138, 238 ar 300 eurų – kiek turėtų būti mokama šauktiniui per mėnesį?
Kompensuoti už mokamas studijas ar įsteigti specialų fondą, į kurį galėtų pretenduoti kiekvienas, baigęs tarnybą ir gerai tarnavęs?
Gal pirmiausia reikėtų šaukti tuos, kurie nesugebėjo pritapti gyvenime ar net nesunkiai nusikalto?
Dėl tokių klausimų šiuo metu galvą suka Krašto apsaugos ministerija, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o greitai jų imsis speciali politikų ir ekspertų darbo grupė.
Visų šių svarstymų rezultatai turi sugulti į įstatymų pataisų paketą, kuris Seimo salėje gali atsidurti jau kitą savaitę. Tenka skubėti – juk pirmoji šauktinių banga į kariuomenę turėtų atsiristi jau rugpjūčio mėnesį.
Pateikė visą paketą
Pasiūlymų ar vizijų dėl būsimų šauktinių pažėrė ir pavieniai Seimo nariai, ir jų grupės.
Antai šauktinių idėjai anksčiau prieštaravę, tačiau dabar pritarę Liberalų sąjūdžio atstovai pateikė pasiūlymų paketą, kuriame, be kita ko, numatyta, kad pirmiausia į kariuomenę turi būti šaukiami tie jai tinkantys asmenys, kurie patys to nori.
Po to jau reikėtų šaukti jaunuolius, kurie baigę mokyklą nesimoko aukštosiose ir nedirba, o jau tada – visus kitus, atitinkančius galiojančių įstatymų reikalavimus.
Pageidautina, kad šauktinio atliekama tarnyba būtų susieta su jo profesine sritimi.
Liberalai norėtų, kad išmokos buitinėms išlaidoms kariams būtų padidintos nuo dabar mokamų 38 eurų su įvairiomis kompensacijomis iki 300 eurų per mėnesį, o už studijas jau sumokėti pinigai būtų kompensuojami ne 50, o 70 procentų.
Be to, siūloma numatyti, kad būsto paskolos su palūkanomis šauktiniams būtų atidėtos jų tarnybos laikui, tarnybos metu būtų sudarytos galimybės išmokti vairuoti ar naudotis kompiuteriu. Liberalų manymu, po tarnybos tokiems kariams reikėtų išmokėti vienkartines kompensacijas.
Liberalai taip pat siūlo nuo kitų metų pradžios bent 30 proc. padidinti dabar tarnaujančių kariškių atlyginimus, taip stiprinant profesionalią kariuomenę.
Tiktų ir netikėliai?
Pasiūlymų yra pateikę ir kai kurie socialdemokratai. Jų nuomone, į privalomąją karinę tarnybą pirmiausia reikėtų kviesti savanorius, po to nesimokančius jaunuolius ir gaunančius išmokas bedarbius.
Kai kurie „tvarkiečiai“, pavyzdžiui, frakcijos seniūnas Petras Gražulis, pasiūlė, kad į kariuomenę būtų šaukiami ne tik valstybės tarnautojai, bet net nuteistieji už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus.
Tokius projektus anksčiau bent žodžiu buvo parėmę ir kai kurie kairieji.
Pavadino nesąmone
Vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete svarstant jau pateiktus projektus tiek krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas, tiek komiteto vadovas „darbietis“ Artūras Paulauskas sukritikavo siūlymus į kariuomenę pirmiausia šaukti bedarbius ar net nesunkius nusikaltimus padariusius asmenis.
„Aš tiesiog pasakiau, kad tai nesąmonė, ir mano nuomonei pritarė ir ministras“, – sakė A.Paulauskas.
J.Olekas retoriškai klausė, kaip tokiu atveju reikėtų elgtis, pavyzdžiui, su „chroniškais bedarbiais“, ir koks vaidmuo čia tektų kariuomenei: „Jei žmogus netinkamas jokiam darbui, kodėl jis turėtų būti tinkamas kariuomenei?“
Be to, ministro nuomone, nereikėtų į tarnybą šaukti tų asmenų, kuriems buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, bet dar nėra išnykęs teistumas.
Komisijos – 6 regionuose
Kokį šaukimo mechanizmą siūlo pati Krašto apsaugos ministerija?
Pirmiausia numatoma, kad turėtų būti sudarytas sąrašas visų prievolininkų, kurie neturi jokių atidėjimo priežasčių.
Toks sąrašas būtų išskaidomas po 6 regionus, o žmonės į jį patektų atsitiktine tvarka, atrinkimą prižiūrint visuomenės atstovams.
Vietose atranką vykdytų specialios komisijos. Jos vertintų ir tai, ar kiekvienas šaukiamasis dar neturi kokių nors individualių, specialių atidėjimo priežasčių.
