Derybos ekspertų lygiu šiuo klausimu numatomos gegužės mėnesį.
„Lietuva pareiškė norą gauti iš Vokietijos dvylika haubicų, ir mes turime tokią galimybę suteikti Lietuvai šią ginkluotę“, – sakė Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos krašto apsaugos ministru Juozu Oleku.
Galimos sandorio kainos ministrai neatskleidė, bet U.von der Leyen užsiminė, kad dėl to bus sutarta „solidariai“.
Ministrės teigimu, gegužę susitikę ekspertai taip pat aptars galimybę Lietuvai iš Vokietijos įmonės įsigyti šarvuočių „Boxer“.
Per spaudos konferenciją J.Olekas patvirtino, kad konkrečios ekspertų derybos dėl savaeigių haubicų „PzH 2000“ prasidės kitą mėnesį, ir susitarimas gali būti pasiektas artimiausiu metu.
Lietuvos kariuomenė tikisi jau kitąmet sulaukti artilerijos sistemų iš Vokietijos.
Tokius lūkesčius Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento direktorius pulkininkas Romualdas Petkevičius išsakė, kai Vokietijos gynybos ministrė U.von der Leyen Lietuvoje patvirtino, kad Berlynas yra pasirengęs parduoti 12 savaeigių haubicų „PzH 2000“.
„Mes esame suinteresuoti judėti greitai. Gegužės pradžioje mūsų ekspertų grupė jau važiuoja į Vokietiją tartis dėl projekto detalių. Labai tikiuosi, kad jau kitais metais mes gausime pirmąsias haubicas“, – BNS sakė pulkininkas.
Tikisi nuolaidų
Karininko teigimu, vokiškos artilerijos sistemos „labai padidintų Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir poveikio atstumą ugnimi“. Pasak R.Petkevičiaus, tokie pabūklai gali šaudyti nuo 40 iki 70 kilometrų.
Jis atsisakė prognozuoti sandorio kainą, bet sakė turįs vilties, kad ji bus mažesnė nei rinkos kaina.
„Negaliu prognozuoti, kol nesutarėme. Bet mes kaip lietuviai ir aš pats asmeniškai derėtis mėgstu“, – sakė R.Petkevičius.
Vilniuje trečiadienį susitikę Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pranešė, kad ekspertai konkrečias derybas dėl haubicų surengs gegužės mėnesį. Šiame susitikime taip pat ketinama aptarti galimybes Lietuvai įsigyti vokiškų šarvuočių „Boxer“, nors dėl jų Vilnius kol kas nėra galutinai apsisprendęs.
Laukia vokiečių karių
J. Olekas pabrėžė didelę Vokietijos karinės paramos reikšmę Lietuvai ir sąjungininkų tarpusavio solidarumui.
Iki šių metų liepos mėnesio Lietuvoje bus dislokuota Vokietijos pėstininkų kuopa su karine technika. Jie dalyvaus bendrose pratybose su Lietuvos, Jungtinių Valstijų ir Portugalijos kariais. Dar viena vokiečių karių grupė atvyks rudenį ir dalyvaus pratybose „Geležinis Vilkas“ (angl. „Iron Wolf“). Šiemet Lietuvoje laukiama atvykstant daugiau nei 500 vokiečių karių. „Esame dėkingi Vokietijos gynybos ministrei už rodomą dėmesį mūsų regionui ir stengsimės sudaryti kuo geresnes sąlygas jų kariams treniruotis Lietuvoje. Vokietijos politinė bei karinė parama yra labai svarbus mūsų saugumo užtikrinimo faktorius“, – sakė J.Olekas.
Susitikime taip pat aptartas NATO pajėgų integracijos vienetų steigimas, NATO ypač greitojo reagavimo pajėgų panaudojimas. Vokietijos gynybos ministrė informavo apie planuojamus skirti savo karius į kuriamus NATO integracijos vienetus Baltijos šalyse ir kitose Rytų Europos šalyse.
„Regiono saugumo ir gynybos užtikrinimas yra ne tik NATO sąjungininkų, bet pirmiausia ir pačios Lietuvos reikalas. Todėl pastaruosius porą metų Lietuva pradėjo nuosekliai didinti gynybos finansavimą ir planuojama, kad kitais metais jis galėtų siekti 1,46 proc. nuo BVP“, – sakė J.Olekas.
Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro, viena iš prioritetinių gynybinių pajėgumų stiprinimo sričių – Sausumos pajėgų stiprinimas.
„Su Vokietijos ministre kalbėjome apie galimybę iš Vokietijos įsigyti savaeigės artilerijos „Panzerhaubitze 2000“ (PzH 2000) ir gavome pozityvų atsakymą. Tai leis mums jau gegužę pradėti konkrečias ekspertų derybas, kurios, tikėkimės, leis jau artimiausiu metu įsigyti mums taip reikiamus pajėgumus“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras.
Lietuva taip pat domisi galimybe iš Vokietijos kompanijos įsigyti pėstininkų kovos mašinų.
Pasak J.Oleko, Lietuva yra suinteresuota plėtoti su Vokietija bendrus projektus įsigijimo srityje, kad mūsų kariai ne tik nuolatos treniruotųsi kartu, bet ir naudotų panašią ginkluotę.
Lietuvos ministras taip pat padėkojo Vokietijos gynybos ministrei už aktyvų dalyvavimą NATO oro policijos misijoje. Nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į NATO, Vokietija yra viena aktyviausių Baltijos oro policijos misijos dalyvių. Vokietijos pilotai trijų Baltijos šalių oro erdvę saugojo jau šešis kartus. Lietuva ir Vokietija taip pat aktyviai bendradarbiauja karininkų rengimo srityje. Per 20 metų įvairias Vokietijos mokymo įstaigas baigė per 300 Lietuvos karių. Praėjusiais metais Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinio vilkas“ pratybose dalyvavo Vokietijos karinių inžinierių būrys ir žvalgų kuopa.
Lietuva ir Vokietija gynybos srityje bendradarbiauja nuo 1994 m., kai buvo pasirašytas pirmasis dvišalis bendradarbiavimo susitarimas. Šalys bendradarbiauja kovinio rengimo, mokymų, ginkluotės ir įrangos remonto ir įsigijimo srityse. Lietuvos ir Vokietijos kariai dalyvauja bendrose pratybose. 2014 m. Lietuvoje vykusiose tarptautinėse pratybose „Geležinis kardas 2014“ dalyvavo žvalgų kuopa ir inžinierių būrys iš Vokietijos – apie 180 karių. Vokietijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdė jau šešis kartus.
Nuo 1994 m. įvairias Vokietijos karinio mokymo įstaigas, tarp jų ir Bundesvero vadų akademiją, baigė per 300 Lietuvos karių. Vokietijos atstovai prisidėjo plėtojant karinio mokymo sistemą Lietuvoje, teikė ekspertinę paramą. Vokietijos karininkai aktyviai dalyvauja Baltijos gynybos koledžo veikloje: Vokietija siunčia savo dėstytojus ir studentus į šią bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyresniųjų karininkų rengimo instituciją. Nuo 2014 m. vidurio Vokietijos Bundesvero karininkas eina koledžo komendanto pavaduotojo pareigas.
Po susitikimo su J.Oleku Vokietijos gynybos ministre U.von der Leyen nuvyko į Prezidentūrą, kur susitiko su Dalia Grybauskaite.
Lietuvos prezidentė su viešnia aptarė regiono saugumo klausimus ir bendradarbiavimą gynybos srityje.
Šalies vadovė pabrėžė, kad Vokietijos gynybos ministrės, kuri savo šalyje yra viena įtakingiausių politikių, vizitas Lietuvoje siunčia aiškią žinią, jog Vokietija kaip NATO sąjungininkė tvirtai laikosi Aljanso kolektyvinės gynybos įsipareigojimų.
„NATO sąjungininkių vienybė ir solidarumas – geriausias atsakas saugumo iššūkiams atremti. Lietuva ir Vokietija aktyviai bendradarbiauja įgyvendinant NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo priemones“, – sakė prezidentė.
Prezidentė su Vokietijos gynybos ministre taip pat aptarė priemones kovai su propaganda ir dezinformacija. Šalies vadovės teigimu, ES ir NATO valstybės privalo imtis bendrų veiksmų, kad jų šalių piliečiai nebūtų klaidinami ir juos pasiektų tik objektyvi informacija. Tai aktualu ir Vokietijai, kurioje gyvena apie 5 milijonus rusakalbių žmonių.
