Už atitinkamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
pateiktą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą balsavo
33 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 36 parlamentarai. Už
pataisas balsavo socialdemokratai ir liberalai, prieš buvo arba
susilaikė konservatoriai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos
atstovai, kitų frakcijų atstovų balsų buvo abiejose pusėse.
Pataisomis siekta įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą dėl
kovos su lytine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu
išnaudojimu ir vaikų pornografija.
Pataisomis siūlyta įstatymą papildyti nuostata, kuria
tiesiogiai uždraudžiama už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus
teistiems asmenims dirbti darbą vaikų socialinėse, sveikatos
priežiūros, švietimo įstaigose ir organizacijose, taip pat
draudžiama verstis individualia veikla, jeigu ji tiesiogiai susijusi
su prižiūrimų vaikų auklėjimu ar jų saugumo užtikrinimu.
Draudimas būtų galiojęs nepriklausomai nuo to, ar asmens teistumas
yra išnykęs, taip pat jis nepriklausytų nuo darbo funkcijų minėtose
įstaigose.
Prieš pataisas pasisakiusiems parlamentarams įtarimų kėlė
nuostata, kad vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų
„seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys pareiškė, esą taip siekiama
įtvirtinti nuostatą, kad vaikas galės pasirinkti lytį, ir nei
tėvai, nei mokytojai tam negalės prieštarauti.
„Mes, perkeldami direktyvą, įvedame naują pagrindą bausti
už vaiko seksualinio apsisprendimo laisvės varžymą. Ką tai
reiškia? Tai yra socialinė lytis, kur aš vieną dieną jaučiuosi
tuo ar tuo ir nei tėvas, nei mokytojas, nei kas nors negalės jam
prieštarauti, nes tai yra užkardymas. (...) Aš siūlau tikrai
šitą įstatymą atmesti ir siūlyti jį patobulinti taip, kad jis
nesikirstų su mūsų supratimu apie auklėjimą, švietimą ir visa
kita, nes tai tikrai ne vaiko funkcija apsispręsti kiekvieną dieną,
kokios lyties jis yra, o šitos sąvokos čia atsiranda“, – sakė
R.J.Dagys.
Panašiai pasisakė ir „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas:
„Daugelis Seimo narių palaiko tradicinę šeimą. Mano klausimas
yra toks: kodėl taip atkakliai, įvairiomis formomis, per įstatymą
norite kabutėse prakišti kokius nors žodelius, kurie propaguotų
homoseksualų elgesį tarp vaikų?
Kodėl, jūs, pavyzdžiui, stengiatės, kad būtų įrašyti
kažkokie žodeliai, iš kurių būtų galima daryti įstatymų sprendimus apie tai, kad vaikui reikia suteikti seksualinę
laisvę apsispręsti, ar jis berniukas, ar mergaitė“, – kalbėjo
parlamentaras.
Pataisas pristatęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras
Algirdas Šešelgis tvirtino, jog siūloma norma tiesiog apibrėžia
nusikaltimą prieš vaiką. „Nekalbama apie jokias seksualines
orientacijas ar tuos dalykus, kuriuos jūs ką tik paminėjote.
Kalbama apie nusikaltimo pavadinimą, kuris yra apibendrintai
įvardijamas, ir už kokias nusikalstamas veikas žmogus, kuris jas
padarė, neturi teisės dirbti su vaikais“, – sakė viceministras.
A.Šešelgis komentuodamas Seimo sprendimą sakė: „Nustebino tai, kad tam tikri žodžiai paprasčiausiai išimami iš konteksto ir jiems įdedama kita reikšmė. Labai norėtume, kad tokia nuostata įstatyme atsirastų ir kalbu ne tik apie mūsų norus, bet ir Europos Parlamento direktyvos nuostatos perkėlimą. Šiomis pataisomis siekiama, kad žmonės, kurie padarė seksualinio pobūdžio nusikaltimus, ateityje negalėtų dirbti su vaikais, savanoriauti ar teikti vaikams kokias nors paslaugas, ar įsidarbinti tose įstaigose, kur dirbama su vaikais ir pan.“
Anot A.Šešelgio, įstatymo projektas buvo derintas su daugeliu institucijų, tokių kaip Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kt. „Visi, kurie teikė pataisas matė apibendrintą seksualinio pobūdžio nusikaltimų pavadinimą, bet dabar šiam pavadinimui įdėjo kitą prasmę. Labai gaila, kad taip nutiko ir buvo atmesta“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad Seimas galėjo siūlyti taisyti.
Į klausimą, ar nenutiko taip, kad dėl terminologinių dalykų nepriimtas svarbus nutarimas, kuris turėtų labai praktinį poveikį, pašnekovas sakė: „Tai buvo Seimo narių teisė šiuos dalykus traktuoti vienaip ar kitaip. Nors argumentai kuriuos jie pateikia apie neva orientacijos pasirinkimą ar pan., apie juos iš viso nėra kalbama, mat įstatymo projekto esmė visai kita“, – sakė A.Šešelgis.
Pašnekovo teigimu, minėta direktyva turės būti perkelta į teisės aktus, tad bus ieškoma išeičių ir kompromisų. „Tai darysime, nes tai būtina, o atmetimas yra natūrali procedūra, kartais taip atsitinka“, – kalbėjo viceministras.