Skaisčiau nušvitus pavasario saulei į gatves pasipylė žvitrūs vaikai.
„Teta, duokite eurą bandelei!“ – gailiu balsu manęs paprašė berniūkštis sukinėdamasis prie gatvės kavinės Vilniaus centre.
„Ar mama žino, ką tu veiki?“ – paklausiau.
„Mamos neturiu, gyvenu globos namuose“, – nesitraukė vaikas.
„Gerai, paskambinsiu direktorei, o po to nupirksiu bandelę“, – pažadėjau, bet vaikas jau spruko.
Netoliese ką tik su padavėja atsiskaitęs vyriškis spėriai patraukė berniukui pavymui. Negi nuskubėjo nupirkti jam bandelės?
Mįslinga vyro ir berniuko draugystės istorija, į kurią buvo įtraukti ir vaiko teisių apsaugos darbuotojai, ir pedagogai, Vilniuje prasidėjo lygiai prieš dvejus metus.
Tačiau iki šiol niekas iš atsakingų pareigūnų taip ir neišsiaiškino, kodėl vyriškis slapta pramogauja su mažamečiu be jo motinos leidimo. „Lietuvos ryto“ žurnalistė sekė šios istorijos pėdsakais.
Berniuką pasiimdavo slapta
2013 metų balandžio pradžioje mašina stabtelėjo prie išvaizdaus berniuko, išdykavusio sostinės Antakalnio gatvėje. Šis paprašė pavėžėti iki Žolyno gatvėje esančių vaikų socialinės globos namų.
Taip užsimezgė tuomet 40-mečio vyro ir dešimtmečio berniuko draugystė.
Sutartą valandą vyriškis privažiuodavo netoli globos namų ir išsiveždavo Simą (vardas pakeistas. – Aut.) kelioms valandoms – tai į gamtą šašlykų kepti, tai užkąsti į „McDonald’s“ ar cepelinų į „Akropolį“.
Keletą kartų vaiką jis vežėsi ir pas save į namus. Apie slaptas išvykas globos namai iš pradžių nieko nežinojo.
Telefone – keistos žinutės
„Simo charakteris buvo sudėtingas. Jo tėvai gėrė. Motinai buvo apribotos motinystės teisės. Kai Simui buvo šešeri, jį atvežė pas mus, o ketveriais metais vyresnį brolį – į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą.
Simas spjaudydavo į mokytojus, mušėsi, siūlydavo mums „pačiulpti“, jau buvo gėręs alkoholio ir rūkęs. Veždavome jį į Vaiko raidos centrą.
Po kelerių metų pastebėjome, kad jis kažkur pradingsta su svetimu vyriškiu. Nieko neišpešę iš vaiko, patikrinome jo telefoną ir radome žinutes: „Pasakyk draugui, kad niekam neprasitartų“ (2013-ieji, gegužės 14 d.). „Oras nekoks, lietus gali būti. Ar varysim prie ežero?“ (gegužės 21 d.).
Dėl to vyriškio veiksmų sunerimome, ėmėme stebėti vaiką, kur jis dingsta“, – pasakojo Žolyno vaikų socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja Audronė Kuzminskienė.
Vaiko tykodavo visur
„Su tuo piliečiu mes daug bendravome. Jis troško dalyvauti vaiko gyvenime, buvo lyg apsėstas – persekiojo berniuką, tykodavo jo prie mokyklos.
Kai patys ėmėme Simą vežioti į mokyklą, vyriškis tykodavo jo prie globos namų. Kai vaikas savaitgalį grįždavo pas mamą, vyriškis išsiveždavo jį į sodybą kepti šašlykų, ten būdavo kitų vyrų. Jis padovanojo Simui mobilųjį telefoną. Mūsų pokalbiai su tuo asmeniu nieko nedavė. Jis net nepasakė savo vardo“, – stebėjosi globos namų direktorė Ieva Norkienė.
Vieną dieną, slapta išsivežęs Simą, vyriškis į globos namus jo neparvežė iki vėlaus vakaro. 21 valandą globos namų darbuotojai paskambino jam ir liepė parvežti vaiką, taip pat kreipėsi į policiją. Vyriškis berniuką parvežė, o policijai paaiškino, kad tik skiria dėmesį nelaimingam vaikui.
Globos namų darbuotojos ne kartą jam siūlė tapti oficialiu globėju. Tačiau vyriškis atšaudavo: „Kam reikia tų popierių?“
Namuose – nevaržoma laisvė
Gal globos namų darbuotojai ir lengviau atsiduso, kai berniukas buvo grąžintas motinai. Ji esą liovėsi gerti ir ėmė dirbti.
