Kauno arkivyskupijos vyskupas Kęstutis Kėvalas kaliniams plovė kojas, aukojo Didžiojo ketvirtadienio Šv.Mišias, klausėsi išpažinčių. Jam asistavo kunigai, klierikai ir keli savanoriai.
Dalyvauti vyskupo aukotose Šv.Mišiose susirinko apie du šimtus 1-ojo sektoriaus nuteistųjų. Šioje kalinimo įstaigoje bausmes atlieka už lengvus ir apysunkius nusikaltimus pirmąkart į belangę patupdyti vyrai.
Nuteistųjų į susitikimą su vyskupu prižiūrėtojai prievarta nevarė. Atėjo tie, kurie to patys norėjo. Kokia jų padėtis nuteistųjų hierarchijoje, telieka spėlioti. Daugumos jų skurdi apranga ir keistoka laikysena bylojo, jog gyvenimas už grotų nėra rožėmis klotas.
Nors salėje buvo laisvų kėdžių, kai kurie nuteistieji stovėjo palei sienas. Bent kiek išmanant kriminalinio pasaulio subkultūros ypatumus nesunku suvokti, jog tai – paties žemiausio hierarchinio lygmens atstovai.
14 kalinių pavargusiais veidais, kuriems vyskupas ketvirtadienį plovė kojas, – savanoriai. Jie patys sutiko dalyvauti šiame rituale.
Kvietė melsti atleidimo
Jaudinančio pamokslo metu vyskupas K.Kėvalas kalinius mokė krikščioniškosios tarpusavio meilės pagrindų.
„Gyvenimo esmė – meilės mainai su kitu žmogumi. Tai turi būti susiję su pagarba kitam žmogui, laimės linkėjimu. Mano laimė eina per jus, o jūsų – per mane“, – kalbėjo vyskupas K.Kėvalas.
14 savanorių kojas nuplovęs ganytojas pabrėžė, jog net ir patekus į kalinimo įstaigą būtina neprarasti tikėjimo bei vilties pradėti gyvenimą iš naujo.
„Vyrai, Dievo akivaizdoje jūs visi esate mylimi sūnūs. Jis pasiruošęs jums atleisti, tereikia jo paprašyti. Turi būti švari pradžia, nesidairant į praeitį“, – susirinkusiems kaliniams kalbėjo vyskupas K.Kėvalas.
Pasak ganytojo, tai senovinė ir gilias krikščioniškas tradicijas menanti apeiga, kaip dvasininkų (taip pat ir vyskupo) liturginis kojų mazgojimas bausmę atliekantiems nuteistiesiems.
Vyskupas K.Kėvalas didžiausiame Lietuvoje kalinimo įstaigų komplekse lankosi ir kojas kaliniams plauna jau antrą kartą. Pernai šį liturginį veiksmą jis atliko kalinimo įstaigų ligoninėje, kur gydomi tuberkulioze sergantys kaliniai.
Prieš agresiją – nusižeminti
Kalbėdamas su žurnalistais vyskupas pripažino, jog ryžtis tokiam veiksmui nebuvo lengva.
„Gali skambėti drastiškai, kodėl mes tai darome kaliniams. Galbūt jie yra daug bloga padarę kitiems žmonėms, gal nuo jų nukentėjusiems žmonėms tai reikėtų daryti. Bet vis tiek reikia pradėti. Tuo, ką mes darome, siunčiama žinia, kad ir jų širdyje prasidėjo vertybių permąstymas, kurios, mūsų manymu, yra esminės. Palankumas kitam žmogui ir bandymas daryti gera. Net ir tuomet, kai tai atliekama tokia radikalia forma, yra labai stiprus kalbėjimas“, – sakė ganytojas.
Vyskupas pripažino, jog apsilankyti kalinimo įstaigoje ir stovėti prieš nusikaltėlius jam, kaip žmogui, nebuvo lengva. Bažnyčios hierarchas pripažino save raminęs mintimis apie žmogiškojo prado pozityvumą, mąstė apie tai, jog šie žmonės negimė būdami nusikaltėliai ir esama vilties, kad jie taps visateisiais visuomenės nariais.
