„Ar gimnazistės tėvų elgesys neprimena Pravieniškių mentaliteto? Tėvai bet kokia kaina siekia įrodyti, jog buvęs mokyklos direktorius yra nusikaltėlis, – nelinksmai kalbėjo viena iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos darbuotojų po trečio teismo posėdžio. – Taip, jis mėgo aštriai drožti tiesą į akis, bet tikrai visada elgėsi garbingai su gimnazistais ir pedagogais. Verčiau gimnazistės tėvai teisme papasakotų, kokią sumą bandė išlupti iš B.Burgio“.
Praėjusių metų pabaigoje KTU direktorius B.Burgis pasitraukė iš pareigų. Jam buvo pateikti įtarimai dėl grasinimų gimnazijos moksleivei. Gimnazistei pasakytas frazes jis pats ir teismas aiškina skirtingai.
Mergina nesilaikė sutarties, kurią pasirašė stodama į gimnaziją. Ji užsirūkė mokyklos išvykoje 2014 rudenį, bet gimnazijos nepaliko, nors už tokį pažeidimą privalėjo tai padaryti, nes pati ir jos tėvai buvo pasirašę to reikalaujančią sutartį.
Išskirtinį interviu davęs buvęs gimnazijos direktorius teigia, jog bet kurią jo pasakytą frazę reikia sieti su kontekstu, kad būtų teisingai suvokta, ko siekė pedagogas ir ką norėjo paaiškinti gimnazistei bei jos tėvams.
„Man iškelta byla už teiginius, kurie, ištraukti iš konteksto, visai neatspindi pokalbių su Kauno technologijos universiteto gimnazijos taisykles pažeidusia gimnaziste. Atostogavau ir rengiausi į Stokholmą pas dukterį prieš sudėtingą galvos kraujagyslių operaciją. Paprašiau, kad gimnazistė ateitų su tėvais, bet ji atėjo viena.
Pirmojo pokalbio mergina neįrašinėjo. Kalbėjomės ramiai: kad kelio tolyn mūsiškėje gimnazijoje jai nėra, bet niekas nedraudžia studijuoti medicinos, nes yra daug kitų gerų mokyklų, kurios studijoms parengia puikiai. Paspaudėme vienas kitam ranką. Mergina buvo netoli ašarų, bet jokio ginčo ar susikirtimo neįvyko“, – sakė B.Burgis.
- Kodėl ne jūsų pavaduotojas L.Narkevičius, kuris tuo metu dirbo, reikalavo, kad mergina paliktų mokyklą?
– L.Narkevičius negalėjo skatinti merginos palikti mokyklą, nes jo paties sūnus, buvęs mūsų gimnazistas, buvo pagautas rūkant ir tėvas padėjo jį „išsukti“. Pavaduotojas neturėjo moralinės teisės kelti reikalavimų kitiems. Be to, direktorius atsakingas už bet kurį įvykį net kai atostogauja.
- Kiek moksleivių už rūkymą buvo pašalinta iš gimnazijos per 25 metus?
– Iš viso apie 10-12 ir nė vienas nedramatizavo, nes suprato, jog patys pažeidė sutartį, kurią pasirašė savo noru jie ir jų tėvai. Išimčių daryti negalima: visi puikiai supranta, ką „išimtys“ reiškia ir kokį bjaurų moralinio nuosmukio šešėlį palieka.
- Tai iš kur žiniasklaidoje atsirado tos citatos?
– Nė viename iš slapta padarytų pokalbių nėra tiesioginio grasinimo. Moksleivei nesakiau: „..aš tau sužlugdysiu gyvenimą“. Ten aiškinu: „..tavo gyvenimas gali būti sužlugdytas“, turėdamas galvoje, kad, nepasirinkus garbingo gimnazijos taisyklių laikymosi, aplinka pasmerks moksleivę ir ji pati susigadins gyvenimą.
Įrašuose nėra tekstų: aš, Burgis, tave sužlugdysiu. Teiginių reikšmė visai kita: priimk sprendimą pati, nes aplinka tave sužlugdys. Bandau gimnazistę paprotinti, kad ji nepasirinktų klaidingo sprendimo. Be to, „baisiausią“ citatą moksleivės tėvai neva paėmė iš pirmojo pokalbio, kurio net įrašo nėra.
Pokalbiuose su mergina nėra jokio gniuždymo – tik bandymas įrodyti, kad normalūs žmonės taisyklių nesilaikančius vertina kaip nepilnaverčius, nesugebančius už save atsakyti ir nepakaltinamus.
- Kas nutiko vėliau?
