Sunkia liga – kepenų vėžiu – susirgęs Seimo narys Algirdas Patackas pastaruoju metu atlaikė 5 operacijas. Gydytojai 2013-iųjų pavasarį spėjo, kad parlamentarui gyventi liko dveji metai.
Anot A.Patacko brolio Gintaro, buvimą šioje žemėje Nepriklausomybės akto signatarui prailgintų persodintos kepenys. Tačiau, poeto teigimu, parlamentaras vis atsisakydavo į savo kūną priimti svetimo žmogaus dalį.
„Kai jam pavasarį aptiko vėžį, gydytojas sakė: jei neišsioperuos – liks dveji metai, o jeigu persodins kepenis, dar 10 metų gyvens. Brolis tokios galimybės nesvarsto. Nenori svetimo kūno nešiotis pilve“, – portalui lrytas.lt anksčiau pasakojo G.Patackas.
2013-ųjų paskutiniai mėnesiai A.Patackui buvo itin sunkūs.
„Penkios operacijos buvo. Padaro vieną, paskui po 10 dienų – kitą. Dabar chemiškai švitina. Švitinimai neseniai prasidėjo. Manau, kad iki gyvenimo pabaigos užteks“, – apie brolio sveikatą tuo metu kalbėjo poetas.
Ir pats G.Patackas tuo metu taisė sveikatą. Poetas aiškino, kad jį ir A.Patacką siejo labai glaudus ryšys. „Jis – mano garantas. Jaunystėje sapnuodavau, kad jis miršta. Kai jis numirs, mano garantas baigsis. Yra tam tikrų matomų ir nematomų ryšių. Kaip motinos virkštelė, kaip bendra kraujotaka“, – kalbėjo G.Patackas.
Chemoterapija – beprasmiška
Seimo narys A.Patackas „Lietuvos ryto“ televizijai anksčiau trumpai apibūdino savo sveikatos būklę. „Gyvenimo pabaigos ilgai laukti nereiks, – liūdnai tuo metu sakė parlamentaras. – Keliolika mėnesių. Chirurgai jau išmetė baltą vėliavą, liko tik chemoterapija. Chemoterapija – beprasmiškas reikalas. Nieko, viskas gerai. Paskutinė knyga, svarbiausia, pasirodė, daugiau viskas normaliai.“
Visas interviu su A.Patacku – „Lietuvos ryto“ televizijos reportaže.
Bendražygis Jonas Varkala teigė, kad anksčiau dar turėjo vilties, A.Patackas frakcijoje 2013 metais jau atsisveikino su kolegomis. „Nesu gydytojas, bet jei jau atliekama chemoterapija, tai persodinimas nelabai pavyktų“, – prieš daugiau nei metus svarstė Seimo narys.
50 žmonių laukė transplantacijos
Asociacijos „Donorystė“ prezidentas Arminas Bartkaitis aiškino, kad tokiais atvejais, kai vėžys nėra išplitęs, transplantacija galėjo padėti.
2013 metų pabaigoje Lietuvoje kepenų transplantacijos laukė apie 50 žmonių. Daugiausia tai žmonės, sergantys kepenų ciroze. Laikui bėgant kepenų cirozė išsivysto į vėžį. Tad dalis laukiančiųjų – onkologiniai ligoniai.
„Nėra eilės, yra sąrašas. Kam labiausiai tinka donoro kepenys ir kam tuo metu labiausiai reikia, tam persodinama. Per metus kepenys persodinamos apytikriai 10 žmonių. Galimybės (būti greitai išoperuotam. – Red.) nėra labai palankios“, – prieš daugiau nei metus aiškino A.Bartkaitis.
Jis svarstė, kodėl kepenų persodinimo atveju parlamentarui tebuvo prognozuota gyventi 10 metų. „Gali būti ir daugiau, priklauso nuo organizmo. Su persodintomis kepenimis žmogus gyvena visavertį gyvenimą“, – 2013 metų pabaigoje sakė asociacijos „Donorystė“ prezidentas.