K.Kėvalas prasitarė, jog toli gražu ne visa tikinčiųjų visuomenė yra pasiruošusi teigiamai priimti šį veiksmą.
„Kartais sunku už tuos žmones, kurie galbūt pasipiktins, matydami tokį vaizdą galbūt nusimins. Tačiau meldi širdį, kad to nenutiktų. Nes dėl šių žmonių, dėl šių vyrų reikia daryti drastiškus veiksmus. Tą veiksmą, kuris jų gyvenime atsitiko. Tai nėra sunku, tai šios dienos liturgijos dalis“, – sakė ganytojas.
Pasiruošė švarias kojines
„Tai labai nuostabi ir neįkainojama nuolankumo patirtis“, – sakė vienas kalinių, kuriam klūpėdamas vyskupas nuplovė kojas.
23 metų Erikas pripažino, jog dalyvauti šiose apeigose ryžosi ne ir iš karto. Išgirdęs siūlymą būti tarp tų nuteistųjų, kuriems ganytojas plaus kojas, nusikaltėlis tikino jautęsis nevertas šio veiksmo.
„Buvo rimtis ir susikaupimas. Tai jaudinantis dalykas, didi patirtis“, – pripažino jaunas kalinys.
Nuteistasis sakė, jog tiek jis, tiek ir kiti kaliniai, sutikę, kad hierarchas jiems plautų kojas, pernelyg daug informacijos apie itin gilią šio veiksmo reikšmę neturėjo.
„Mums buvo pasakyta, kad čia nereikės nieko mokėti. Savaime suprantama, turėjome švarias kojines, juk asmens higiena reikia pasirūpinti“, – sakė 23 metų kalinys.
Pirmą kartą į kalinimo įstaigą patekęs kalinys į laisvę išeis dar negreitai. Jam kalėti liko 2 metai ir 10 mėnesių. Pusantrų metų šis jaunas vyras jau atbuvo belangėje.
Kojas plovė ir popiežius
Pirmasis Didįjį ketvirtadienį savo mokiniams kojas mazgojo Jėzus. Prieš savo kančią ir mirtį jis paskutinės vakarienės sukvietė 12 apaštalų. Prieš laužydamas duoną ir dalindamasis vynu, Jėzus nusirengė viršutinį drabužį, persijuosė rankšluosčiu, įsipylė vandens į praustuvą ir mazgojo jiems kojas.
Šiuo gestu jis parodė apaštalams, kaip dera mylėti vieniem kitus. „Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti“, – Jėzaus pamokymą perduoda Evangelija pagal Joną.
Iki šiol per Didžiojo ketvirtadienio pamaldas kunigai, vyskupai ir popiežius kartoja Jėzaus poelgį. Išrenkami 12 žmonių, jie susodinami bažnyčios ar koplyčios priekyje. Dvasininkas ima rankšluostį, dubenį, vandens ir visiems sėdintiems plauna, šluosto, o kartais ir bučiuoja kojas.
Ši apeiga nėra privaloma. Ji taip pat neturėtų virsti spektakliu, bet likti broliškos meilės išraiška.
Norėdamas parodyti besąlyginę Dievo meilę nusidėjėliams, popiežius Pranciškus prieš dvejus metus kojas plovė jauniems nusikaltėliams. Tarp jų buvo ir du musulmonai. Šiemet pontifikas taip pat kojas plovė kaliniams didžiausiame Romos Rebibijos kalėjime.
Didžiuoju ketvirtadieniu katalikai pradeda švęsti svarbiausią metų šventę – Velykas. Per vadinamąjį Tridienį jie prisimena paskutinę vakarienę, Eucharistijos ir kunigystės įsteigimą, Kristaus kančią ir mirtį ir pradeda švęsti prisikėlimą.