– Gimnazistės tėvai parašė septynis skundus minėdami keturis aiškinimosi su moksleive ir jais pačiais epizodus. Užgriuvo keturios komisijos – ėmė tikrinti Kauno technologijos universiteto teisės skyrius, Švietimo ministerija atsiuntė keturių žmonių komisiją, Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiuntė klausimyną su merginos tėvų citatomis, o prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą. Visuotinis škvalas, nukreiptas prieš mane, ne visai atitiko realią situaciją, nes prieš tai KTU rektorius Petras Baršauskas pokalbyje su manimi reikalavo pašalinti nusikaltusią merginą.
Sūnus pasamdė advokatą ir prašė ginti mane man nedalyvaujant, nes matė mano itin prastą sveikatos būklę prieš operaciją.
– Kada mergina ir jos tėvai pradėjo įrašinėti pokalbius su Jumis?
– Prieš išeidamas operuotis sužinojau, kad kartu rūkęs vaikinas iš mokyklos išėjo, o mergina – ne. Išsikviečiau ją į savo kabinetą. Tada jau jaudinomės abu: aš išgėriau valerijonų tabletę ir net jai daviau, nes mačiau, kad per mūsų pokalbį yra įsitempusi, bet tik vėliau supratau, kodėl ji atkakliai nesitraukia. Jeigu būčiau jai kėlęs grėsmę arba grasinęs, bet kada galėjo pakilti ir palikti kabinetą. Nepaliko, nes norėjo padaryti įrašą. Manau, jog šitai sumanė jos tėvai. Kaip elgiasi žmogus, kuris išsigąsta? Šaukiasi pagalbos, atsistoja ir išbėga. Ji to nedarė.
Nesakiau moksleivei, jog paversiu ją psichine ligone. Sakiau, jog iškviesiu žurnalistus, kad visi matytų, jog sąmoningas žmogus sugeba atsakyti už savo poelgį, o nesugebančius aplinkiniai ima laikyti neįgaliais.
Nežinojau, kas jos tėvai ir nemaniau, jog jie save ir dukterį laiko turinčiais teisę nesilaikyti taisyklių ir būti išimtimi. Laikyti save nebaudžiamu ir yra nepakaltinamumas. Tą ir pasakiau.
Su bet kuriuo kitu būčiau pasielgęs taip pat – visi gimnazistai žinojo, jog, reikalui esant, kalbu kietai. Po šio pokalbio vakare paskambino jos tėvai ir paklausė, koks nesusipratimas įvyko su jų dukra. Paskutinė jų frazė buvo tokia: „Na, gerai, mes atvažiuosim ir viską sutarsim“. Atkreipiau dėmesį į tą „sutarsim“, kuris rodo Pravieniškių „teisės“ supratimą.
- Kokie buvo kiti įrašyti epizodai?
– Mane labiausiai pribloškė citata iš kaltinamojo akto: „...tęsdamas nusikalstamą veiką, susitiko su tėvais“. Jie patys paprašė atvykti ir atėjo į kabinetą su įrašinėjimo aparatūra. Joks direktorius negali atsisakyti susitikti su moksleivio tėvais.
Buvau kaltinamas, jog dėsčiau monologą, o jie turėjo klausyti. Taip, aiškinau jiems, jog duktė bus laikoma nevisaverte ir nepakaltinama, jei nepasirinks garbingos išeities pripažinti, jog yra kalta. Jie net nuslėpė, kad jų dukra sėdi klasėje mūsų pokalbio su tėvais metu.
Sakė: „Dabar mums labiausiai rūpi jos sveikata“. Atsimenu, jog paaiškinau jiems, kad mes nė vieno vaiko neišmetame lauk it kokio šunelio. Sakiau: „Palauksime, kol pasveiks, kol susiras kitą mokyklą“. Toliau aiškinau jiems, jog gimnazijoje jų dukteriai bus sunku, nes kiti ją smerks.
Tiesiog neįtikėtina, jog šį pokalbį prokuroras traktuoja kaip smurtą prieš nepilnametę, nors aš kalbėjausi su jos tėvais. Dabar man aišku, kodėl jie visą laiką tylėjo, – sąmoningai norėjo, kad aštrios frazės būtų panaudotos prieš mane patį imituojant, jog šitai sakau moksleivei.
- Kas buvo pasakyta paskutiniame įraše?
– Pokalbis vyko klasėje. Tėvų vizitas vyko penktadienį, o aš atėjau į merginos klasę antradienį. Klasės auklėtoja Daiva Sutkevičienė, kuri buvo viena iš mokytojų, lydėjusių ekskursiją į Vilnių, vedė etikos pamoką. Aš atėjau paaiškinti, jog daugiau neužeisiu į šią klasę, nes joje lieka prasikaltusi mergina. Pasakiau: „Aš direktorius, įsteigęs šią gimnaziją, išeinu, o taisyklėms nepaklususi gimnazistė lieka“. Ir pateikiau analogiją, kaip vieno signataro anūkė buvo priimta į gimnaziją KTU rektoriaus, bet pati po trijų mėnesių paliko gimnaziją, nes už ne visai legalų įstojimą aplinka ją pasmerkė ir atstūmė.
