Šiauliuose gyvenanti 80-metė Julija (tikrasis moters vardas ir pavardė redakcijai žinomi. – Aut. past.) viena ausimi negirdi nieko, o kitos klausia taip pat silpna. Po apsilankymo pas šeimos gydytoją moteris gavo siuntimą pas specialistą, kuris patvirtino, kad senolei būtinas klausos aparatas.
Eilėje – dveji metai
Gydytojų diagnozė moters nenustebino, mat buvo akivaizdu, kad klausos problemų esama, bet senolę ir jos artimuosius gerokai nustebino tai, kad valstybės lėšomis kompensuojamo klausos aparato ji veikiausiai sulauktų 2016-ųjų lapkričio ar gruodžio mėnesį. Moteriai klausos aparatas buvo skirtas dar 2011-aisiais, tačiau turėtas moteriai netiko.
Senolė ne kartą šeimos nariams guodėsi, kad veikiausiai tokios valstybės malonės jau nebesulauksianti. Moteriai buvo pasiūlyta kreiptis į privačią kliniką, bet ten išgirstos klausos aparatų kainos šeimą šokiravo: nematomų klausos aparatų kainos svyruoja nuo 2 iki 6 tūkst. eurų. Tiesa, yra ir pigesnių, bet jie yra prastesnės kokybės ir matomi iš išorės. Jų kaina apie 400 eurų.
Senolė skaito iš lūpų
Šiuo metu moteris girdi silpnai, daug skaito iš lūpų, bet jau dabar pasitaiko situacijų, kai dėl klausos negalios sunku sutvarkyti buitinius reikalus, ypač kreipiantis pas kokius nors valdininkus ar pan. moteris visuomet prašo, kad kartu būtų girdintis žmogus.
Žvali senolė puikiai suvokia savo situacijos niuansus: kartais ją labai skaudina tai, kad žmonės turi keletą kartų jai pakartoti informaciją, nelieka nepastebėti ir pašaipūs žmonių šypsniai, kai suprantama, kad šalia esantis žmogus girdi ne viską.
Moters artimuosius glumina ir dar vienas situacijos niuansas: konsultavusi gydytoja šeimą perspėjo, kad įsigytas pigiausias klausos aparatas dar negarantuoja, kad senolės klausa pagerės.
Eilėje – tūkstantis pacientų
Gydytoja otorinolaringologė Danguolė Jocienė teigė, kad situacija dėl klausos aparatų stygiaus Šiauliuose tikrai sudėtinga: „Šiuo metu klausos aparatų laukia apie tūkstantį žmonių. Tokia didelė eilė susidarė todėl, kad pastarąjį kartą jie buvo gauti 2014 metų pavasarį. Paprastai tekdavo laukti apie metus, dabar būtent dėl šios priežasties viskas trunka ilgiau.“
Medikės teigimu, netrukus klausos aparatų bus perkama centralizuotai ir jie pasieks pacientus, tačiau čia medikų galvos skausmas nesibaigs.
„Dar norėčiau pridurti, kad gydytojų anaiptol netenkina tokia klausos aparatų išdavimo tvarka. Buvo parengtas projektas, kad gydytojai tik nustatys klausos pažeidimo laipsnį, o pačius aparatus išduos, juos remontuos ir prižiūrės jais prekiaujančios įmonės. Mes juk gydytojai, ne inžinieriai ar programuotojai, o naujausius klausos aparatus reikia programuoti. Be to, tai materialinė vertybė, ją reikia saugoti, dalinti pasirašytinai“, – kalbėjo medikė ir pridūrė, kad itin daug laiko sugaištama, kol pacientai išmokomi naujaisiais aparatais naudotis.
„Seni žmonės ne visada moka jais naudotis, pamiršta ir tai, ko buvo išmokyti, o kai nepavyksta, tuomet sako, kad gavo neveikiantį. Bijau net pagalvoti, kaip reikės tuos 154 aparatus, kuriuos gausime, pradėti dalinti... Kaip surikiuoti visus į sąžiningą eilę, nes ligoniai registruojasi internetu. Be to, vienam klausos aparatui suprogramuoti reikės beveik dviejų valandų, o per dieną užsiregistruoja 11 žmonių. Turėsiu dirbti 22 val.?“ – klausė gydytoja.
Paaiškėjo ir kodėl poniai Julijai klausos aparato teks laukti vos ne dvejus metus. Kadangi vieną aparatą ji gavo 2011-aisiais, o klausos aparatai išduodami tik kas penkerius metus, moteriai buvo paaiškinta, kad vėl galės jį gauti 2016-ųjų gruodį.
Nauji klausos aparatai – balandį
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vyriausioji specialistė Inga Čepėnaitė komentuodama situaciją sakė: „Senstant visuomenei ir gerėjant klausos diagnostikai bei klausos reabilitacijos priemonių prieinamumui kasmet didėja pacientų skaičius. Klausos aparatus ligonių kasos kiekvienais metais perka centralizuotai ir pristačius juos į įstaigas jie išduodami pacientams.
Pasibaigus nupirktiems klausos aparatams naujų tenka palaukti. Neseniai VLK nupirkti klausos aparatai pasieks gydymo įstaigas balandžio mėnesį. Tačiau jei pacientas nenori laukti nemokamo klausos aparato, jį gali įsigyti savo lėšomis ir kreiptis į VLK dėl kompensacijos.“
Pašnekovės teigimu, kompensacija yra lygi pacientui tinkančio centralizuotai nupirkto aparato kainai. Klausos aparatus ligonių kasos perka centralizuotai, o tai reiškia, kad perkant didesnį skaičių kaina paprastai būna mažesnė nei individualiai nusipirkto aparato.
Dabar pacientai gali įsigyti juos savo lėšomis ir gauti kompensaciją. Pacientui įsigijus brangesnį aparatą, ligonių kasos gali kompensuoti tik dalį kainos, t.y. priklausomai nuo centralizuotai nupirkto pacientui tinkančio klausos aparato modelio, individualiai pritaikomo pagal prikurtimo laipsnį, 2015 m. kompensacija už savo lėšomis įsigytą klausos aparatą suaugusiesiems gali svyruoti nuo 44,09 euro iki 50,18 euro“, – teigė Inga Čepėnaitė.
VLK duomenimis, 2013 m. nupirkti 5900 modernūs skaitmeniniai klausos aparatai suaugusiesiems, o 2014 m. nupirkti 6204 klausos aparatai suaugusiesiems.
