.
Kiekviena diena, kai ant Žaliojo tilto riogsos okupantų skuptūros, bus R.Šimašiaus bėda. Žmonės, balsavę už R.Šimašių laukia gėjų parado ir vietų vaikų darželiuose, ir ne po poros metų, o vakar. Priežastys, kodėl tai tas, tai anas dalykas nesigavo, nieko nebedomins.
Šildymo kainų pasikeitimai bet kuriuo atveju galės palaukti (lauke pavasaris), tačiau sutvarkytų gatvių vilniečiai jau norės dabar. Nepaaiškinsi žmogui, kad jo nesutvarkyta gatvė yra ne tokia jau bėda, nes dabar kaimynui tvarkome. Nepasakysi mamai, kad tavo vaikas negavo darželyje vietos, bet tokių, kaip tu, dabar yra šiek tiek mažiau, negu buvo anksčiau, todėl pasidžiauk.
Užvis svarbiausia, kad sunkiausiai įveikiamas dalykas – miesto skolos mažinimas – kainuos labai brangiai ir duos labai mažai politinių dividendų. Skola vilniečiui yra skaičiai popieriuje. Ji labai gerai tiko politinei kovai prieš ankstesnį merą, bet skolos mažinimas yra darbas, už kurį niekas nepadėkos, kaip kažkada niekas nepadėkojo buvusiai Vyriausybei už apkarpytas išlaidas per krizę. Pasikeitimų skausmą jaus visi, džiaugsmo – beveik niekas. Todėl, jei būčiau R.Šimašiaus vietoje, nustebinčiau visus, ir pirmiausia garsiai padėkočiau buvusiam merui už visus buvusius sumanymus ir jo kadencijų metais padarytus darbus (nesvarbu, kieno konkrečiai ten buvo nuopelnas – nekrapštykime to), kurių dėka Vilnius nebėra užkampis, bet Europos didmiestis.
Dangoraižius, applinkkelius, sutvarkytus taksi, oranžinius dviračius, Bernardinų sodą, didžiąsias parduotuves, kurios kuria darbo vietas ir neša pinigus visai Lietuvai. Žinau, už oro bendrovę turbūt dėkoti neleistų nepakantumas subsidijuojamai aviacijai, kai moka visi, o skraido tik dalis vilniečių, bet ir už oro bendrovę padėkočiau, jei būčiau naujojo mero vietoje.
Ir tada atidėčiau vieną dieną per savaitę, kiekvieną savaitę, naujiems projektams sugalvoti. Juos galima vadinti blizgučiais, bet jų reikės: naują plėtrą, naujus parkus, požemines aikšteles automobiliams miesto centre, šventes, parodas ir viską, kas taip gerai sekėsi buvusiajam merui ir ko dėka jis sugebėjo taip ilgai dirbti darbą šiame poste.
Ir dar: Artūras Zuokas turi Vilniuje mylimą rajoną: Užupį. Patarčiau R.Šimašiui irgi pasirinkti miesto dalį, ir jai skirti dar daugiau dėmesio, nei visoms likusioms. Jis gyvena centre, gal galėtų sostinės centras tapti ypatingai mero globojamu ir lepinamu miesto lopinėliu.
R.Šimašius labai gerai žino, kodėl vilniečiai neišrinko A.Zuoko. Dabar jam belieka rasti dalykus, už kuriuos sostinės žmonės mylės naująjį merą.
