Saviplakos ėmėsi net daugiausia mandatų savivaldybių tarybose ir merų postų laimėję socialdemokratai.
Kairieji neslepia nusivylimo, kad didžiuosiuose šalies miestuose jų pozicijos susilpnėjo, o svarbiausiomis šios nesėkmės priežastimis įvardijo kai kuriuos partijos skyrius paralyžiavusias socialdemokratų vidaus rietenas, nevieningą laikyseną svarbiausiais politikos klausimais.
O premjeras A.Butkevičius metė akmenį ir į valdančiosios koalicijos partnerių daržą, pareikšdamas, kad jų prastus rezultatus rinkimuose lėmė taktika dėl rinkėjų balsų rungtis kritikuojant valdžios sprendimus.
Bet patys „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“, pripažįstantys, kad rinkimai jiems buvo itin nesėkmingi, regi kitokias prasto pasirodymo priežastis.
Antai „tvarkiečių“ lyderis R.Paksas kaltę verčia teisėsaugininkams ir jų vykdomo tyrimo dėl viešųjų pirkimų šios partijos vadovaujamoje Vidaus reikalų ministerijoje neįvardytiems politiniams užsakovams.
Tačiau, atrodo, patys „tvarkiečiai“ nežino, kokios dabar reikėtų laikytis taktikos. Partijos vicepirmininkas K.Komskis net prabilo, kad galbūt reikėtų trauktis iš valdančiųjų gretų.
Vis dėlto iširimas valdančiajai koalicijai dar negresia – R.Paksas tuoj pat paneigė savo pavaduotojo žodžius.
„Tvarkiečių“ vedliui dabar svarbiausia, kad būtų priimta Konstitucijos pataisa, kuri atvertų jam kelią dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose, o pasitraukus iš valdžios tokios viltys būtų palaidotos.
Atrodo, jog „Tvarkos ir teisingumo“ vairą toliau tvirtai laiko R.Paksas, – iš partijos pasitraukus Mazuroniams vidaus opozicija labai susilpnėjo.
Todėl „tvarkiečiai“, skirtingai nei kitos nesėkmingai savivaldos rinkimuose pasirodžiusios partijos, net nekalba apie atsinaujinimą.
Tiesa, K.Komskis turėjo pasitraukti iš rinkimų štabo vadovo pareigų ir „tvarkiečius“ į Seimo rinkimus ves politinis perbėgėlis V.Vasiliauskas, į parlamentą patekęs su „Drąsos kelio“ vėliava.
Kitokios nuotaikos „darbiečių“ stovykloje. Jų dvasinis lyderis V.Uspaskichas dairosi naujo vedlio iš šalies, galinčio per rinkimus „darbiečius“ patempti panašiai kaip A.Guoga – Liberalų sąjūdį. Tarp galimų kandidatų minimas „tvarkiečių“ gretas palikęs europarlamentaras V.Mazuronis.
Nesėkmės savivaldos rinkimuose kaltininkais V.Uspaskichas viešai įvardijo „darbiečių“ skyrių vadovus, bet pirmiausia iš partijos vadovo posto jam spaudžiant atsistatydino Seimo pirmininkė L.Graužinienė. Netrukus jos pavyzdžiu pasekė ir Vilniaus skyriaus vadovas J.Pinskus.
Tuo kaltųjų paieška nesibaigė. „Darbiečiai“ nutarė įvertinti, kaip partijos programą vykdo Seimo pirmininkė, vicepirmininkas, ministrai, viceministrai.
Vadinasi, itin neramiai turėtų jaustis netgi Seimo pirmininko poste trokštanti likti L.Graužinienė, nors kol kas ją remia ir prezidentė, ir premjeras.
„Darbiečių“ deleguoti ministrai greičiausiai liks, bet kai kurių viceministrų galvos tikriausiai nulėks.
Žinoma, ne viską lems tik V.Uspaskicho norai. Netekęs europarlamentaro neliečiamybės, atnaujinus Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos nagrinėjimą, jis turės vėl minti Apeliacinio teismo slenkstį.
Tai silpnina šio politiko pozicijas. O savivaldos rinkimai ir parodė, kad partija iškart ima grimzti, kai tik mažiau remiasi savo įkūrėjo įvaizdžiu.
Vis dėlto ne visi „darbiečiai" tik nuolankiai linksi galva V.Uspaskichui – pastebima trintis tarp jo šalininkų ir aplink naująjį „darbiečių“ frakcijos Seime vadovą K.Daukšį susibūrusių maištininkų.
Pats europarlamentaras ketina vadovauti „darbiečiams" tik iki birželio mėnesį vyksiančio jų suvažiavimo. Bet ar realiai partija atsinaujintų net išrinkus naują lyderį iš šalies?
Jei vadovu taptų už „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ susijungimą anksčiau agitavęs V.Mazuronis, tai būtų tik R.Pakso sužlugdyto seno plano įgyvendinimas prisijungiant dalį dabartinių „Tvarkos ir teisingumo“ atstovų.
Taigi neatmestina, kad toliau daugiausia įtakos turėtų V.Uspaskichas, o ne stipresnės atramos šioje partijoje neturintis buvęs „tvarkietis“.
Susidaro įspūdis, jog ir konservatorių lyderio A.Kubiliaus politiniai manevrai sumanyti pirmiausia tam, kad jis galėtų toliau vairuoti, kaip sakoma, iš galinės sėdynės ir pasitraukęs iš vairininko vietos.
Atsisakęs partijos pirmininko pareigų ir į jas pasiūlęs tik garsia pavarde iki šiol pasižymėjusį V.Landsbergio anūką europarlamentarą G.Landsbergį, A.Kubilius neabejotinai siekia išvengti gresiančio pralaimėjimo partijos lyderio rinkimuose I.Degutienei, bet likti šešėliniu vadovu.
Uždarus politikų klubus primenančioms partijoms atsinaujinimas būtų pravartus, bet jokių realių pokyčių neįvyks, jei senieji lyderiai, užuot plėtoję tikrą demokratiją, į vadovų postus susodins savus statytinius.