Tačiau ar motina, neturinti įgūdžių auginti du sūnus, gali kontroliuoti jų laisvalaikį?
Pareiga prižiūrėti grąžintus vaikus tenka seniūnijų socialiniams darbuotojams, vaiko teisių apsaugos inspektoriams. Tačiau jie nėra visagaliai. Tai suprato ir Juozas (vardas pakeistas. – Aut.).
Berniuko iš savo akiračio Juozas nepaleido ir tada, kai vaikas grįžo į šeimą. Išsiaiškinęs, kada vyks teismas dėl abiejų sūnų grąžinimo motinai, vyriškis ėmė dažnai sukiotis netoliese.
„Vasarą kelis kartus važiavau pro šalį, mačiau jį lakstantį. Motina jo neprižiūrėjo. Jis mane sustabdė, nuvažiavome pavalgyti, jis man skambindavo. Su Simu susitikdavome beveik kasdien, važiuodavome į kino teatrą, boulingo klubą, pas mane“, – aiškino Juozas „Lietuvos ryto“ žurnalistei.
Jis nesijautė kaltas, kad vaiką išsiveždavo be motinos žinios. Nors esą kartais ji žinodavo ir nedraudė.
Pas vyriškį ruošė pamokas?
2013 metų rugsėjo 1 dieną Simas ėmė lankyti Naujininkų vidurinę mokyklą. Juozas susirado vaiką ir čia. Jis esą iš motinos gavo prisijungimo prie elektroninio dienyno kodą, ėmė stebėti vaiko gyvenimą. Kaip teigė mokytojai, atsiradus vyriškiui, vaikas ėmė dažnai nebesirodyti pamokose.
2014 metų kovą vyriškis parašė klasės auklėtojai: „Aš pats Simą vežioju į mokyklą tris savaites, bet jis bėga iš pamokų. Siūlau išeitį – jis ruoštų pamokas mano namuose, o atsiskaitytų 1–2 kartus per savaitę.“
Nors vyriškio ketinimai atrodė geri, mokykla sunerimo dėl svetimo vyriškio dėmesio.
Netrukus kilo konfliktas. Auklėtoja, pamačiusi, kad socialiai remiamoje šeimoje augantis Simas turi išmanųjį telefoną, paklausė, kas jį nupirko.
Simas atsakė: „Draugas padovanojo.“
„Tai dabar tu jam tarnausi?“ – pakomentavo auklėtoja.
Juozas pasijuto užgautas. Jis kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas pripažinti jį nukentėjusiu ir informavo apie galimai vykdomas veikas prieš mažametį. Vyriškis kreipėsi ir į mokyklos direktorių.
Mokykla pranešė policijai
„Vaikui jis daro didelę įtaką. Motina sūnumi rūpinosi, bet jai nepakako jėgų jo kontroliuoti.
Kreipėmės į vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę ir sostinės Naujininkų policijos nuovadą, prašydami pasidomėti žmogumi, kuris vežiojasi svetimą vaiką nežinant motinai.
Užuot paėmusi to vyro kompiuterį, paskyrusi vaikui ekspertizę, policija numojo ranka. Tik po keturių mėnesių, jau pasibaigus mokslo metams, atsiuntė mums atsakymą: „Vyko pokalbis, žmogus neigia, tyrimą pradėti nėra priežasties.“
Bet mokyklos darbuotojai labai abejojo to vyriškio gerais ketinimais“, – pripažino mokyklos direktorius Gediminas Urbonas, šią istoriją pavadinęs „labai nešvariu reikalu“.
Vyriškio elgesys kėlė negerų minčių ir mokyklos socialinei pedagogei Kristinai Beinortienei. Ji patarė motinai nuvesti sūnų pas Naujininkų poliklinikos psichiatrę, informavo Vaiko gerovės komisiją savivaldybėje.
K.Beinortienei kilo įtarimų, kad tas vaikas kažkam yra ruošiamas: „Keista, kad žmogus taip įsikabino į vieną vaiką, nors dėl to policija juo domėjosi jau dukart.“
Apgaule pateko į ligoninę
Simą stebėjusi Naujininkų poliklinikos vaikų psichiatrė 2014 metų gegužę nusiuntė jį į Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninės Vaikų skyrių.
Juozas berniuką susirado ir čia. Nors motina buvo medikų prašiusi svetimų žmonių pas jos sūnų neįleisti, atkaklus vyriškis prasmuko apgaule, prisistatęs mamos draugės sugyventiniu.
