Bene daugiausia klausimų kyla Vilniuje. Išrinktasis meras liberalas R.Šimašius smarkiai pliekė savo pirmtaką A.Zuoką dėl išlaidų skrydžių bendrovei „Air Lituanica“, abejojo ir kai kuriais kitais investiciniais projektais.
Vis dėlto, atrodo, ne viskas bus griaunama, ką buvo sumaniusi ankstesnė sostinės valdžia. Net įmonės „Air Lituanica“ jau nežadama likviduoti, o kalbama, kad ją reikėtų perduoti strateginiam investuotojui ar Vyriausybei.
Tai nebus lengva. Nors kadenciją baigianti sostinės valdžia suskubo padidinti šios bendrovės kapitalą maždaug 10 mln. eurų, tai garantuoja nuostolingai dirbančio oro vežėjo finansinį stabilumą tik keliems mėnesiams.
Tiesa, „Air Lituanica“ šalininkai tvirtina, kad įmonė greitai subalansuos pajamas ir išlaidas, tik reikia leisti jai tęsti darbą.
Tiktai neaišku, ar atsiras tokia šviesia ateitimi tikintis investuotojas, kai Vyriausybė nerodo didelio entuziazmo.
Tačiau premjeras A.Butkevičius žada, kad ministrų kabinetas padės finansuoti kitus brangius projektus, pavyzdžiui, nacionalinio stadiono statybą, tik objektas vadinsis kitaip – daugiafunkcis sveikatinimo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksas.
Sunku pasakyti, kaip seksis atgaivinti šią amžiaus statybą. Juk stadionas pradėtas statyti dar 1987 m., bet 1993 m. jau stūksantys pamatai buvo konservuoti.
Atnaujinus statybas ir investavus dar 33,6 mln. litų, dėl finansavimo stygiaus 2008 m. darbai vėl buvo nutraukti.
Nors Lietuvoje nėra nė vieno tarptautinius standartus atitinkančio stadiono, Vilniaus centre liko riogsoti didžiulio statinio griaučiai.
Kadenciją baigianti Vilniaus valdžia, atrodo, pagaliau rado bendrą kalbą su Vyriausybe ir ledai pajudėjo.
Buvo sutarta koreguoti projektą, šalia iki 20 tūkst. vietų sumažinto stadiono įrengti dar kelias arenas, pastatyti viešbutį, patalpas kultūros renginiams, net vaikų darželį.
Tam prireiktų 97,6 mln. eurų, bet tik 4 mln. eurų turėtų investuoti Vilniaus savivaldybė, 45,2 mln. eurų tikimasi gauti iš ES struktūrinių fondų, 48,4 mln. eurų skirtų Vyriausybė.
Bet tikrai nebus lengva dešimtis milijonų šiam projektui permesti iš ES aruodų ir dar antra tiek sukrapštyti valstybės biudžete. Sostinės išlaidos irgi neapsiribotų 4 mln. eurų – vėliau reikėtų skirti dar apie 22,5 mln. eurų komplekso priežiūrai.
Gal būtent todėl pasitraukianti Vilniaus valdžia neprisiėmė atsakomybės – nors iš principo palaimino projektą, galutinai apsispręsti paliko naujai tarybai. Juolab kad R.Šimašius viešai jau yra pritaręs daugiafunkcio komplekso projektui. Tik dar nežinia, kada naujoji savivaldybės taryba ryšis priimti galutinį sprendimą.
Tuo metu dar pernai pasirašytai maždaug 98 mln. eurų vertės Vilniaus sutarčiai su italų bendrove „Gemmo“ dėl gatvių apšvietimo tinklų modernizavimo iškilęs rimtas pavojus visai žlugti.
Išrinktasis meras jau suskubo pareikšti abejonių, ar šis projektas yra geriausias miestui, imta kalbėti, kad naujoji savivaldybės taryba netgi nespės pratęsti sutarties įsigaliojimo termino. Tad susidaro įspūdis, kad išrinktoji Vilniaus valdžia linkusi laidoti šį sumanymą.
Gyvenimas parodys, ar tai būtų teisingas sprendimas. Be abejo, beveik 100 mln. eurų siekianti projekto kaina – solidi. Bet italų bendrovė pati pasirūpintų investicijomis ir 18 metų valdytų ir prižiūrėtų elektros tinklus.
Vadinasi, prieš kertant derėtų bent jau viską gerai apskaičiuoti.
Kiti stambūs sostinės investiciniai projektai, regis, neturėtų sulaukti politinio naujosios Vilniaus valdžios pasipriešinimo. Neabejotinai bus baigiamas vakarinis aplinkkelis. Premjeras pažadėjo, kad valstybė finansuos ir plaukimo baseino statybą, tad miestui telieka pritarti.
Yra vilties, kad pajudės ir sostinės centre stūksančių gerą dešimtmetį apleistų Koncertų ir sporto rūmų modernizavimo projektas.
Vyriausybė ketina per Turto fondą parūpinti apie 12 mln. eurų šio statinio rekonstrukcijai ir baigti ją iki 2017 metų.
Šiam projektui neseniai pritarė ir žydų bendruomenės atstovai.
Vadinasi, neturėtų kilti tarptautinio triukšmo dėl statybų buvusių XVI amžiaus žydų kapinių teritorijoje.
Suprantama, ne vien Vilniui svarbu nenumarinti senų, bet svarbių projektų.
Antai Kaunas niekaip neįstengia atsikratyti dviejų vaiduoklių – nebaigtų statyti apleistų viešbučių Karaliaus Mindaugo prospekte ir Kęstučio gatvėje. Šių monstrų likimas – savotiškas egzaminas laikinąją sostinę patrauklesniu miestu paversti žadėjusiai naujajai valdžiai.
Bet aišku, kad projektai, kuriems reikia didelių investicijų, gali būti įgyvendinti tik savivaldybėms radus bendrą kalbą su Vyriausybe.
Premjeras interviu „Lietuvos rytui“ prisiekinėjo, kad tikrai neskirstys savivaldybių į valdomas socialdemokratų ir jų politinių konkurentų, netgi pagyrė kai kuriuos liberalų ir konservatorių merus.
Įdomu, ar nesikeis tonas artėjant Seimo rinkimams?
