N.Venckienė nesislapstydama vaikšto Čikagos gatvėmis, buvęs Ūkio banko vadovas V.Romanovas pietauja Maskvoje, netoli Kremliaus esančiame restorane, o pustrečių metų laisvės atėmimo bausme neseniai nuteistas aferų meistras S.Rachinšteinas apsipirkinėja prabangiose parduotuvėse Tailando kurorte Patajoje.
Lietuvoje palikę nebaigtas bylas ir milijoninius ieškinius šie veikėjai mėgaujasi gyvenimu svetur, o jų ieškantys Lietuvos teisėsaugininkai tik skėsčioja rankomis: „Mes darome viską, ką galime.“ Negi išties taip sunku surasti lyg ir pasislėpusius, tačiau nesislapstančius bėglius?
Apie tai „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoju Andžejumi Roginskiu.
– Praėjo 2 metai, kai N.Venckienė dingo iš Lietuvos. Policija teigia, kad jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta praėjus penkioms paroms po paieškos paskelbimo. Kodėl ji vis nesugrąžinta?
– Jos buvimo vietą mes iš tiesų nustatėme greitai. Apie tai pranešėme prokuratūrai, ji išsiuntė teisinės pagalbos prašymą JAV, su kuriomis bendradarbiaujame.
– Ar JAV pareigūnai suprato, ko iš jų iš viso norima, jei N.Venckienės nebuvo prašoma sulaikyti, o tik pristatyti jai šaukimą atvykti į apklausą Šiauliuose?
– Nelabai galėčiau komentuoti, ar jie suprato, ar ne. Mes, policija, tik atlikome savo darbą, nustatėme jos gyvenamąją vietą, kaip ir buvo prašoma.
Asmens paieška vykdoma skirtingai. Kartais prašoma tik nustatyti jo buvimo vietą, būna paieška pagal vadinamąją Interpolo raudonąją kortą, kai asmuo yra suimamas už akių ir prašoma jį grąžinti Lietuvai.
Kiekvienu atveju užsienio kolegos žino, kaip elgtis. Tai normali praktika, todėl nesakyčiau, kad N.Venckienės variantas koks nors išskirtinis. Matyt, prokuratūra tuo momentu nemanė, kad ją reikia suimti, gal jiems ko nors nepakako.
– Bet prokuratūra visuomenei tuo metu kažkodėl kalbėjo netiesą – aiškino, kad nėra žinoma konkreti N.Venckienės gyvenamoji vieta, o tik preliminari.
– Šį klausimą reikia užduoti prokurorams.
– Gal domėjotės, kaip toliau vyksta N.Venckienės paieška?
– Mes atlikome savo darbą, toliau turi dirbti prokuratūra. Mums svarbiau itin pavojingų nusikaltėlių paieška, tarkim, tokių kaip Romas Zamolskis, nes tokie asmenys kelia daug didesnį pavojų visuomenei. Mes nusistatome prioritetus.
– Kaip R.Zamolskiui pavyko tiek metų slėptis, juk net policija jau buvo praradusi viltis, kad jis yra gyvas?
– Nusikalstamas pasaulis taip pat tobulėja, mokosi iš įvairių klaidų, analizuoja situaciją.
R.Zamolskis, mūsų duomenimis, mokėjo maskuotis visomis prasmėmis, mokėjo mėtyti pėdas, keisti išvaizdą.
Bet visus tuos metus mūsų darbuotojai dirbo, buvo tikrinama bet kokia informacija apie bet kokį jo pėdsaką. Ir tai vainikavo sėkmė – pernai bendradarbiaujant su Rusijos kolegomis jis buvo sulaikytas.
– Kaip nustatėte, kad tai tikrai jis?
– Yra tam tikri būdai, metodai, bendradarbiaujame, keičiamės tam tikra informacija, ją fiksuojame, lyginame su tam tikrais aiškiais duomenimis. Jei nebūtume buvę 100 procentų tikri, kad tas asmuo R.Zamolskis, turbūt jis iki šiol nebūtų sulaikytas.
– Gal žinoma, kas jam padėjo pabėgti iš Lietuvos?