„Vaiką motina turėjo prižiūrėti, o ne uždaryti į psichiatrinę. Aš ir iš policijos vaiką esu traukęs, kai motinai policininkai neprisiskambino, nes ji girta gulėjo“, – tikino Juozas.
Jis neslėpė, kad ir pats su motina yra gėręs tris dienas.
„Kodėl gėrėte?“ – paklausiau Juozo.
„Buvo įdomu, norėjau ją geriau pažinti“, – numykė pašnekovas.
Kur berniukas buvo tada, kai Juozas su jo motina tris dienas gėrė, Juozui, matyt, nelabai rūpėjo.
Buvo nuvežtas į Švėkšną
Kadangi Simo elgesys ir toliau buvo nekontroliuojamas, jis nelankė mokyklos, vaiko teisių apsaugos institucijų sprendimu 2014-ųjų lapkričio 10 dieną jis buvo išsiųstas į Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą.
Ši žinia Juozą supykdė: „Vaikas jau pirmą vakarą man atsiuntė žinutę: „Čia visi debilai ir vagys.“ Ar reikėjo motinai grąžinti vaiką tam, kad jį vėliau išvežtų į Švėkšną?“
O gal vyriškiui nepatiko, kad nepilnametis bus toli nuo jo? Prieš vaiką išvežant Juozas dar spėjo paimti jo „pareiškimą“, kad į Švėkšną važiuoti jis nenori. Juo remdamasis Juozas įvairias įstaigas apipylė skundais.
Tada ir subrendo naujas Juozo planas. Vaiko motinai jis pasiūlė išvežti Simą iš Lietuvos į Norvegiją arba jį parduoti.
Simo motina Galina (vardas pakeistas. – Aut.) 2014 metų lapkričio mėnesį iš Juozo gavo žinutę: „Geriausia jį būtų persiųsti į Norvegiją. Patektų į gerą šeimą, turėtų savo kambarį, grįžtų mėnesiui atostogų. Norvegai apmokėtų tavo skrydžius ir viešbučius.“ Tačiau tai buvo tik klaidinanti vilionė.
Pasiūlė sūnų parduoti?
– Tas vyriškis siūlė man ir pinigų už Simą. Iš pradžių 80 tūkstančių litų, po to – 120 tūkstančių litų, – tikino Galina. – Vėliau gavau kitą jo žinutę: „Jeigu tu nepasiimsi Simo iš Švėkšnos atostogų gruodžio 19 dieną, aš tuo užsiimsiu.“
– Kas jus sieja su Juozu? Ar visada žinojote, kad jūsų vaikas leidžia dienas su juo, o kartais ir nakvoja jo bute? – paklausiau Simo motinos apsilankiusi tvarkingame kambaryje, kur ji gyvena su sūnumis ir sugyventiniu.
– Jis mane susirado, kai Simą pasigavo globos namai. Vėl iškart prisistatė, kai Simas grįžo iš globos namų. Kažkiek su juo bendravau, bet kai per daug ėmė kištis į mano šeimos gyvenimą, ryšius nutraukiau.
Bet nuo vaiko jis neatstojo. Juozas nuolat savo mašina važinėja aplinkui.
– Ar leisdavote sūnui važinėti su svetimu vyriškiu, nakvoti jo bute?
– Visaip būdavo. Bet kai uždrausdavau, vis tiek jis sūnų pasiimdavo iš gatvės. Niekada nėra užėjęs į mūsų namus.
– Ar Juozas paaiškino, kodėl taip domisi jūsų vaiku?
– Vyriškis sakė, kad vaikui patinka su juo, todėl nori juo rūpintis. O kodėl nepatiktų? Duoda cigarečių, pinigų, leidžia mašiną pavairuoti. Vaikas kieme laksto, lengva jį į mašiną įsisodinti. Abu važiavo ir į vandens parką Druskininkuose, ir į Kauną. Be mano leidimo.
– Ką vaikas jums pasakoja?
– Sako: „Mama, man patinka pramogauti.“ Jaučiu, kad ta draugystė nėra gerai. Parašiau ir policijai pareiškimą, bet tyrimą nutraukė dėl įrodymų stokos.
Dabar vyriškis susidomėjo ir mano vyresniu 14-mečiu sūnumi. Gal su Švėkšnoje atsidūrusiu Simu jis nebendraus? – tikėjosi motina. Bet ji apsiriko.
Susirado ir kitame mieste
„Simas Švėkšnoje nuolat bendravo su manimi, motina to nežinojo. Nusiunčiau jam 10 eurų. Kai Simas buvo grįžęs Kalėdų atostogų, bendravome vos ne kasdien, motinai jis to nesakė. Važiavome ant ledo pasivažinėti, parodžiau, kaip veikia automobilio ABS stabdžiai.
