Tiesa, iš esmės jis galėtų nukelti skulptūras neva atnaujinti, o po to kad ir į Nerį įmesti. Bet už tai jam grėstų 11,5 tūkst. eurų bauda ir net baudžiamoji atsakomybė. Tuomet R.Šimašius galėtų, kaip ir jo pirmtakas Artūras Zuokas, sakyti, jog buvo nuteistas „už gerus darbus“.
Sprendžia tik ekspertai
Kol kas sostinės meru tapęs R.Šimašius galės tik laikinai nukelti skulptūras, jas suremontuoti, o po to darbininkų, valstiečių, mokslo jaunimo ir sovietinių karių statulas grąžinti į vietą.
Kaip paaiškino paveldosaugininkai, atsikratyti prieštaringai vertinamo sovietinės monumentaliosios kultūros palikimo trukdo Seimo priimtas įstatymas, nustatantis, kad visuomenė yra per kvaila spręsti, kas yra saugotina vertybė, o kas – ne.
Dar po pirmojo tiesioginių mero rinkimų turo liberalų kandidatas į Vilniaus vadovo postą ėmė kalbėti tai, ką nori girdėti vilniečiai. Bent jau toji jų dalis, kuri reikalauja nugriauti Žaliojo tilto skulptūras kaip sovietinę okupaciją garbinančius simbolius.
„Tikrai nesu nusiteikęs eikvoti miestiečių pinigų šioms skulptūroms renovuoti. Akivaizdu, kad jas reikės nukelti. Jos, nukeltos ir restauruotos, nemanau, kad turėtų grįžti“, – kalbėjo R.Šimašius.
Deja, jei Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (NKPVT) nepakeis šių metų vasarį priimto sprendimo nepanaikinti teisinės skulptūrų apsaugos, tai padaryti teks.
Leido nukelti ir atnaujinti
Dar praėjusių metų rudenį Kultūros paveldo departamentas (KPD) Vilniaus savivaldybei leido nukelti aptrūnijusias, praeivių saugumui gresiančias sovietines skulptūras. Savivaldybei nurodyta jas atnaujinti. Kol kas to nepadaryta, nes miesto valdžia neranda įmonės, kuri imtųsi tokių nepopuliarių darbų.
KPD Vilniaus teritorinio padalinio vadovas Vitas Karčiauskas pripažino, jog R.Šimašiaus pažadai peržengia savivaldybės mero įgaliojimų ribas.
„Pagal įstatymą, savivaldybė neturi jokios sprendžiamosios galios nustatant kūrinio, objekto saugotinos kultūrinės vertės statusą. Skirti paveldui teisinę apsaugą ar ne gali tik Nekilnojamojo turto vertinimo tarybos ekspertai. Tad jei meru tapęs R.Šimašius ir nukels nuo tilto skulptūras, privalės jas sutvarkyti, atnaujinti ir grąžinti į vietą“, – paaiškino paveldosaugininkas.
Daug aistrų sukėlusias Žaliojo tilto skulptūras iš saugotinų vertybių sąrašo siūlė braukti ir Kultūros ministerija, KPD priklausantis Kultūros paveldo centras.
Tačiau vienintelė teisinę paveldo apsaugą galinti naikinti institucija, veikianti savarankiškai, – iš kultūros vertybių ekspertų sudaryta NKPVT tai daryti atsisakė.
Pirmininkas trenkė durimis
Paskutinį kartą Žaliojo tilto sovietinių „baibokų“ likimą NKPVT svarstė šių metų vasarį. Tuomet 7 ekspertų tarybos nariai, išskyrus vieną, balsavo prieš siūlymą naikinti skulptūrų teisinę apsaugą. „Už“ balsavęs NKPVT pirmininkas Romas Pakalnis pasipiktinęs atsistatydino.
KPD Vilniaus teritorinio padalinio vadovas R.Karčiauskas teigė, jog nelemtųjų skulptūrų problema būtų išspręsta greitai, jei 2005 metais Seimas nebūtų priėmęs naujo Kultūros paveldo apsaugos įstatymo. Šis teisės aktas, anot R.Karčiausko, ir įstūmė vilniečius į aklavietę.
„Priimant šį įstatymą buvo išbraukta anksčiau galiojusi nuostata, apibrėžianti saugotinų vertybių visuomeninį reikšmingumą. Spręsti, kas vertinga, kas ne, patikėta nedideliam ekspertų ratui. Visuomenė atseit nekompetentinga spręsti dėl tokių dalykų. Taip buvo nusigręžta nuo europietiškos paveldosaugos principų. Juk kultūros vertybės kuriamos visuomenei, o ne ekspertams“, – kalbėjo R.Karčiauskas.
Tad sostinės mero regalijomis pasipuošusiam R.Šimašiui teks eiti į buvusią darbovietę Seime ir įtikinėti parlamentarus pakeisti Paveldo apsaugos įstatymą, suteikiant sprendžiamąjį balsą ir visuomenei.
O kol kas tikrovė tokia, kaip paaiškino R.Karčiauskas, kad jei atnaujinti nukeltos Žaliojo tilto skulptūros nebūtų grąžintos į vietą ir sunaikintos, grėstų administracinė atsakomybė iki 11,5 tūkst. eurų (40 tūkst. litų) ir net baudžiamoji atsakomybė.