– Tai iki šiol tiriama. Generalinė prokuratūra yra išsiuntusi teisinės pagalbos prašymą, laukiama atsakymo iš Rusijos.
Kai turėsime atsakymą, žinosime, ar yra vilties išvysti jį Lietuvoje. Tada galėsime atsakyti į klausimą, kaip jis pabėgo.
– Ar nėra galimybių apklausti jo Rusijoje?
– Yra tam tikros procedūros, vyksta bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Rusijos generalinių prokuratūrų, laukiame patvirtinimų, atsakymų, bet neatmetamas ir toks variantas.
– Kaip elgsitės su S.Rachinšteinu? Žmogus sulaukė prokuroro malonės, atgavo asmens dokumentus, paspruko ir neseniai buvo pastebėtas Tailande. Kreipsitės į tos šalies teisėsaugą, kad jį grąžintų Lietuvai?
– Kiek žinau, prokuratūra tuo jau užsiima. Tam tikrais atvejais tikrai būna sudėtinga nustatyti asmens buvimo vietą, sugrąžinti jį į Lietuvą, kad būtų galima patraukti jį atsakomybėn.
– O kaip Vladimiras Romanovas? Maskvos teismas nusprendė jo Lietuvai neišduoti. Ar tai viskas, paieška jau nutraukta?
– Ne, paieška nenutraukta, jo toliau ieškoma.
– Yra buvę atvejų, kai žmogus niekur nesislėpė, gyveno Lietuvoje, dirbo, o policija jo ieškojo ir negalėjo surasti. Blogai dirbate?
– Reikėtų kiekvienu tokiu atveju žiūrėti konkrečiai, ar tikrai taip buvo, tuomet būtų galima kalbėti ir apie pareigūnų atsakomybę. Tenka pripažinti, kad tam tikras žmogiškasis veiksnys egzistuoja visur.
Bet labai abejoju, kad šiandien ieškomam žmogui būtų įmanoma gyventi ir dirbti Lietuvoje. Tokie asmenys yra įtraukiami į tam tikrus registrus, visa informacija perduodama atitinkamoms teisėsaugos institucijoms.
– Ar gali žmogus nežinoti, kad yra ieškomas? Jis persikrausto kitur, nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos ir neįsivaizduoja, kad jam senuoju adresu siunčiami kokie nors šaukimai atvykti į apklausą.
– Būna atvejų, kad asmuo spekuliuoja, bando vaidinti, jog nesislapsto. Bet asmens paieška šiaip sau neskelbiama, yra procedūros, bandoma surasti jo gyvenamąją vietą, ieškoma kitose vietose.
Kai gaunama informacijos, kad jis ten gali būti, atliekami veiksmai, daugybė procedūrų, tik tada paskelbiama jo paieška.
– Į kurias šalis dažniausiai sprunka nuo teisėsaugos pasislėpti sumanę Lietuvos piliečiai?
– Įstojus į Europos Sąjungą atsivėrė Šengeno erdvė, yra laisvas judėjimas, patogu važinėti po visą Europą, bet slepiamasi ne tik joje.
Nusikalstamo pasaulio atstovai turi atitinkamos patirties, pasirūpina suklastotais dokumentais, naudojasi maskavimosi priemonėmis, tad būna, kad pasiekia net labai tolimas valstybes.
– Vis dėlto ar jums neatrodo, kad policijos ir prokuratūros bendradarbiavimas yra per silpnas – kartais susidaro įspūdis, kad vieni nežino, ką daro kiti.
– Kaip tik pasakyčiau, kad šiandien policijos ir prokuratūros bendradarbiavimas yra glaudus ir šios dvi institucijos puikiai sutaria.
Aišku, situacijų būna įvairių, tada aiškinamasi, kas, kaip ir dėl ko.
Ieškomų asmenų skaičius mažai kinta
* Kriminalinės policijos biuro duomenimis, 2014 metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo ieškomi 2956 asmenys.
* Per 2013 metus buvo paskelbta 2703 asmenų paieška, todėl 2014 metais policija iš viso ieškojo 5659 asmenų.