- Kodėl jūsų sūnus, teisininkas, pasiūlė su jį kaltinančia puse sudaryti taikos sutartį?
– Kai jis išgirdo apie įrašus, kurie buvo cituojami ir jais remiantis teigiama, jog aš gąsdinau gimnazijos moksleivę, pirmas jo klausimas buvo, ar aš nepraradau savitvardos dėl įtampos prieš operaciją ir sveikatos būklės. Įrašų tuo metu neturėjome – tik citatas iš skundų. Kai pasakiau, jog cituojama ir tai, ko visai nesakiau, jis pasitarė su advokatais ir skubiai inicijavo taikos sutartį.
- Kaip jis paaiškino tokį žingsnį Jums?
– Pasakė paprastai ir aiškiai: „Noriu turėti gyvą tėvą, o ne po teismus tampomą mirtininką“. Be galvos kraujagyslių operacijos, man yra operuota širdis dėl užsikimšusios aortos. Esu ištvėręs septynias operacijas, dvi iš jų – onkologinės.
Sūnus netikėjo, jog keliais neatsargiais sakiniais būčiau ryžęsis pats sunaikinti savo gyvenimo projektą, moralės principais kurtą gimnaziją. Samdytas advokatas pasiūlė kitai pusei pasirašyti vieno lito vertės taikos sutartį. Moksleivės tėvų reikalavimu, buvo sutarta, kad sutarties turinys nebus viešinamas. Taikos sutartis buvo pasirašyta dar prieš Kauno apygardos prokuratūrai perduodant bylą teismui.
- Kokias sąlygas kėlė gimnazistės tėvai?
– Iš pradžių man niekas to nesakė, nes stipriai sirgau. Tik vėliau sužinojau, kad jie reikalavo 100 tūkstančių litų. Man tai pasirodė paprasčiausias reketas. Paskui 75 tūkstančių, kol nusileido iki 30-ies. Tiek santaupų neturiu. Sumokėjo sūnus.
Derybų detalių man niekas nepasakojo, kad kuo mažiau jaudinčiausi prieš operaciją ir bijojo, kad netyčia nepažeisčiau taikos sutarties sąlygų. Jas pažeidė kita pusė. Daug citatų yra ne tik ištrauktos iš konteksto, bet ir paprasčiausiai neteisingos. Tai man patvirtino mano advokatai, perklausę pokalbius.
- Kaip reagavo mokytojai po to, kai gimnazijos įkūrėjui buvo iškelti kaltinimai?
– Klasės auklėtoja Daiva Sutkevičienė ir gimnazijos darbuotoja Rasa Rainienė, lydėjusios mokinius į išvyką, svarstė, ar mokiniai galėjo rūkyti ne paprastas cigaretes, nes grįžtant buvo hiperaktyvūs ir neįprastai linksmi.
Rasa Rainienė „Lietuvos ryto“ žurnalistei patvirtino, jog juodvi su klasės auklėtoja D.Sutkevičiene tik todėl ir atkreipė dėmesį į rūkorius, jog nuo cigarečių sklido neįprastas kvapas.
„Ar tai tik aromatinės cigaretės, ar kas kita, tvirtinti nedrįsčiau, nes nesu ekspertė. Mergina iš tiesų grįžtant atgal buvo labai linksma. Suaugusiam žmogui tai atrodė keistokas elgesys, kai žinai, jog ji ką tik pažeidė taisykles. Tačiau jauno žmogaus reakcija nebūtinai būna tokia pat. Gal tai buvo jos savigyna.
Ši istorija labai nemaloni. B.Burgis yra gerbtinas pedagogas. Aštriai pasakyti mokinei, ką mano apie jos elgesį, jis galėjo, bet tikrai ne iš blogos valios. Jei merginos tėvai tokie kilnūs, už taikos sutartį pinigų imti nederėjo“, – sakė R.Rainienė.
Lietuvos žmogaus teisių organizacijų išvada dėl B.Burgio bylos tokia: „B.Burgio elgesys gimnazijos auklėtinės atžvilgiu išorinės išraiškos požiūriu gali būti vertinamas kaip įžeidžiamas. Tačiau tai tik formalus kriterijus kaltinant direktorių. Kur kas svarbesnė gimnazijos direktoriaus elgesio motyvacija. Gimnazijos direktorius gynė viešąjį, ypatingos svarbos interesą. Kyla direktoriaus nusižengimo masto ir ir už tai galimos taikyti bausmės neadekvatumo klausimas“.
