Kiekvieną savaitgalį į šokius Kirtimuose susirenka apie šimtą kiek vyresnio amžiaus sostinės gyventojų.
Tiesa, dabar jų šiek tiek mažiau. Pasirodo, šokėjai yra dori krikščionys ir laikosi nurodymų per gavėnią nesilinksminti.
Bet po Velykų Kirtimuose iki vidurnakčio vėl vyks trankūs šokiai.
Kadaise šokėjai vietą, kur poilsio vakarai „Kam per 30“ vyksta net nuo 1955-ųjų, buvo praminę „Kalinka“. Negąsdina jų ir prastos reputacijos rajonas, šalia įsikūręs čigonų taboras.
Anksčiau pradėti neverta
Praėjusį šeštadienį kasininkė Laimutė neramiai dairėsi į duris.
Prie įėjimo atėjo ir šokių vakarų vedėjas Vladimiras Tatušinas. Artėjo devynios vakaro, o šokėjų vis dar nėra. Tuščioje salėje grojo muzika, blyksėjo šviesos.
V.Tatušinas nuramino kolegę: „Tuoj pradės rinktis, o iki dešimtos salė bus pilna.“ Taip ir nutiko.
Vasarą šokiai prasideda 22 valandą, o pavasarį, rudenį ir žiemą – valanda anksčiau. Anot Vladimiro, tai nieko nereiškia.
Visais metų laikais šokiai įsisiūbuoja tik apie dešimtą.
Salėje pasklido kvepalų ir odekolono kvapas.
Įžengę pro duris ir nusipirkę 2,32 euro kainuojantį bilietą visi vakaro lankytojai neužmiršo pažvelgti į veidrodį, perbraukti neretai jau sidabro šarmos nubalintus plaukus.
Pašokę ir šeimas sukuria
„Šie šokiai – tikras kultūros paveldas. Deja, nepavyko nustatyti tikslios datos, kada jie pirmą kartą prieš šešiasdešimt metų buvo surengti“, – pasakojo Kirtimų kultūros centro direktorė Vilma Ramanauskienė.
Centro darbuotojai pasidomėjo, kada dabartiniai šokėjai ėmė rinktis į Kirtimų kultūros centrą. Paaiškėjo, kad šokių senbuviai į šią salę ateina nuo 1994-ųjų. Vienas jų – netoli gyvenantis Vytas.
Kiek yra lankytojų, geriausiai žino rūbininkė Raisa. Kartais šokėjų būna tiek, kad pritrūksta vietos striukėms kabinti.
Laimutė ir Raisa dalį nuolatinių lankytojų pažįsta iš veido. Tokių yra apie dvidešimt.
Nors šokiai pavadinti „Kam per 30“, ateina ir jaunesnių. Paso juk niekas netikrina. O kuris dalyvis vyriausias? „Šoka tol, kol leidžia kojos“, – paaiškino Laimutė.
Pasitaiko, kad šokių aikštelėje susitikusios poros vėliau kuria bendrą gyvenimą. Tai taip pat pastebi Raisa.
Iš pradžių šokėjai ateina atskirai, o po mėnesio ar dviejų, žiūrėk, jau kartu.
„Būna, kad žmonės išsiskiria keturiasdešimties. O kur tokio amžiaus žmonėms kito gyvenimo draugo ieškoti? Tai ir ateina pas mus“, – kalbėjo Raisa.
Kasetės jau seniai išnyko
Įžengęs į salę pasijunti lyg 1987-aisiais. Skamba tų laikų šokių muzika. Tai – V.Tatušino rūpestis.
Dvidešimt metų šokius Kirtimuose rengiantis vilnietis atsiduso prisiminęs, kaip muzika skambėjo iš kasečių. Vėliau atsirado didžėjaus pultas, Kirtimuose pradėtas naudoti kompiuteris.
Dabar šokiai Kirtimuose nė iš tolo neprimena tų, kurie vyko prieš porą dešimtmečių: muzika parenkama kompiuteriu, šviesos efektai kuriami ne prožektoriais, o šviesos diodais, ekrane – HD formato vaizdo klipai.
Šiuos vaizdo klipus taip pat kuria V.Tatušinas.
