Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turi naują vadovą, juo tapo atranką laimėjęs Darius Žukauskas.
Jį puikiai žino tiek policijos pareigūnai, tiek paprasti Kauno gyventojai. D.Žukauskas septynerius metus dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju. Dabartinis Kauno apskrities policijos vadovas – vienintelis šalyje kriminalistas, per savo karjerą du kartus pelnęs „Metų seklio" titulą.
– Kovo 18-ąją generalinis policijos komisaras paskyrė jus vadovauti Kauno apskrities policijai. Kokie iššūkiai laukia? – „Laikinoji sostinė“ paklausė D.Žukausko.
– Šis darbas man nėra naujiena. Septynerius metus dirbant viršininko pavaduotoju neretai tekdavo eiti ir vadovo pareigas. Ketinu tęsti pradėtus darbus – didinti pasitikėjimą policija. Pareigūnų reagavimą į iškvietimus padaryti dar operatyvesnį, nei yra iki šiol.
Svarbiausios darbo kryptys taip pat yra saugios aplinkos kūrimas, gyventojų įtraukimas į bendrą veiklą, eismo saugumo užtikrinimas. Taip pat dėmesys bus skiriamas kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo veiksmingumui didinti. Policijoje diegiamas vieno langelio principas, kad žmonės nebūtų siuntinėjami iš vienos įstaigos į kitą.
– Esate labai patyręs kriminalistas, ištyręs ne vieną didelį atgarsį sukėlusį nusikaltimą, du kartus pelnęs „Metų seklio“ apdovanojimą. Kaip įgyta operatyvinio darbo patirtis padės jums tapus komisariato vadovu?
– Man pasisekė, nes darbą Kriminalinėje policijoje pradėjau nuo paties žemiausio laiptelio. Pirmosios mano pareigos buvo jaunesnysis inspektorius, kitaip tariant – eilinis operatyvininkas. Pamažu kilau karjeros laiptais, teko eiti įvairias pareigas, turėjau ne vieną vadovą, buvo iš ko pasimokyti. Įgijau tiek operatyvinio darbo, tiek ir vadybinės patirties. Todėl turiu kuo pasidalyti su pareigūnų komanda.
– Kokių asmeninių savybių, jūsų manymu, privalo turėti sėkmingas vadovas?
– Geras vadovas yra tas, kuris žino, kaip dirba ir su kuo susiduria patrulis, apylinkės ar nepilnamečių reikalų inspektorius. Vadovas privalo žinoti savo darbuotojų problemas bei rūpesčius, taip pat numatyti galimus jų sprendimo būdus.
Todėl visada, kai to reikia, stengiuosi būti šalia savo pareigūnų ir jiems rodyti asmeninį pavyzdį. Kai vadovas yra greta, o ne kažkur užsidaręs kabinete, darbuotojai jaučiasi kur kas tvirčiau.
– Esate kriminalistas. Tapus apskrities policijos vadovu teks dirbti gana nuobodų vadybinį, administracinį bei diplomatinį darbą. Ar nepasiilgsite operatyvinio darbo, pasalų ir gaudynių?
– Kiekvienas vadovas pasirenka savo veiklos strategiją. Tikrai nesirengiu būti kabinetiniu darbuotoju.
Mane pareigūnai matys ir komisariatuose, ir nuovadose. Toliau betarpiškai bendrausiu su kolektyvo nariais. Jiems sakiau ir sakysiu: į darbą tiriant nusikaltimus reikia įdėti visą savo širdį, įsivaizduoti save ar savo artimuosius nukentėjusio žmogaus vietoje. Tik taip galėsime pasiekti, kad visuomenė tikėtų bei pasitikėtų pareigūnais.
– Dirbti į Kauną atvykote prieš septynerius metus. Ką per šį laiką pavyko nuveikti?
– Apžvelgdamas šiuos metus galiu pasakyti, jog dirbant kartu su kolegomis iš Kriminalinės policijos biuro buvo suduotas rimtas smūgis organizuotam nusikalstamumui.
Palaipsniui pakeitėme pačių policijos pareigūnų mąstymą, įtikinome, kad pareigūnas nėra viršesnis už paprastą visuomenės narį. Regis, pasiekėme, kad žmogus, pamatęs policininką, nebijotų prie jo prieiti, paklausti ar paprašyti pagalbos.
Taip pat ir pareigūnai, pamatę nelaimės ištiktą žmogų, turi jam suteikti visokeriopą pagalbą. Ar tai būtų automobilio gedimas, ar užsikirtęs namų užraktas, ar gatvėje gulintis, sušalęs žmogus. Padėti reikia bet kuriais atvejais.
Per šį laiką kriminogeninė padėtis mieste stipriai pagerėjo, aplinka tapo saugesnė. Mažiau įvykdoma sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Kita vertus, galvos skausmu išlieka vagystės iš automobilių ir buitiniai nusikaltimai.
– Viena opiausių problemų policijoje išlieka korupcija. Dėl išvešėjusio kyšininkavimo Kaune buvo išformuotas patrulių būrys, ne vienas korumpuotas patrulis buvo sučiuptas su įkalčiais ir išgirdo nuosprendį. Kaip ketinate kovoti su pareigūnų kyšininkavimu Kauno gatvėse?
– Labai skaudu, kai policijos pareigūnai nevertina moralinių normų ir daro nusikaltimus. Su tokiais, kurie anksčiau galbūt turėjo nuosavus alkoholio bei greičio matuoklius bei į tarnybą išvykdavo užsidirbti sau pinigų, mums ne pakeliui.
Kovodami su korupcija stengiamės pašalinti žmogiškąjį veiksnį, kad pareigūnams nebūtų galimybių paimti kyšį. Automobilių greitį matuoja tik kelių policija, matavimo prietaisai turi atminties modulius, kuriuose saugomi duomenys apie užfiksuotus pažeidimus.
Patrulių rinktinės pareigūnai greičio matuoklių nebeturi, jie išduodami nebent per tikslinius reidus.
– Būta idėjos visuose patrulių automobiliuose sumontuoti įrangą, tiesiogiai transliuojančią vaizdą bei garsą. Kad vadovai galėtų realiu laiku stebėti, kaip dirba jų pavaldiniai. Ar ši idėja bus įgyvendinta?
– Prie to nuosekliai einama. Visuose policijos automobiliuose įrengta vieningo pajėgų valdymo sistema, leidžianti matyti bet kurio ekipažo buvimo vietą, judėjimo greitį, ar durelės uždarytos, ar atidarytos.
Kai kuriuose automobiliuose jau filmuojama bei įrašoma viskas, kas vyksta salone ir išorėje. Šie duomenys reguliariai perkeliami į laikmenas ir vėliau peržiūrimi.
Policijos pareigūnai ne tik kontroliuojami. Stengiantis juos apsaugoti nuo galimų provokacijų, patruliams išduoti diktofonai.
– Kokius pokyčius kauniečiai policijos darbe pastebės artimiausiu metu?
– Ketiname visus migracijos poskyrius perkelti į vieną vietą, tačiau dėl užsitęsusių konkursų sunku pasakyti, kada šiuos planus pavyks įgyvendinti.
Pereinant prie vieno langelio principo, Kauno miesto bei rajono policijos komisariatuose žadame atsisakyti budėtojų dalių, o jose dirbantiems pareigūnams bus surastas kitas darbas. Juk kiekvienam piliečiui malonu matyti gatvėmis patruliuojantį, viešą tvarką prižiūrintį ir nuo nusikaltimo prevenciškai apsaugantį, o ne įstaigą saugantį policininką.
