Naujausia internete pasklidusio siužeto auka – budelį vaidinęs, o vėliau Kauno apylinkės teismo teisėju tapęs Linas Baublys.
Neseniai pasaulinėje vaizdo įrašų bibliotekoje pasirodė prieš keletą metų sukurtas dviprasmiškai vertinamo meninio performanso „Tadas Blinda“ vaizdo įrašas. Jame įamžintas dabartinis teisėjas, ilgu diržu energingai plakantis garsiam sostinės menininkui, dailės kritikui Kęstučiui Šapokai nugarą.
Plakamas menininkas šaukia tokiu balsu, kuris žiūrovams sukelia juoką arba gailestį.
Kelių šimtų peržiūrų sulaukusiame dviejų minučių trukmės vaizdo siužete K.Šapoka savo pasirodymą prieš gausias ovacijas sukėlusią žiūrovų minią baigia krauju nusėta nugara. Čia įamžintas L.Baublys pasirodymo pabaigoje ramiai susuka diržą ir pasitraukia iš kadro.
Toks performansas sukelia dviprasmiškų minčių ir, ko gero, sužavėti galėtų tik sadomazochistinių pomėgių ar menų gerbėjus.
Įrašas skubiai pašalintas
Kai portalas lrytas.lt šią savaitę susisiekė su trečius metus Kauno apylinkės teisme dirbančiu teisėju L.Baubliu akis į akį, jis pripažino dalyvavęs minėtame performanse. Tačiau, jo žodžiais, nebuvęs informuotas, kad šis vaizdo įrašas yra prieinamas bet kuriam interneto vartotojui.
Po žurnalisto vizito teisėjo L.Baublio kabinete kitą dieną šokiruojamas vaizdo įrašas buvo pašalintas iš „YouTube“.
Tačiau tokie įrašai taip paprastai nedingsta, galima jų rasti ir kitur. Iš Vilniaus į Kauną persikėlęs teisėjas L.Baublys teigė, kad aptariamasis renginys sostinės Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) vyko 2006 metais.
Apie šalies teisėjus informaciją skelbiančioje svetainėje „teismai.lt“ rašoma, kad 1999 metais L.Baublys keletą mėnesių darbavosi inspektoriumi tuometinės Mokesčių policijos departamente. 2004 metais jis tapo Mykolo Romerio universiteto socialinių mokslų (teisės) daktaru. Nuo 2007-ųjų birželio iki 2012-ųjų gegužės tame pačiame universitete ėjo Teisės fakulteto prodekano pareigas.
2012 m. gegužės 16 d. L.Baublys kartu su kitais trimis asmenimis prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytu dekretu tapo Kauno apylinkės teismo teisėju.
Negalėjo atsakyti klasės draugui
Teisėjas L.Baublys pasakojo, kad beveik prieš dešimtmetį sulaukė kvietimo dalyvauti savo bendramokslio, netradicinius menus pristatančio K.Šapokos pasirodyme.
Jie su K.Šapoka buvę geri bičiuliai ir netgi sėdėję kartu viename mokyklos suole. Todėl jis nenorėjęs atsakyti savo mokyklos laikų draugui ir geranoriškai sutikęs pasirodyti siužete.
Pasirodymo metu budelį vaizdavęs ir diržu K.Šapoką plakęs vyras teigė nepastebėjęs, jog yra fotografuojamas ar filmuojamas pasirodymą stebinčių žiūrovų. Tačiau tuo metu jis pernelyg ir nesijaudinęs, nes tada net ir neturėjęs minčių apie teisėjo karjerą.
Su diržu išplaktu K.Šapoka nepavyko pasišnekėti: menininkas atsiuntė trumpąją žinutę, jog šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos.
Jautėsi „šiek tiek sutrikęs“
Mano mobiliajame telefone keistoką vaizdo įrašą peržiūrėję keli žinomi Kauno ir Vilniaus advokatai, kuriems darbo reikalais tenka lankytis Kauno apylinkės teisme, buvo priblokšti. Vienas jų tokiame meno akte dalyvaujantį teisėją pavadino „šariatinio teismo vykdytoju“.
L.Baublys neslėpė, kad pasirodymo metu jautėsi šiek tiek sutrikęs – mat vyriškis apskritai nelinkęs dalyvauti auditorijai skirtuose renginiuose. Tačiau jis, tarsi bandydamas pasiteisinti, per susitikimą su žurnalistu bandė šį nušviesti, kad pasaulyje yra kur kas labiau šokiruojančių meninių spektaklių.
