„Pirmieji šauktiniai – apie 1600 – turi būti pakviesti rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, o kiti – 1400 – lapkričio–gruodžio mėnesiais. Metų pabaigoje turėtų būti apie tris su trupučiu tūkstančio šauktinių“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė jis.
Trečiadienį NSGK aiškinosi, kaip kariuomenė pasirengusi priimti šauktinius ir kokias socialines garantijas jiems žadama siūlyti.
Anot A.Paulausko, iš turimo šaukiamojo amžiaus asmenų registro bus sudarytos šešios eilės pagal regionus. Tuomet iš tų sąrašų bus atrinkti asmenys, kurie pagal įstatymo normas gali būti pašaukti atlikti privalomosios karo tarnybos. Bus vykdoma atsitiktinė atranka, stebint visuomenės atstovams, kaip šiuo metu numatyta įstatyme.
„Tikrai man nepriimtini pasiūlymai, kad tarnautų nuteistieji, kad tarnautų bedarbiai. Ne tais principais reikia parinkti kariuomenę“, – teigė A.Paulauskas.
Paskiri parlamentarai jau yra registravę įstatymų pataisas, kad pirmiausia į privalomąją karo tarnybą būtų kviečiami savanoriai, bedarbiai, valstybės tarnautojai ir nuteistieji už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas siūlo įstatyme įtvirtinti, kad būtų šaukiami tik jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų, ir panaikinti nuostatą, kuri numato asmenų iki 38 metų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, šaukimą.
„Siūlymai iš esmės yra tokie – kad būtų kviečiami tarnauti tik 19–26 metų žmonės, kurie nestudijuoja aukštosiose mokyklose ir neturi kitokių (atleidimo) priežasčių, tai yra sveikatos ir kitokių, kaip kad dabar apibrėžta įstatyme“, – sakė jis BNS.
NSGK pirmininkas taip pat pranešė, kad nutarta sudaryti darbo grupę, kuri per savaitę atrinks ir pateiks projektą dėl šauktinių socialinių garantijų.
„Sutarėme sudaryti bendrą darbo grupę iš Krašto apsaugos ministerijos ir mūsų ir parengti integruotą projektą, kuriame atsižvelgsime ar neatsižvelgsime į kai kurias individualias Seimo narių pataisas“, – sakė A.Paulauskas.
Jis pranešė, jog Krašto apsaugos ministerija siūlo sukurti specialų kaupiamąjį paramos fondą, kad kiekvienas karys, jeigu jis gerai tarnavo, gautų tam tikrą sumą palikdamas kariuomenę.
„Studijoms skirtą kompensaciją, kaip dabar numatyta įstatyme, iki pusės studijų kainos siūlome padaryti kaip visuotinį kaupiamąjį priedą, išmokamą po tarnybos, – ar tu studijuosi mokamoje grupėje, ar studijuosi nemokamoje grupėje, ar kursi savo verslą, galėsi tuos pinigėlius panaudoti, kaip tau atrodo tinkama“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Be to, jis siūlo kariui per mėnesį mokėti ne 38 eurų išmoką, kaip yra dabar, o 138 eurų. Tačiau būtų atsisakyta dabar numatytų išmokų už komunalines paslaugas ir pan.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra minėjęs, kad svarstoma galimybė šią išmoką didinti iki 238 eurų.
„Norime visus pasiūlymus integruoti, parengti bendrą projektą ir kitą savaitę trečiadienį jį apsvarstyti ir teikti Seimui“, – sakė komiteto pirmininkas.
Praėjusią savaitę Seimas priėmė įstatymo pataisą ir grąžino privalomąją karo tarnybą. Jau šį rudenį planuojama į kariuomenę pakviesti 3–3,5 tūkst. šauktinių.
