Išnešus karstą, vaikai ridens margučius
Penktadienį už moksleivių pinigus girliandomis išpuoštoje salėje karste gulėjo velionis, aplink jį – gėlių krepšeliai, o po švenčių, antradienį, į mokyklą sugrįžę vaikai toje pačioje patalpoje ridens margučius.
Gavus tokią žinią, sunku buvo patikėti. Tačiau nuvykę į vietą netrukome įsitikinti, kad pranešėjas buvo teisus. Jau prie paradinių mokyklos durų ant grindinio pastebėjome išdėliotas tujų šakeles, vedančias link salės.
Salės prieangyje ant sienos kabojo moksleivių iš molio nulipdytos Užgavėnių kaukės, o netoliese ant staliuko padėta velionio nuotrauka, degė žvakė. Į sieną paremtas medinis kryžius, juodos gedulingos vėliavos. Taip ir neaišku, kur patekai: į mokyklą ar į laidojimo namus?
O toliau – dar įdomiau. Mokyklos salėje, kurios palubėje kabojo daugybė šventinių girliandų, – karstas, gėlės, su velioniu atėję atsisveikinti giminės, draugai, kaimynai...
Direktorė nesijaučia kalta
Veltui tądien ieškojome mokyklos direktorės – nors buvo darbo diena, visoje mokykloje – nė gyvos dvasios, pagrindinės durys užrakintos. Atviros durys – tik į gedulo namais paverstą mokyklos aktų salę.
Paskambinus į mobiliojo ryšio telefoną ir pasiteiravus, kodėl mokykla virto laidojimo namais, direktorė S.Grigolienė tikino nieko bloga nepadariusi. „Ar aš kokį nusikaltimą padariau?“ – stebėjosi ugdymo įstaigos vadovė.
„Žmogus paprašė, ir aš sutikau“, – aiškino direktorė. „O jeigu jūsų būtų paprašę savo namuose leisti pašarvoti velionį, ar taip pat būtumėt sutikusi?“ – neatlyžau.
Kitame laido gale – tyla. „Tai, kad to niekas neprašė“, – pamąsčiusi atsakė mokyklos direktorė.
Paklausta, ar jai atrodo etiška ir higieniška, kad po laidotuvių vaikai turės Atvelykį bei kitas šventes švęsti toje pačioje patalpoje, S.Grigolienė teisinosi nesugebėjusi atsilaikyti velionio žmonos prašymui.
Po reklamos nutįs prašančiųjų eilė
Upynos pagrindinės mokyklos vadovė S.Grigolienė patvirtino, kad salė priklauso mokyklai, be to, mokykla sumoka ir už salėje išdegintą elektrą, poilsio kambaryje ir tualete išleistą vandenį, taip pat šių patalpų šildymą. Tačiau pašnekovė dievagojosi, kad už salės nuomą laidotuvėms neėmusi nė cento.
Tuomet kaip čia išeina: iš visų mūsų, mokesčių mokėtojų, išlaikoma mokykla remia vieną nežinia kokiu būdu pasirinktą šeimą – leidžia jai pašarvoti velionį.
Jeigu direktorė tokia maloninga, sakau, nutįs eilė prašančiųjų leisti pašarvoti mirusiuosius. Tačiau S.Grigolienė greitai atmetė šią galimybę.
Kam mokėti, jeigu gali sutaupyti
„Iš tiesų upyniškiai turi kur šarvoti mirusiuosius, ir nereikia daryti tragedijos. Jokios būtinybės lįsti į mokymosi įstaigos patalpas nebuvo“, – sakė Upynos miestelyje sutikti gyventojai.
Apsilankę Upynos seniūnijoje sužinojome, jog iki vienų laidojimo namų – 3 minutės kelio, iki kitų – 10 minučių. Nesvarbu, kad pačioje Upynoje nėra oficialios šarvojimo salės, mielai šias paslaugas teikia Kirkliuose ir Kaunatavoje įkurti laidojimo namai. Kiti upyniškiai renkasi Telšių gedulo namus. Tiesa, už paslaugas juose reikia mokėti.
Tačiau kam mokėti, jeigu gali nueiti pas mokyklos direktorę ir gražiai paprašęs gausi salę nemokamai. Taip ir padarė viena Upynoje gyvenanti šeima, kuri išvydusi žurnalistus pratrūko pykčiu.
„Jūs man neaiškinsite, kur šarvoti tėvą! Aš į Šiaulius ar Telšius nevešiu. Kodėl Upynoje nėra laidojimo namų?!“ – šaukė moteris.
Savivaldybės atstovė: „Tai neteisėta veikla“
Suprantamas ponios noras kiek įmanoma sumažinti ir taip šiais laikais brangių laidotuvių išlaidas. Tačiau ar šis noras neprasilenkia su įstatymais?
Tiesa, už klaidas atsakys direktorė. Po švenčių jos laukia nemalonus pokalbis su Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Danute Mažeikiene, kuri, iš žurnalistų išgirdusi apie mokslo šventovėje surengtus šermenis, prisipažino esanti šokiruota.
