Ar jaunimas pyksta, kai juos vadina skystablauzdžiais? Ar vyrukai stengsis išsisukti nuo privalomosios karo tarnybos?
To paklausti nusprendėme Salomėjos Nėries gimnazijos abiturientų. Dauguma moksleivių jau sulaukę šaukiamojo amžiaus ir yra devyniolikmečiai. Su mokiniais susitikome lietuvių kalbos pamokoje.
Nerimauja tėvai
„Reikia ir moteris šaukti. Vyrams vieniems liūdna!“ – su bendraklasiais juokavo 19-metis Simonas Alfredas Gylys.
Tačiau surimtėjęs vaikinas pasakė, kad kiekvienas Lietuvos vyras bet kokiu atveju privalo mokėti elgtis su ginklu.
„Šauktinių kariuomenės tikslas – padidinti Lietuvos gynybines pozicijas. Jeigu kiltų karinis konfliktas ar grėsmė, reikia, kad būtų žmonių, kurie galėtų stoti ginti tėvynės. Jeigu šauktų, tai ir eitume, o ką daryt?!“ – šyptelėjo gimnazistas.
Jo mama nepritaria privalomajai karo tarnybai: „Nenorėtų, kad išeičiau. Bet kokiu atveju suprantu mamos nerimą. Tėvai instinktyviai saugo savo vaikus ir bijo, kad gausime kulką. Bet čia tik pratybos, ko bijoti?“
Devyniolikmetė Rūta Lisauskaitė mano, kad šauktinių kariuomenė reikalinga dėl disciplinos. O jos jaunimui tikrai trūksta. Todėl ji pritartų ir moterų šaukimui.
„Šauktinius moko ir kaip suteikti pirmąją pagalbą, o tokios žinios gyvenime naudingos. Be to, nors ir priklausome NATO, nereikia sėdėti sudėjus rankų. Žmonės nėra apsišvietę, mano, kad šauktiniai bus siunčiami į misijas užsienyje. To nebus“, – aiškino mergina. Ketina tapti šauktine
Abiturientė Brigita Pumputytė, baigusi gimnaziją, planuoja stoti į Lietuvos policijos mokyklą. Vis dėlto ji galvoja ir apie bazinius karinius mokymus (BKM).
„Jeigu nepavyks įstoti į policijos mokyklą, mama sako eiti į šauktinius. Manau, taip ir darysiu“, – šypsojosi jauna mergina.
Ką ji galėtų pasakyti tiems, kurie nenori pagalvoti apie tarnybą?
„Jeigu jau atsisakai eiti į armiją, toks tu ir Lietuvos patriotas“, – gūžtelėjo mergina.
Dvyliktokas Rokas sakė, kad jis nieku gyvu nenori į kariuomenę.
„Ką darysiu, jeigu pašauks? Iš pradžių bandyčiau išvengti legaliais būdais: imčiau didelę paskolą, bandyčiau įstoti į aukštąją mokyklą. Jeigu baigus mokslus dar liktų laiko, rinkčiausi magistro studijas“, – sakė vaikinas.
Priminus, kad tarnybos atidėjimas galioja tik vienam studijų laikotarpiui, vaikinas pridūrė: „Jeigu neišeis, bandysiu ir nelegaliais būdais. Kokiais? Nežinau, koją persišaučiau. Kodėl? Nenoriu prarasti 9 mėnesių socialinio gyvenimo. Tikrai neisiu, jokiais būdais“, – nukirto vaikinas.
Priešais sėdintis Paulius sutiktų eiti į kariuomenę. Greitai devyniolikos sulauksiantis vaikinas apie tai dažnai pagalvoja.
Pasidomėjus, ar nepadaugėjo jaunimo, kurie egzaminams rengėsi vangiai, o išgirdę apie šaukimą į kariuomenę puolė stropiai mokytis, klasė plyšo juoku: „Taigi Stasys pradėjo pamokas lankyti!“
Kalbintos merginos į privalomąjį šaukimą reaguoja teigiamai. Jos nori fiziškai stiprių bendraklasių. Įdomu tai, kad šiai minčiai pritaria ir patys jaunuoliai.
„Kariuomenė nėra blogai. Valią išsiugdysiu, kūną pastiprinsiu. Kas nori kovoti už savo Tėvynę, kas ne“, – sakė vienas dvyliktokas.
„Mokėtų minimumą, tai eičiau. Savanoriu. Po to pusę mokslų sumos gali sumokėti, tai irgi didelis pliusas“, – sakė kitas jaunuolis.
Vienas vaikinas apie šauktinius kalbėjo su tėvais: „Mama labai stipriai „prieš“. O tėvas į pokalbį neįsitraukė.“
Pedagogė į armiją vytų ir studentus
Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Urbanavičienė turi daugiau nei 30 metų darbo stažą.
V.Urbanavičienė pabrėžia, kad jaunuoliai kariuomenėje sustiprėja fiziškai ir morališkai, save patikrina kaip vyrus. Pedagogė sakė, kad dėl šaukimo į armiją smarkiai jaudinosi moksleivių motinos.
„18-mečių mamos labai nuogąstavo dėl to. Jos nesuprato, kodėl jų sūnūs turi tarnauti. Iš pradžių jos buvo labai sutrikusios, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vaikai nori tarnauti, tam labiau priešinasi mamos“, – sakė ji.
Ji teigia, kad kiekvienas jaunuolis privalo atlikti karinę tarnybą. Jaunimą stebinti pedagogė sako, kad šiuolaikiniai jaunuoliai yra viskuo aprūpinti, niekada nesusidūrę su sunkumais, todėl tingūs ir apsnūdę.
„Gal esu senų pažiūrų, bet jaunimas nenori sportuoti. Jeigu išėjo iš pamokos, sėdasi ant palangės, jeigu budėtoja nuvaro, atsisėda ant grindų. Nebėra tokio vyro, kokį mes įsivaizduojame“, – sakė V.Urbanavičienė.
Ji skeptiškai vertina jaunimo paaiškinimus dėl sugadintos būsimos karjeros.
„Norėčiau su tokiais vaikinais susitikti ir jų paklausti, kaip praleido pastaruosius devynis mėnesius. Ar jie padarė viską, kad į valstybinį egzaminą ateitų iškėlę galvą? Paklausti tų, kurie varsto mano duris ir teisinasi dėl to, kad nelankė pamokų. Ką jie darė? Karjerą? Tie būsimieji šauktiniai“, – rodydama į raudonuojantį praleistų pamokų sąrašą klausė V.Urbanavičienė.
„Tai tik atsikalbinėjimas, galbūt baimė, kad reikės laikytis disciplinos, nebūsi toks laisvas kaip mokykloje“, – svarstė pedagogė.
