„Pirmieji šauktiniai – apie 1600 – turi būti pakviesti rugpjūčio–rugsėjo
mėnesiais, o kiti – 1400 – lapkričio–gruodžio mėnesiais.
Metų pabaigoje turėtų būti apie tris su trupučiu tūkstančio
šauktinių“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė jis.
Trečiadienį NSGK aiškinosi, kaip kariuomenė pasirengusi
priimti šauktinius ir kokias socialines garantijas jiems žadama
siūlyti.
Anot A.Paulausko, iš turimo šaukiamojo amžiaus asmenų registro
bus sudarytos šešios eilės pagal regionus. Tuomet iš tų
sąrašų bus atrinkti asmenys, kurie pagal įstatymo normas gali
būti pašaukti atlikti privalomosios karo tarnybos. Bus vykdoma
atsitiktinė atranka, stebint visuomenės atstovams, kaip šiuo metu
numatyta įstatyme.
„Tikrai man nepriimtini pasiūlymai, kad tarnautų nuteistieji,
kad tarnautų bedarbiai. Ne tais principais reikia parinkti
kariuomenę“, – teigė A.Paulauskas.
Paskiri parlamentarai jau yra registravę įstatymų pataisas, kad
pirmiausia į privalomąją karo tarnybą būtų kviečiami
savanoriai, bedarbiai, valstybės tarnautojai ir nuteistieji už
nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas siūlo įstatyme
įtvirtinti, kad būtų šaukiami tik jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų,
ir panaikinti nuostatą, kuri numato asmenų iki 38 metų, turinčių aukštąjį
išsilavinimą, šaukimą.
„Siūlymai iš esmės yra tokie – kad būtų kviečiami tarnauti tik 19–26
metų žmonės, kurie nestudijuoja aukštosiose mokyklose ir neturi
kitokių (atleidimo) priežasčių, tai yra sveikatos ir kitokių, kaip kad dabar
apibrėžta įstatyme“, – sakė jis BNS.
NSGK pirmininkas taip pat pranešė, kad nutarta sudaryti darbo
grupę, kuri per savaitę atrinks ir pateiks projektą dėl
šauktinių socialinių garantijų.
„Sutarėme sudaryti bendrą darbo grupę iš Krašto apsaugos
ministerijos ir mūsų ir parengti integruotą projektą, kuriame
atsižvelgsime ar neatsižvelgsime į kai kurias individualias Seimo
narių pataisas“, – sakė A.Paulauskas.
Jis pranešė, jog Krašto apsaugos ministerija siūlo sukurti
specialų kaupiamąjį paramos fondą, kad kiekvienas karys, jeigu jis
gerai tarnavo, gautų tam tikrą sumą palikdamas kariuomenę.
„Studijoms skirtą kompensaciją, kaip dabar numatyta įstatyme,
iki pusės studijų kainos siūlome padaryti kaip visuotinį
kaupiamąjį priedą, išmokamą po tarnybos, – ar tu studijuosi
mokamoje grupėje, ar studijuosi nemokamoje grupėje, ar kursi savo
verslą, galėsi tuos pinigėlius panaudoti, kaip tau atrodo
tinkama“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Be to, jis siūlo kariui per mėnesį mokėti ne 38 eurų
išmoką, kaip yra dabar, o 138 eurų. Tačiau būtų atsisakyta dabar
numatytų išmokų už komunalines paslaugas ir pan.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra minėjęs, kad svarstoma
galimybė šią išmoką didinti iki 238 eurų.
„Norime visus pasiūlymus integruoti, parengti bendrą projektą
ir kitą savaitę trečiadienį jį apsvarstyti ir teikti Seimui“,
– sakė komiteto pirmininkas.
Praėjusią savaitę Seimas priėmė įstatymo pataisą ir
grąžino privalomąją karo tarnybą. Jau šį rudenį planuojama į
kariuomenę pakviesti 3–3,5 tūkst. šauktinių.