„Tie patys vaizdo klipai žmonėms greitai atsibostų, todėl kiekvienam savaitgaliui parengiu po 10–15 naujų.
Kartais vienam vaizdo klipui sukurti užtenka valandos, kartais krapštausi ir keturias“, – pasakojo vedėjas, kuriam pasirengimas šokiams suryja visą laisvalaikį.
Naršydamas po archyvus jis kartais neberanda dainos vaizdo klipo, tik muziką. Tada parenka kito kūrinio vaizdą. Čia svarbu, kad muzikantų lūpos panašiai judėtų, kad judesiai būtų pagal ritmą.
Jokių naujovių nereikia
„Aš ateinu ne tik pašokti, bet ir pasiklausyti savo jaunystės muzikos, kurios niekur kitur neišgirsi“, – kartą V.Tatušinui prisipažino viena nuolatinė šokių dalyvė. V.Tatušinas sakė, kad labiausiai šokėjai mėgsta rusišką muziką.
Šoka jie ir skambant praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio lietuviškų grupių įrašams. Patinka jiems melodingos dainos, kuriose skamba nebuki žodžiai. Beje, Kirtimuose niekada neišgirsi technomuzikos.
„Tau“, „Miledi“, „Žvaigždžių lietus“, „Miražas“ – pamirštus grupių pavadinimus vardijo šokių vedėjas.
Kartais šokiams baigiantis į sceną užlipa ir kasininkė Laimutė.
„Palinkiu žmonėms gero šilto vakaro, ramaus poilsio, laimingo kelio, kad viskas sektųsi“, – paaiškino moteris.
Ji spėjo pastebėti, kad šokėjai – konservatyvūs žmonės.
Kai Naujųjų metų proga buvo sumanyta surengti išskirtinį vakarą, susirinko mažiau lankytojų – vyresni vilniečiai nemėgsta permainų.
„Šokėjai neįsivaizduoja savaitgalio be šokių vakaro.
Kai vieną kartą pranešėme, kad renginio nebus, nuolatiniai lankytojai vis tiek atėjo“, – prisimena Laimutė.
Tai patvirtino ir Vladimiras. Kai kelis kartus buvo sugedęs projektorius ir jis neturėjo galimybės demonstruoti vaizdo klipų, kai kurie šokėjai jį tiesiog užsipuolė: „Ką, vien tik muzika per šokius gros?“
Prisirišimą prie šokių vilniečiai demonstravo ir rinkimų dienomis. Kirtimų kultūros centre buvo įrengta rinkimų apylinkė, tad porą savaitgalių šokius teko pamiršti. Bet šokėjai vis tiek ateidavo. Ir rasdavo uždarytas duris.
Įėjimą dengia užuolaida
Šokiuose pasitaiko incidentų. Kaip šokiai be muštynių?! Mušeikoms tramdyti pasamdyti apsaugininkai, kurie, direktorės žodžiais, labai rimti.
Iš tiesų įžengus į vidų ir pasivaikščiojus po vestibiulį priėjęs uniformuotas apsaugininkas pasiteiravo, ko ieško atvykėliai.
Jeigu atėjai šokti – pirk bilietą. O šiaip vaikštinėti nėra ko.
Tokių smalsuolių Kirtimų kultūros centre buvo ne vienas. Tiesiog įeidavo pro duris ir žvalgydavosi po salę nepirkdami bilietų ir neidami šokti. Todėl sumanyta įėjimą uždengti užuolaidomis, tad dabar salės iš vestibiulio nematyti.
Bufete – vien alkoholis
Šokiai neapsieina ne tiktai be muštynių, bet ir be bufeto.
Žinoma, Kirtimuose jis yra ir darbą pradeda šokiams dar neįsisiūbavus.
Šaltųjų ir karštųjų patiekalų bufete neieškok, bet gėrimų pasirinkimas didelis. Alus, vynas, džinas, viskis, degtinė, damoms – likeris ir putojantis vynas.
Užkandžiams – šokoladukai, traškučiai ir kažkodėl kramtomoji guma. Bent taip nurodyta valgiaraštyje.
Atrodo, kad nemažai šokėjų bufetą pirmiausia ir aplanko.
Čia prie stalų vakarui prasidedant jų sėdėjo daugiau, nei sukosi salėje.
