Šis įvykis Seimo nariui Gediminui Kirkilui priminė sunkias derybas dėl civilinio tranzito – su derybų partneriu, dabartiniu Rusijos vicepremjeru Dmitrijumi Rogozinu jam teko skristi net į Ameriką. Tačiau apie dešiniąja Rusijos prezidento Vladimiro Putino dešiniąja ranka laikomą D.Rogoziną G.Kirkilui išliko geri įspūdžiai. Parlamentaras sakė, jog anuomet D.Rogozinas buvo kitoks, nepasidavęs radikalioms nuostatoms ir su juo buvo galima dalykiškai kalbėtis.
Derybose dėl karinio tranzito į Kaliningradą aktyviai dalyvavęs tuometis Krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius sakė, kad rusų kariškiai iki paskutinės minutės vilkino laiką, šantažavo ir nenorėjo trauktis iš Lietuvos.
2002–2004 metais G.Kirkilas ėjo specialiojo Prezidento įgaliotinio deryboms dėl Rusijos Federacijos tranzito į Kaliningrado sritį pareigas.
Nors nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo jau buvo parėję 13 metų, rusams dar buvo psichologiškai sunku įsisąmoninti, kad Lietuva – atskira, narystės NATO ir ES siekianti valstybė ir per ją keliaujant reikia tranzitinių vizų.
Derybininkas iš Lietuvos pusės G.Kirkilas sakė, kad tartis buvo labai sunku.
„Rusijai atstovavo šios valstybės Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai. Jie reikalavo iš mūsų bevizio režimo, taigi laisvai keliauti per Lietuvą į Kaliningrado sritį. Į jokias kitas kalbas nesileido. Bevizis režimas, ir taškas“, – prisiminė G.Kirkilas.
Tariamasi buvo maždaug metus. Derybos iš mirties taško pajudėjo, kai V.Putinas vyriausiuoju Rusijos derybininku paskyrė tuometį Rusijos Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininką D.Rogoziną.
Su juo irgi iš pradžių buvo nelengva – G.Kirkilas prisiminė, jog kartu teko skristi į Ameriką ir pažiūrėti, kaip sprendžiami reikalai JAV ir Meksikos pasienyje.
Rusija nusileido Lietuvos iškeltoms tranzito sąlygoms, kai ES įsipareigojo finansuoti informacinę sistemą, leidžiančią Rusijos piliečiams tos šalies geležinkelio stotyse sužinoti, kokie yra tranzito per Lietuvą reikalavimai, ar jie bus praleisti per mūsų šalies teritoriją.
„D.Rogozinas bent jau tada buvo konstruktyvus žmogus, su juo gerai sutariau“, – sakė G.Kirkilas.
Ketvirtadienį į Seimą atvykęs Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis paaiškino, kodėl rytą buvo apsupta Vilniaus geležinkelio stotis.
„Iš Užsienio reikalų ministerijos gavome signalų, kad į Kaliningradą vykstančiame traukinyje gali būti šauktinių jaunuolių, neturinčių Lietuvos leidimo važiuoti per mūsų šalies teritoriją. Atsižvelgiant į geopolitinę padėtį, kruopščiai patikrinome keleivių dokumentus. Pažeidimų neradome“, – sakė S.Skvernelis.
Jeigu būtų nustatyti keleiviai su netvarkingais dokumentais, jie būtų grąžinti atgal į Rusiją.
Karinio tranzito taisyklės nedraudžia per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą vykti Rusijos šauktiniams ir neginkluotiems kariškiams. Bet apie tai turi būti Lietuvai pranešta iš anksto, pasirūpinta leidimais.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas tačiau teigė, jog Rusija beveik niekada neviešina, kad per Lietuvą vyksta kariškiai.
„Tranzito leidimų prašymuose turėtų būti nurodomi dalinių numeriai, Lietuva tokiu būdu gautų žinių apie jų išdėstymą. Rusai, aišku, to nenori. Rusija taip pat dažnai trukdo nustatyti Lietuvos oro erdvę kertančių lėktuvų tapatybę“, – tvirtino A.Anušauskas.
Šio komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas paaiškino, jog pagal tranzito taisykles, per Lietuvos teritoriją, gavus leidimus, per parą gali pravažiuoti ne daugiau dviejų prekinių vagonų sąstatų (110 vagonų) ne NATO valstybės karinio krovinio.
Per parą gali pravažiuoti ne daugiau 180 neginkluotų svetimos valstybės (nepriklausančios NATO) kareivių. Juos privalo lydėti tos valstybės karininkai.
Per Lietuvos teritoriją draudžiama vežti skystą raketinį kurą.
A.Anušauskas sakė, kad Rusija karinę techniką, ginklus į Kaliningradą iš pagrindinės šalies dalies gabena jūra. Geležinkeliais daugiausiai perveža tik automobilius.
Buvęs Krašto apsaugos vadovas Audrius Butkevičius prisiminė, kad ir 1993-iais, kai buvo sudaryta karinio tranzito sutartis su Rusija, buvo sudėtingų akimirkų. Nepaisant to, kad tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas ir Gynybos ministras Pavelas Gračiovas (pramintas Paša Mersedesu) Lietuvai buvo draugiški.
„Bet Lietuvoje įsikūrusi okupacinė kariuomenė ilgai šiaušėsi. Niekaip nenorėjo išvesti paskutinio dalinio iš Kauno Panemunės, net šantažo griebėsi. Tada juos prigavau – surengiau iškilmingas palydėtuves, pakviečiau Rusijos ambasadorių Abertyševą, kad paliudytų kariuomenės išvedimą. Tada paskutiniam iš Lietuvos išeinančiam rusų karininkui padovanojau savo pypkę“, – prisiminė A.Butkevičius.
