Ankstyvajam vaikų ugdymui Europoje skiriama vis daugiau dėmesio. Pripažįstama, kad darželiai ir kitos ankstyvojo ugdymo įstaigos nėra skirtos tik tam, kad būtų prižiūrimi vaikai, kol tėvai dirba.
Vis daugiau mokslinių tyrimų pagrindžia, kad ankstyvoji vaikystė yra ypatingas laikotarpis, kai tikslingai, kokybiškai ugdant dedami vaiko ateities pamatai.
Siekiant sudaryti sąlygas visiems vaikams gauti kokybišką ugdymą įgyvendinamas ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“. Mažų vaikų ugdymas derinamas su konkrečioje vietovėje gyvenančių šeimų poreikiais: pakeistas ugdymo įstaigų darbo laikas, siūloma daugiau veiklos rūšių, įsteigtos naujos grupės.
4–6 metų vaikai mokosi savireguliacijos, tikslingo elgesio, gebėjimo planuoti. Savybes, kurios gyvenime lemia sėkmę. Tačiau šios savybės gali formuotis tik tinkamai ugdant vaikus ir jiems augant palankioje aplinkoje.
Tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad vaikų, kurie bent vienus metus iki mokyklos lankė darželį, pasiekia geresnių mokymosi rezultatų nei tie, kurie nelankė.
Lietuvoje 95 proc. visų šešiamečių lanko priešmokyklines grupes darželiuose ar mokyklose.
Priešmokyklinėje grupėje vaikai piešia, žaidžia, bendrauja ir taip įgyja gebėjimų, kurių jiems reikės mokantis.
Ugdymas priešmokyklinėje grupėje nėra pamokos. Vaikai mokosi stebėdami, tyrinėdami ir žaisdami. Pavyzdžiui, sverdami įvairias figūrėles ar kaštonus susipažįsta su matematikos pradmenimis, o bendraudami – aptardami matytą spektaklį ar skaitytą pasaką – plečia žodyną, mokosi susitarti, pasitikėti savimi, išlaikyti dėmesį.
Šešiamečiai susipažįsta su raidėmis ir skaičiais, tačiau pagrindinis priešmokyklinio ugdymo tikslas nėra išmokti skaityti ir rašyti. Daug svarbiau išmokti būti su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, priprasti prie kolektyvo, mokytis laikytis bendrų taisyklių, klausytis ir išgirsti, ką sako kiti, ir pačiam reikšti mintis, pasakoti, klausinėti. Viso to reikės sėkmingai mokymosi pradžiai mokykloje.