Į atskirą sąrašą patektų tie, kurie į kariuomenę tarnauti eitų savo noru.
Ministerija siūlo šaukti jaunuolius nuo 19 iki 26 metų, tokio amžiaus žmonių Lietuvoje yra apie 180 tūkstančių.
Ministras pasiūlė atsisakyti anksčiau siūlytos nuostatos, kad galima šaukti ir aukštųjų mokyklų absolventus iki 38 metų. Tokią amžiaus ribą norima palikti tik savanoriams.
Tik savanoriškai galėtų tarnauti ir moterys.
J.Olekas pasiūlė budrią valstybės akį nukreipti ir į emigrantus, kurie tinka tarnybai, tačiau yra išvykę iš Lietuvos ilgiau nei 6 mėnesius.
Jie privalėtų atitinkamoms valstybės institucijoms teikti duomenis, reikalingus karinei įskaitai tvarkyti.
Netrumpas išimčių sąrašas
Kam gali būti atidėta privalomoji karinė tarnyba?
Į šį sąrašą ministerijos siūlymu turėtų būti įtraukti moksleiviai, aukštųjų mokyklų studentai, Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai, teisėjai, prokurorai, vidaus tarnybos sistemos, Kalėjimų departamento, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, įtariamieji ir kaltinamieji baudžiamosiose bylose, kalintys.
Tarnyba, pagal siūlymus, atidedama ir vienišiems nepilnamečių tėvams ar esantiems vaiko iki trejų metų priežiūros atostogose. Į kariuomenę nebūtų šaukiamos nėščiosios, vieninteliai neįgalaus ar neveiksnaus asmens globėjai.
Atidėti tarnybą būtų galima ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – į kariuomenę nereikėtų eiti vieninteliam darbingam šeimos maitintojui, žmogui, kurio šeimoje auga du ar daugiau vaikų iki 14 metų, kai žmona išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų.
Netarnauti galėtų ir tie, kurie turi išskirtinių gabumų ir laimėjimų mokslo, meno, sporto ar kitoje srityje, garsina Lietuvos vardą.
Visai nuo tarnybos būtų atleidžiami neveiksnūs, riboto veiksnumo asmenys, neįgalieji, žmonės, netinkami dėl medicininių priežasčių, tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.
Buvo siūloma, kad tarnybą būtų galima atidėti ir ūkininkams. Tačiau konservatorė Rasa Juknevičienė ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Remigijus Ačas pareiškė, kad ūkininkai irgi turėtų ginti valstybę, be to, esą daug asmenų piktnaudžiauja šiuo statusu.
Labai svarbu ir pinigai
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje prabilus apie piniginius reikalus, politikus domino ir tai, kaip šauktiniams parengta visa infrastruktūra. Manoma, kad jai atnaujinti prireiks papildomų lėšų.
Krašto apsaugos ministerijos manymu, reikėtų atsisakyti tvarkos, kai kariams mokami 38 eurai su įvairiomis buitinėmis kompensacijomis, priedais už pavyzdingą tarnybą gali siekti net 700 eurų per mėnesį.
Vietoj to siūloma mokėti 138 eurus per mėnesį, kuriuos šauktinis gali panaudoti savo nuožiūra, be to, pridėti dar 100 eurų kaupti išmokai, kuri būtų atseikėjama pabaigus tarnybą.
Tokia išmoka, pasak krašto apsaugos ministro, būtų panaudojama ir kompensacijai už studijas tuo atveju, jei studento vieta buvo mokama.
J.Oleko teigimu, tai būtų teisinga. Anot politiko, mokėti kompensacijas už studijas buvusiems šauktiniams, kurie mokosi nepakankamai gerai, kad jų mokslas būtų nemokamas, yra neteisinga pažangių studentų atžvilgiu.
Kita vertus, pinigai būtų ir gera drausminimo priemonė, pavyzdžiui, girtuokliai ar chuliganai būtų baudžiami per kišenę.
Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau yra sakęs, kad šauktinių mėnesinę išmoką būtų galima didinti iki 238 eurų, tačiau J.Olekas tokius siūlymus vertina atsargiai.
Kol kas neaišku, kaip bus dėl kai kurių politikų siūlymų atidėti šauktiniams bankų paskolų ir palūkanų mokėjimą, taip pat šaukti į 9 mėnesių tarnybą aukštųjų mokyklų studentus, atidedant mokslus tam pačiam laikotarpiui.
Ministerijos nuomone, reikėtų tiesiog numatyti lengvatas atitarnavusiems šauktiniams stojant į aukštąsias mokyklas.
Kiek reikėtų lėšų visiems šiems reikalams, kol kas neaišku.