Iš jo sužinojau, kad šių metų vasario 13 dieną jį iš Švėkšnos paleidžia. Nors tiek jam padėjau“, – prisipažino Juozas.
Vyriškis ir toliau nejautė kaltės, kad su vaiku bendravo nežinant motinai.
Švėkšnos specialiojo ugdymo centro direktorė Laima Navickienė patikino, kad Simas negalėjo bendrauti su svetimais, nes telefoną gaudavo tik paskambinti motinai.
„Gal tuomet ir tam vyrui skambindavo? Vaikas didelio rūpesčio nekėlė, lankė pamokas, normaliai bendravo. Mes žinojome apie to vyro perdėtą domėjimąsi vaiku, todėl džiaugėmės, kad Švėkšnoje jis nesilankė. Turėjome įtarimų, nes tokiu altruizmu netikime.
Simas grįžo pas motiną – tuo pasirūpino tas vyriškis, užpylęs institucijas skundais“, – teigė L.Navickienė.
Būna svetimuose namuose
Neseniai vėl paskambinau Simo motinai Galinai. Ji pasidžiaugė, kad gavo darbą, kad sūnus mokosi vienoje Vilniaus specializuotų mokyklų.
Motina garantavo, kad su Juozu sūnus nebendrauja, kad tikrai yra mokykloje.
O gal ji vėl klysta? Iš karto paskambinau Juozui.
„Taip, Simas lanko tą mokyklą, pats kartais nuvežu, bendraujame. Vakar mokykloje jis buvo, o šiandien – ne“, – paaiškino Juozas.
„Iš kur jūs žinote? – nustebau. – Tai kur jis?“ „Šalia, pas mane“, – neslėpė Juozas.
Pasisiūliau į svečius, bet vyriškis nesutiko – esą veš vaiką namo, o pats vyks į darbą. Tačiau kai pavakare prasukau pro Juozo namus, jo mašina tebestovėjo toje pačioje vietoje, o Simas dar nebuvo grįžęs į savo namus.
Kitą dieną pats Juozas žurnalistei pasiūlė susitikti su Simu. Simpatiškas berniukas, paklaustas, kodėl jis ne mokykloje ir ką veikia pas dėdę Juozą, tylėjo ir braižė batu smėlį.
Rūpi tik vaiko gerovė?
– Kaip jūs susipažinote su vaiku? – paklausiau Juozo, kai susitikome dar kartą.
– Vaikas sustabdė mano mašiną, pavežiau jį iki globos namų. Sutardavome vietą, kur jis ateis. Šašlykų pakepti pasiimdavau porai trejetui valandų ir pas mane namie buvo.
– Jūs turite šeimą, vaikų?
– Taip. Su sūnumi važiavome drauge.
– Bet jūs neturite sūnaus. Esate išsiskyręs, jūsų buvusi šeima gyvena užsienyje. O jūs vieno kambario bute gyvenote su globoti pasiimtu vaiku. Oficialiu globėju nebuvote – pašalpas pasiimdavo vaiko giminaičiai.
– Iš kur jūs tai žinote? Taip, aš nuo mažens auginau mirusių giminaičių vaiką, gaila jo buvo. Dabar jis jau iš mano namų išėjęs.
– Kodėl jūs išsiskyrėte su žmona?
– Tuo metu turėjau finansinių bėdų, šeima iširo.
– Gyvenate vienas?
– Taip. Bet turiu draugę.
– Jūs niekada nesakėte, kad ir ji kada nors buvo kartu su Simu. Kodėl mažą vaiką vežiojotės nepranešęs globos namams, slapta?
– Ketinau pranešti, norėjau tą vaiką geriau pažinti. Direktorė iškvietė policiją. Policijoje mane įžeidė: „Ak tu, p...ras, prie vaikų lendi!“ Apkaltino vaiko grobimu.
– Kodėl jūs įsikabinote į tą berniuką? Juk gatvėse daug vaikų bėgioja.
– Gatvės vaikų perauklėjimu neužsiimsiu.
Man gaila to vaiko ir jo brolio. Jis normalus, sveikas, tik žlugdomas. Norvegijoje jis seniausiai būtų iš mamos atimtas.
– Jūs mamai pasiūlėte už jį pinigų?
– Taip, prikalbėjau nesąmonių, kai kartu gėrėme tris dienas.
– Motina draudė jums bendrauti su Simu?
– Iki 2014 m. gegužės, kol jis nepakliuvo į Naujosios Vilnios ligoninę, nedraudė. Simas ne kartą nakvojo pas mane motinai leidus. Vėliau ji draudė. Simas bendravimą slepia.