Siekdamas plačiau paaiškinti apie šią ne plačioms masėms skirtą meno formą, teisėjas L.Baublys savo darbo kompiuteryje parodė ir keletą vaizdo įrašų iš ne ką mažiau keistesnių pasirodymų.
Viename iš teisėjo parodytų vaizdelių nufilmuotas žinomas Rusijos avangardinio meno veikėjas visiškai nuogas ir vaizduojantis ant praeivių lojantį šunį. Galiausiai atvyksta uniformuoti rusų teisėtvarkos atstovai ir išveda ne visiems suvokiamo meno atlikėją.
L.Baublys teigė, kad dažniausiai jam, kaip teisėjui, tenka narplioti civilines – darbo santykių bylas. Paradoksas: neseniai pas teisėją pateko byla, kurioje savo tiesą bando įrodyti vienos Kauno vidurinės mokyklos informatikos mokytojas. Jis neteko darbo dėl to, jog pernelyg atvirai savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje šlovino Vladimiro Putino vykdomą politiką.
Nesmerkia už praeities žygius
Praeityje teisėtvarkos temomis Kauno spaudoje rašiusi dabartinė Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė portalui lrytas.lt sakė neįžvelgianti didžiulės bėdos ar skandalo – juk tokiame vaizdo klipe užfiksuotas L.Baublys dar nebuvo paskirtas teisėju.
Teisėja dažnai vieši užsienio šalyse, kur vyksta plačios diskusijos apie tai, kaip teisėjams išvengti nederamo elgesio. Ji teigė girdėjusi kur kas spalvingesnių atvejų iš užsienyje gyvenančių bei dirbančių kolegų praeities.
D.Labokaitė pastebėjusi, kad Vakarų šalyse bet kuriuo atveju liberaliau žvelgiama į ankstesnį teisėjų gyvenimą. Ji mano, kad ir Lietuvoje niekam neturėtų rūpėti, kaip žmogus gyveno ar su kuo miegojo prieš tapdamas teisėju, darančiu įtaką visuomenės gyvenime.
Buvęs performanso dalyvis L.Baublys teigė, kad pastaraisiais metais gyvena uždaresnį gyvenimą. „Tapęs teisėju suvokiu, ką galima ir ko negalima daryti, todėl šio vaizdo įrašo pasirodymas buvo didžiulė staigmena. Šiandien eidamas tokias pareigas panašiuose renginiuose nedalyvaučiau“, – pripažino jis.
Galutinis žodis – iš Prezidentūros
Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos (PTAK) pirmininko pareigas einantis žymus šalies psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis portalui lrytas.lt sakė, kad teisėjus atrenka 7 žmonių komisija.
Dažniausiai iš jų 3 atstovauja teisėjų luomui, o 4 – visuomenės pasirinkti atstovai. Tarp pastarųjų pasitaiko ir žurnalistų.
E.Laurinaitis teigė nieko nežinojęs apie L.Baublio praeitį ar juolab internete pasklidusį dviprasmiškai vertinamo performanso vaizdo įrašą. Tačiau žinomas psichoterapeutas teigė, kad vis dažniau komisijos nariai peržvelgia apie pretendentus esančią informaciją ir internete.
„Per tokios atrankos metu vykstančius pokalbius mes naudojamės formaliais ir neformaliais žmogaus asmenybės bruožo požymiais, – kalbėjo E.Laurinaitis. – Su kiekvienu pretendentu vykstančio pokalbio metu atsirandantys ir informacijos, ir emociniai aspektai yra unikalūs. Ši komisija nėra žvalgybos ar kontržvalgybos institucija, todėl papildomą informaciją apie pretendentus iš specialiųjų tarnybų gauna tik Prezidentūra, kuri ir skiria teisėjus.“
E.Laurinaitis teigė, kad vidutiniškai iš 14–16 žmonių į vieną vietą PTAK atrenka 2–4 asmenis. Paskui jie pasiūlomi Prezidentūrai, kuri galiausiai iš to skaičiaus pasirenka iki 3 asmenų.
2014 metais atrankose į teisėjo pareigas dalyvavo 230 pretendentų, kai kurie iš jų net po keletą kartų, įvyko 46 atrankos.
Pretendentų į teisėjus atrankos komisija posėdžiavo 23 kartus.
Vienas posėdis truko maždaug 4–5 valandas, o bendra posėdžių trukmė – 110 val.
Tinkamiausiais pretendentais į apylinkių teismų teisėjų pareigas PTAK įvardijo 89 pretendentus (2013 m. – 25, 2012 m. – 28 asmenis), iš kurių šalies vadovė pasirinko pačius tinkamiausius ir į pareigas paskyrė 16 asmenų.
