Paminklą patriarchui meras regi ant Tauro kalno

Suradęs seną Vilniaus nuotrauką meras Artūras Zuokas paskelbė idėją – paminklą daktarui Jonui Basanavičiui pastatyti prie pat iškilsiančių Tautos namų.

1911 metais darytoje nuotraukoje iškilios asmenybės įsiamžino ant Tauro kalno.
1911 metais darytoje nuotraukoje iškilios asmenybės įsiamžino ant Tauro kalno.
Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos rytas“

Mar 31, 2015, 7:29 PM, atnaujinta Jan 7, 2018, 8:55 PM

Sostinė ne kartą buvo sugėdyta, kad joje trūksta paminklų iškilioms asmenybėms, todėl miesto vadovas A.Zuokas nusprendė su vilniečiais pasidalyti savo sumanymu.

Paskelbęs Tauro kalno 1911 metų nuotrauką, kurioje įamžinti J.Basanavičius, Antanas Smetona, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Jonas ir Antanas Vileišiai, Antanas Žmuidzinavičius ir kiti, A.Zuokas klausė – kur Vilniuje statyti paminklus iškiliems valstybės veikėjams?

Mero nuomone, Tauro kalnas tam puiki vieta. Juk kadaise nusifotografavusios toje vietoje iškilios asmenybės pažymėjo Tautos namų idėją kaip simbolį, vienijantį po vienu stogu visą Lietuvą.

„Statyti paminklą tautos patriarchui prie Profsąjungų rūmų griuvėsių?

Kažin ar tai tinkamas sumanymas“, – sostinės vadovo idėją toje vietoje įamžinti Nepriklausomybės Aktą 1918 metais paskelbusios Lietuvos Tarybos pirmininko J.Basanavičiaus atminimą sukritikavo Valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimo ir valstybės kūrėjų įamžinimo pogrupiui vadovaujantis premjero padėjėjas Vilius Kavaliauskas.

Jo nuomone, ieškoti vietos paminklui prie pastato, kurio dalis jau seniai be stogo, yra avantiūrizmas.

„J.Basanavičiaus paminklui vietas siūlo specialistai. Jų jau yra numatytos keturios. Visos senamiestyje, visos susijusios su J.Basanavičiaus gyvenimu“, – paaiškino V.Kavaliauskas.

Premjero padėjėjo manymu, paminklas neturi būti atskirtas nuo žmonių, o būtent taip jis atrodytų ant Tauro kalno. Įamžintas patriarchas visą laiką turėtų būti apsuptas praeivių, todėl tam labiau tinka senamiestis.

Labiausiai linkstama prie minties J.Basanavičiaus paminklą ar biustą pastatyti prieš Nacionalinės filharmonijos pastatą. Jame 1905 metais buvo sušauktas Didysis Vilniaus Seimas, iškėlęs Lietuvos politinės autonomijos reikalavimą.

Paminklas J.Basanavičiui Vilniuje turėtų iškilti iki 2018-ųjų, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis. Prieš tai sostinėje ketinama įamžinti A.Smetoną ir brolius Vileišius.

Aršiausios diskusijos verda dėl J.Basanavičiaus paminklo. Vieni tvirtina, kad geriausias variantas – skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus 1930 metais sukurtas patriarcho biustas. Šiuo metu jis stovi Arkikatedroje.

Maždaug prieš dešimtmetį Gediminas Jokūbonis sukūrė J.Basanavičiaus paminklo projektą, bet diskusijos užsitęsė ir jis nebuvo įgyvendintas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.