– Ne per daug, nes vos ne kasdien paviešinama, kas vyksta su globos namų vaikais.
– Man ir iš Simo motinos teko panašių įtarimų girdėti. Simas man sakė, esą aš galiu jį užmigdyti ir fotografuoti.
– Taip nedarote?
– Nesąmonės. Aš noriu tik padėti tam vaikui. Yra dar viena priežastis, kodėl aš tam vaikui skiriu tiek dėmesio.
Žolyno globos namų direktorė mane įžeidė. Norisi įrodyti, kad nėra taip, kaip jie visi mano. Tik neviešinkite mano vardo.
– Kodėl, jeigu darote gerą darbą?
– Juk tuoj būsiu apšauktas pedofilu.
– Jei taip nėra, ko baimintis? Kodėl neprašėte oficialiai, kad leistų vaiku rūpintis?
– Nesiruošiau juo rūpintis, tiesiog išėjo tokia situacija.
– O gal žinojote, kad negausite leidimo, jei jūsų praeityje yra ir negražių dalykų.
Jūs buvote nuteistas lygtinai. Už ką?
– Ne už lytinius nusikaltimus. Tą informaciją tyrėjas paviešino neteisėtai, jį apskundžiau.
Teistumas išnyko prieš dešimt metų.
– Ar jūsų nusikaltimas neturėjo nieko bendra su vaikais?
– Labai norint galima susieti.
Pagaliau vyriškis prisipažino, kad buvo teistas už chuliganizmą. Tačiau „Lietuvos rytą“ informavęs atsakingas pareigūnas atskleidė, kad tai – ne visa tiesa. Juozo biografijoje būta ir tokių tamsių dėmių, dėl kurių jis nebūtų gavęs leidimo globoti nepilnametį.
Psichiatras įtaria lytinę prievartą
– Kaip jūs vertinate šį vaiko ir suaugusio vyro ryšį? – „Lietuvos rytas“ paklausė vaikų psichiatro Lino Slušnio.
– Tokiam veikėjui, kuris laiko save geradariu, neleisčiau net arti būti šalia vaiko.
Jo globėjiškumas – kvailas. Su berniuku tas žmogus elgiasi neatsakingai. Jis ne tik žaloja vaiko gyvenimą, bet ir visiems diriguoja.
Baisiausia, kad tas vaikas kaip kamuoliukas mėtomas po ligonines, specialiąsias įstaigas. Jam reikia priežiūros, dėmesio, meilės. Vienintelė mokykla stengėsi ieškoti išeičių.
– Ar vaiko prisirišimas prie vyriškio yra vien tik jo noras turėti pramogų, ar įžvelgtumėte ir svaresnių priežasčių?
– To vyro kalbos kelia rimtų abejonių dėl jo tikslų. Negalėčiau įrodyti lytinės prievartos, tiesioginių įrodymų mažoka. Bet vaiko elgesys – jo potraukis prie galimo prievartautojo – tai sufleruoja.
Vyriškio elgesys – nuolatinis vaiko persekiojimas, prižiūrėjimas, noras kontroliuoti jį visur – traktuotinas kaip psichologinis smurtas. Gali būti, kad tokia didelė kontrolė kyla ir iš baimių, kad vaikas pasisakys kam nors, kas galimai yra jam nutikę.
Iš to, ką tas vyras kalba, uždegčiau daug raudonų lempučių.
Iš tiesų suabejočiau, ar ten nėra ir rimtesnės prievartos.
– Kokios? Kuo pagrįstos tokios abejonės?
– Tas vyras laiko vaiką prie savęs, dovanoja brangias dovanas, telefoną – tai, kas vaikui labai patrauklu. Jis liepia tylėti, vengia oficialiai prisiimti atsakomybę. Situacija atitinka klasikinį prievartos prieš vaiką modelį.
– Tad geriausiu atveju tas vyras yra neatsakingas pilietis, o blogesniu – turintis blogų polinkių ir tikslų?
– Tam tikros pakraipos vyrai gerai moka slėpti savo polinkius. Tą vyrą reikėtų patikrinti melo detektoriumi, ar nėra lytinės prievartos.
Iš viso tam vyrui negalima leisti artintis prie to vaiko per kilometrą.
– Kas neleis? Vaikas laksto kieme, mašina privažiuoja ir pasiima. Motina nepajėgi kontroliuoti.
– Tam yra socialinės tarnybos. Jos turi pasirūpinti teismo sprendimu – uždrausti tam vyrui prisiartinti prie vaiko per tam tikrą atstumą. Bet tarnybos savo darbo neatlieka.
