Svarbiausioji Didžiosios nakties žinia – tai Kristaus prisikėlimas. Velykų naktį pašventinamas vanduo, kuris paskui naudojamas krikštui. Tai tam tikra simbolinė aliuzija į Kristaus bridimą į Jordano upės vandenis, kad būtų palaiminamas.
Velyknakčio mišių metu atliekamos ir krikšto apeigos suaugusiems. Visuotinės maldos metu dėkojama ir prašoma Dievo palaimos.
Minios tikinčiųjų tradiciškai į Velyknakčio mišias rinkosi sostinės Arkikatedroje, kur apeigos prasidėjo iškilminga procesija ir ugnies šventinimu ir Velykų žvakės įžiebimu. Vėliau nuo pašventintos ugnies savo žvakes uždega ir į mišias susirinkusieji tikintieji.
Arkivyskupas Gintaras Linas Grušas kvietė susikaupti ir prisiminti tikėjimo istoriją kviesdamas pasiklausyti skaitinių iš Pradžios knygos.
Velyknakčio mišių metu krikšto sakramentą priėmė dvi tikinčiosios. „Velykos, ne tik begalinio džiaugsmo šventė, bet ir galimybė susitikti su Kristumi, išgyventi tikėjimo džiaugsmą“, – pamokslo metu apie Velykų simboliką kalbėjo G.L.Grušas.