Reformų projektą parengė kvalifikuotų mokslininkų komanda ir tikrai manau ne per vieną naktį.
Aišku, palyginus su dabartine situacija darbo rinkoje darbuotojų padėtis pasunkėtų: įspėjimo terminai atleidžiant iš darbo trumpėtų nuo 2-4 mėnesių iki 0,5-1 mėnesio, išeitinė išmoka žmogų atleidžiant sumažėtų nuo 1-6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių iki 0,5-1; sumažėtų bedarbio pašalpa.
Tačiau lankstesnės sąlygos darbdaviams, tikėtina, duotų stipresnį postūmį verslui vystytis ir tolimesnei plėtrai, atsirastų prielaidos kurti naujas darbo vietas Lietuvoje, o tai mažintų emigracijos srautus.
Laisviau vystantis verslui didės ir darbdavių konkurencija darbo rinkoje dėl darbuotojų, o tai natūraliai skatins darbdavius didinti atlyginimus, darbuotoją bus lengviau įdarbinti – kaip, beje, ir atleisti.
Tačiau amerikietiškuose filmuose dažnai girdima darbdavio darbuotojui ištariama populiari frazė „you are fired“ darbuotojui visiškai nereiškia gresiančio nedarbo ir bado mirties. Sustiprėjus verslui atsivers didesnės galimybės ir vykdyti socialdemokratinę politiką – perskirstyti valstybės lėšas. O juk norint perskirstyti, reikia turėti ką ką skirstyti – tai yra, pirmiausia reikia uždirbti. Gausinti šalies turtą padeda būtent liberali darbo rinka.
Aišku, yra ir kitas kelias, kurį mums jau senai rodo graikai: nieko nekeisti, gyventi po senovei, o problemas spręsti skolinantis pinigus.
Dabar Graikijos skola siekia 366 mlrd. dolerių, o tai sudaro 175 proc. bendrojo vidaus produkto. Dabartinė Atėnų su Europos kreditoriais vykdoma programa reikalauja sumažinti skolą iki 110 proc. BVP iki 2022 metų.
Iš esmės tai reiškia, kad Graikija privalėtų turėti 4 proc. biudžeto perviršį artimiausius 10 metų. Nė viena valstybė, kurios ekonomiką kausto sąstingis, tokių rezultatų negali pasiekti.
Todėl tikrovė okia: arba mes visi (Europos Sąjungos piliečiai) nurašysime graikų skolas, arba Graikija bankrutuos. Abejoju, kad mūsų šaliai toks ateities vaizdas priimtinas. Todėl manau, kad teisus šalies premjeras, nestabdantis diskusijų ir bent kol kas pritariantis liberaliai darbo rinkos reformai.
Be abejo, A. Butkevičiaus vadovaujami socialdemokratai, įgyvendinus šią reformą, praras dalį savo tradicinių rinkėjų balsų. Gali būti, kad keliais punktais sumažės ir paties premjero reitingai. Tačiau vienoje svarstyklių pusėje esantis populiarumas neturėtų nusverti bent jau prielaidų tvariam šalies ūkio augimui sudaryti.
G.Labanauskas yra visuomeninio judėjimo „Dirbam Kaunui“ pirmininkas.