* 2013 metais buvo rasta 2818 nuo teisėsaugos pasislėpusių asmenų.
* Panašūs skaičiai ir ankstesniais metais. 2013 metais ieškota 5872 žmonių, 2012 metais – 5875, 2011 metais – 6004, 2010 metais – 5859 asmenų.
* 2013 metais buvo paskelbta 2769, 2012 metais – 3005, 2011 metais – 3123, 2010 metais – 3265 asmenų paieška.
* Apie pusę visų ieškomų asmenų pareigūnams pavyksta surasti. 2013 metais buvo rasta 2916 ieškotų žmonių, 2012 metais – 2772, 2011 metais – 3142, 2010 metais – 2978.
Kol buvo ieškomas, gavo Prezidento taurę
* Nors A.Roginskis teigė, kad nusikaltimų padarymu įtariamų asmenų ieškoma itin kruopščiai, realybė yra kitokia.
* Kaunietis Alvydas Albrechtas (nuotr.) net trejus metus nežinojo, kad yra ieškomas už Rimanto Grainio nužudymą, kuris buvo įvykdytas 1995 metais.
* A.Albrechtas buvo sulaikytas netrukus po verslininko susprogdinimo Vilniaus centre, tačiau vėliau paleistas į laisvę.
* 2002 metais atsirado liudytojas, teigiantis, kad A.Albrechtas užsakė R.Grainio nužudymą.
* Tų pačių metų rugsėjo 2 dieną bylą tiriantis Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius paskelbė įtariamojo paiešką, o 2005 metų sausio 13-ąją buvo išduotas A.Albrechto Europos arešto orderis.
* A.Albrechtas buvo sulaikytas 2005 metų gegužės 25 dieną Kaune, savo motinos bute, kuriame gyveno visą tą laiką, kol vyko paieška.
* Prokuratūros ieškomas pavojingas nusikaltėlis nuo 2001 metų dirbo bendrovėje „Animus mobilis“ (ten dirbo ir sulaikymo dieną), mokėjo socialinio draudimo mokestį, aktyviai dalyvavo automobilių sporte: 2003 metais automobilių ralyje „Aplink Lietuvą" tapo absoliučiu nugalėtoju, buvo apdovanotas Prezidento taure, 2004 metais 1000 kilometrų lenktynėse tapo prizininku ir tais pačiais metais buvo išrinktas Ralio komiteto pirmininku.
* Be to, per visą paieškos laiką A.Albrechtas dažnai vykdavo į komandiruotes užsienyje, todėl pasibaigus vizoms skirtiems lapams net keturis kartus keitė pasą.
* 2003 metais jis gavo leidimą ginklui įsigyti ir netgi turėjo nemalonumų su policija – 2003 metų liepos 3 dieną A.Albrechto atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl policijos pareigūnų įžeidimo, jis buvo sulaikytas, bet paleistas, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
Surasti negalėjo net dvylika metų
* Pareigūnams 12 metų nepavyko surasti buvusio Anykščių rajono kriminalinės policijos jaunesniojo inspektoriaus Vilmanto Vaitkūno.
* Jis 1995 metų rugsėjo 1-osios naktį prie Anykščių kultūros centro peršovė Eugenijų Lančicką. Nukentėjusysis liko gyvas, tačiau V.Vaitkūnas dingo.
* 2007 metų spalį, gavę operatyvinių duomenų, policijos pareigūnai jį surado uošvės Vlados Grincevičienės sodyboje Kavarsko seniūnijoje, Riklikų kaime.
* Vyras buvo pasislėpęs nuošaliausiame neįrengtos namo palėpės kampe, užverstame sendaikčiais. Jis gulėjo medinio namo perdangoje įrengtoje slaptavietėje, kurioje vietos buvo mažiau nei karste.
* Sulaikius V.Vaitkūną paaiškėjo, kad jis iš Lietuvos niekada nebuvo išvykęs, visada bendravo su giminaičiais, o iki sulaikymo likus pusantrų metų nebesislapstydamas gyveno su šeima ir dirbo Ukmergėje.
