Labiausiai dėl našlaičių ašaras lies valdininkai

„Šis vaikas turi ne vieną raidos sutrikimą, globos teisių tvarkymas labai sudėtingas procesas“ arba „Žinot, jis jau dabar nusikaltėlis, kam jums toks vaikas?“ – tokius žodžius neretai iš savivaldybių specialistų išgirsta vaikų globos galimybėmis besidomintys žmonės. Vaiko perėjimas į šeimyną mažina vaikų skaičių vaikų namuose, o kartu mažėja finansavimas įstaigai, etatų skaičius. Šiuo metu šalyje veikia 98 vaikų globos įstaigos, bet jau neilgai.

Šeimynų steigimusi džiaugiasi ne visos savivaldybės.<br>V. Balkūno nuotr.
Šeimynų steigimusi džiaugiasi ne visos savivaldybės.<br>V. Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Indrė Vainalavičiūtė

Mar 26, 2015, 9:21 PM, atnaujinta Jan 8, 2018, 4:45 AM

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Seimui įstatymų iniciatyvas, kuriomis siūloma dvigubai didinti išmokas vaikus globojančioms šeimoms, kelti finansavimą šeimynoms ir taip mažinti valstybės įstaigose globojamų vaikų skaičių.

Vaikų namų šalyje mažės

Šiomis iniciatyvomis siūloma vaiką globojančioms šeimoms, kurios šiuo metu gauna 152 eurų išmoką, didinti ją iki 304 eurų. Pataisose taip pat siūloma garantuoti globėjams didesnį atlyginimą: vietoj dabar esančios minimalios mėnesio algos (300 eurų) siūloma mokėti 431 euro sumą. Tikimasi, kad šios naujovės padės plėsti šeimynų tinklą Lietuvoje ir paskatins šeimas imti globoti vaikus.

Tokios reformos įgyvendinimui prireiks iki 12,4 mln. eurų, bet tikimasi, kad dalį šių lėšų pavyks susigrąžinti mažėjant vaikų globos įstaigų išlaikymo išlaidoms. Vienam vaikui išlaikyti globos įstaigoje valstybė kas mėnesį skiria apie 830 eurų.

Užmojis ilgainiui atsisakyti vaikų globos namų ne visose šalies savivaldybėse bus sutiktas plojimais, mat tai reiškia, kad bus uždaromos globos įtaigos ar optimizuojant jų veiklą mažinamas etatų skaičius, kils tam tikra įtampa.

Daugiausia šeimynų – Utenos rajone

Iš viso šalyje yra 54 šeimynos, kuriose auga 441 vaikas. Daugiausia šeimynų – Utenos rajone. Čia šešiose šeimynose auga 56 vaikai.

Utenos rajono administracijos direktorius Jonas Slapšinskas teigė suprantantis, kad dalyje Lietuvos savivaldybių naujosios reformos bus sutiktos ne itin džiugiai, bet tai laiko klausimas: „Negalime skųstis ir turime judėti į priekį, vykdyti savo funkcijas. Žinoma, tam turėtų būti skiriama atitinkamai lėšų, bet čia jau kitas klausimas.“

J.Slapšinsko teigimu, savivaldybė suinteresuota,  kad atsirastų kuo daugiau šeimynų: „Analizavome situaciją ir supratome, kad, užuot plėtus globos įstaigas, geriau įkurdinti vaikus šeimynose. Juk reikia daug lėšų norint išlaikyti didelius vaikų namų pastatus ir kitoms reikmėms, o tuos pinigus galima panaudoti kur kas protingiau.“

Administracijos vadovo teigimu, vaikams su negalia ir turintiems kitų specialiųjų poreikių yra įrengti dvidešimties vietų globos namai miesto centre.

Siūlymus vertina teigiamai

Paklaustas, kaip vertina prezidentės siūlymus mokėti globėjams 413 eurų dydžio atlyginimą, pašnekovas sakė: „Tai vertinu labai teigiamai, juk žmogus dirba visą parą ir tokia pertvarka paskatins žmones aktyviau galvoti apie vaikų globą. Juk žmogus prisiima didelę atsakomybę. Globėjai juk taip pat turi turėti socialines garantijas, žinoti, kad atėjus laikui sukaups šiokią tokią pensiją.“

Savivaldybės administracijos direktorius tvirtino, kad šeimynoms teikiama labai įvairi parama: vaikams nuperkami muzikos instrumentai, kartais reikia pagelbėti labai žemiškais dalykais, tokiais kaip pagalvės ar antklodės, o neseniai vienai šeimynai buvo padovanotas autobusiukas.

J. Slapšinskas teigė negalintis įvardyti vienos konkrečios priežasties, kodėl būtent Utenos rajonas gali pasigirti šeimynų gausa, bet patikino, jog vaiko teisių ir socialinės rūpybos specialistai darbuojasi išvien ir į kiekvieną atvejį stengiamasi žiūrėti individualiai, palaikyti norinčių globoti vaikus žmonių iniciatyvas.

Tikrintojai ant slenksčio išdygsta bet kada

Paklaustas, ar tokios pertvarkos savivaldybių administracijose sukels sumaišties, J.Slapšinskas sakė: „Šoko nesukels, o laikui bėgant pasimatys ir nauda. Žinoma, iš pradžių šiokių tokių niuansų bus kalbant apie etatų panaikinimą globos įstaigose, darbuotojams bus aktualus persikvalifikavimo klausimas.“ Pašnekovas pridūrė, kad itin sudėtinga bus pertvarkyti dideles globos įstaigas.

„Jei žmogus tikrai nori globoti vaikus, tai visos problemos išsprendžiamos, bet atsitiktinių žmonių, auklėjančių vaikus, neturi būti. Statybose ar kur kitur – gal, bet tik ne kalbant apie vaikų auklėjimą“, – sakė pašnekovas.

J.Slapšinsko teigimu, globėjai atrenkami ir kontroliuojami itin griežtai: „Būna planiniai ir netikėti patikrinimai, kai darbuotojai išdygsta ant slenksčio ir prašo parodyti, kokiomis sąlygomis gyvena vaikas, kada pastarąjį kartą skalbta jo patalynė, ar pats vaikas švarus ir panašiai“, – apie šeimų tikrinimą sakė pašnekovas ir pridūrė, kad sumanymams pelnytis iš vaikų globos turi būti užkirstas kelias.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.