Marijampolės visuomenės sveikatos centras paskelbė praėjusių metų šulinių tyrimo duomenis, kurie kelia susirūpinimą.
Marijampolės apskrityje buvo ištirta 140 mėginių iš kastinių (šachtinių) šulinių, kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus.
32-juose mėginiuose azoto grupės junginių – nitratų ir nitritų – kiekis viršijo ribines vertes.
Paaiškėjo, jog daugiausia – 14 – užterštų šulinių buvo Vilkaviškio rajone. Marijampolės savivaldybėje – 10, Kazlų Rūdos savivaldybėje ir Šakių rajone – po 4.
Klysta tie, kurie mano, jog azoto grupės junginiais užterštas vanduo taps nepavojingas, jeigu jį virins.
„Šie cheminiai junginiai virinant, minkštinant ar filtruojant vandenį nepašalinami, – akcentavo Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai. – Virimo metu sunaikinami mikroorganizmai, tačiau nitratų koncentracija vandenyje tik padidėja, nes verdant dalis vandens išgaruoja. Nitratais užterštas vanduo neturi jokio specifinio kvapo, spalvos ir skonio“.
Į organizmą patekę nitritai virsta nitratais ir sukelia deguonies badą.
„Dėl šios priežasties gali mėlynuoti lūpos, galūnės, ima trūkti oro. Kūdikiai gali viduriuoti, dusti, dėl apsinuodijimo pamėlsta jų gleivinė bei oda. Medikai tai vadina mėlynojo kūdikio sindromu, – teigė vaikų poliklinikos gydytojai. – Jei užterštu vandeniu apsinuodija suaugusieji, jie gali vemti, viduriuoti, skųstis galvos skausmu. Poveikis kūdikiams būna daug stipresnis, – juos gali ištikti traukuliai ir mirtis“.
Visuomenės sveikatos centro specialistai pabrėžė, jog šulinio vandens kokybės ištyrimas Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje nėščiosioms bei auginantiems kūdikius iki 6 mėnesių nieko nekainuoja.
Norintieji gerti sveiką šulinio vandenį turėtų nepamiršti elementarių dalykų.
20 metrų spinduliu aplink šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, skalbti ir skalauti skalbinius.
Labai svarbu, kad šulinys būtų sandariai uždengtas, kad į jį neįkristų naminiai gyvūnai ar graužikai, neprikristų lapų.
Vanduo gali užsiteršti, jei šulinys iškastas netinkamoje vietoje – daubose ar šalia ūkinių pastatų.
Aplink šulinį reikia pakloti dviejų metrų pločio akmenų, betono ar asfalto dangą su nuolydžiu.
Specialistai rekomenduoja kartą per metus išvalyti šulinį. Efektyviausiu laikomas mechaninis valymas.
Dezinfekuoti šulinį galima tik Sveikatos apsaugos ministerijos registruotais biocidais. Dezinfekuojamo vandens negalima vartoti, kol nebaigtos visos valymo procedūros.
Šulinio vandenį geria trečdalis Lietuvos gyventojų.