„Mokyklos gali teikti paslaugas, kurios įrašytos į nuostatus, pavyzdžiui, bendruomenės nariams nuomoti sporto salę. Tokiu atveju sutartyje numatyti įkainiai, kuriuos patvirtino Telšių rajono savivaldybės taryba.
Šį kartą Upynos pagrindinės mokyklos direktorė pasirodė „kūrybinga“. Tai neteisėta veikla, prieš nuspręsdama galėjo bent pasikonsultuoti su manimi“, – portalui lrytas.lt teigė Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja D.Mažeikienė. Pasak pašnekovės, situacija tokia neįprasta, kad nei juoktis, nei verkti.
Mokyklos valytoja šveis salę
Atrodo, Upynos mokyklos vadovė S.Grigolienė priima ne tik su teise prasilenkiančius sprendimus, bet ir išnaudoja savo darbuotoją, kuri po neteisėtų gedulingų paslaugų turės šveisti pritryptą salę.
Direktorės teigimu, tegul vaikų tėveliai būna ramūs, salę išplaus ir su chemikalais išdezinfekuos mokyklos valytoja.
Taigi net salės sutvarkymas po laidotuvių – ne velionio šeimos rūpestis, o mokyklos. Taip nusprendė mokymosi įstaigos galva, ir valytoja su ja tikrai nepasiginčys.
Kad ne pagal paskirtį naudojama kaimo mokyklos salė, direktorei – nė motais. Jai labiausiai parūpo – kas drįso iškviesti žurnalistus. „Tikrai anonimas? Greičiausiai įskundė iš pavydo“, – svarstė S.Grigolienė.
Laidotuvininkai švietimo įstaigoje sukėlė nuostabą
Susirūpinę tėvai su lrytas.lt pasidalijo nerimu: „Jeigu vaikai sužinos, kad aktų salėje buvo numirėlis, gali iš viso atsisakyti eiti į mokyklą. Kas tada bus – gal direktorė ateis į jų namus vesti pamokų, o gal vežios mokinukus į Telšius pas psichologą? Ir iš viso – ką kitą kartą gali sugalvoti direktorė, gal Valentino dienai iškvies striptizo grupę?“
Upynos kaimo bendruomenės pirmininkas Daivaras Skiotys pripažino, jog šarvojimo paslaugos mokyklos salėje jam – naujiena. Pasak pirmininko, šioje salėje vyksta ne tik moksleivių šventės, bet ir ūkininkų susiėjimai, tad nesuprantama, kaip į salę galėjo įsiprašyti laidotuvininkai.
Didžiai nustebęs atrodė ir Upynos seniūną pavaduojantis vyresnysis specialistas Klemensas Beržinis, kurio nuomone, nėra reikalo daryti tragedijos, mat upyniškiai mirusiuosius šarvoti gali aplinkiniuose kaimuose.
Visuomenės sveikatos centras neįžvelgė pažeidimo
Sunku įsivaizduoti, kaip tose pačiose patalpose gali vykti vaikų šventės ir graudžios mirusiųjų palydos, tad kreipėmės į Telšių visuomenės sveikatos centrą prašydami paaiškinti, ar čia neprasilenkiama su higienos reikalavimais.
Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Giedrė Ligeikienė informavo susisiekusi su Upynos pagrindinės mokyklos direktore ir sužinojusi, jog mokykla ir bendruomenė sudariusi patalpų naudojimosi sutartį, todėl salė dykai duota bendruomenės nario laidotuvėms.
“Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnyje yra nurodyta, kokiuose objektuose visuomenės sveikatos centrai vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę (Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė – įgaliotų valstybės institucijų ir pareigūnų atliekami veiksmai ūkinės komercinės veiklos atitikties visuomenės sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimams įvertinti bei administracinėms poveikio priemonėms taikyti – LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 str. 14 d.).
To paties įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje yra nurodytos veiklos rūšys, kurioms reikalingas leidimas-higienos pasas, kitose dalyse – leidimo-higienos paso ūkinei komercinei veiklai išdavimo procedūros. Kadangi bendruomenė nevykdo ūkinės komercinės veiklos, jai leidimas-higienos pasas šiai veiklai nereikalingas“, – teigė Telšių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja G.Ligeikienė.
Paprasčiau tariant, jeigu už salę būtų paimtas oficialus mokestis, leidimas-higienos pasas būtų privalomas, o jeigu salę duodi dykai – Visuomenės sveikatos centro tokia veikla nedomina. Pagal šią logiką ir garaže gali įrengti šarvojimo salę, svarbu už paslaugą neimti pinigų.
Be to, kalbantis su Visuomenės sveikatos centro atstove susidarė įspūdis, kad mokyklos direktorė „kaltę“ suvertė bendruomenei, kurios pirmininkas apie laidotuves pirmą kartą išgirdo iš žurnalistės. Vadinasi, direktorė bandė išsukti uodegą.
