Danijoje tuos dešimt nuošimčių jaunuolių reikia kviesti, nes visi kiti į tarnybą pasiprašo patys. Kitose Skandinavijos šalyse padėtis panaši, o Izraelyje savo šaliai netarnavęs žmogus net gali būti menkiau vertinamas visuomenėje ieškant darbo ar kuriant šeimą.
Kai kas linkęs moralizuoti, kad štai 1991-ųjų Sausio 13-ąją prie Seimo rūmų, televizijos bokšto ir Spaudos rūmų buvo susirinkę tūkstančiai, o štai dabar noras ginti šalį kažkur išgaravo.
Iš tiesų gali atrodyti keistai – net priešui žvanginant ginklais ir jau puolant kaimynę Ukrainą, grasinant ir mus užmėtyti raketomis iš gretimo Karaliaučiaus, mokytis kario amato panoro tik keli šimtai jaunų žmonių. Vadinasi, tik tie keli šimtai ir ateitų ginti priešo tankų apsupto Seimo, jeigu istorija vėl pasikartotų?
Na, gerai, yra dar koks tūkstantis kitas, kurie baigė Bazinius kario mokymus, bet tai ir viskas. Nesirengiu aš čia aiškinti apie tai, kad, jeigu bus labai daug savanorių, tai karą su Rusija laimėsime. Ne apie tai aš čia dabar rašau. Tiesiog tapome globalaus, stipraus ir vakarietiškomis vertybėmis besivadovaujančio pasaulio dalimi ir negalime sau leisti būti kažkokiais kirviais, našta kitiems.
Tačiau įvertinęs mūsų dabartinį suvokimą konstatuoju: vis dar esame kažkur Rusijoje tarp Chanty-Mantyjsko ir Surguto, dreifuojame, net patys gerai nežinome kuria kryptimi, o šaukiame tai jau garsiai, kad mes, girdi, esame grynakraujai europiečiai!
Tada, Sausio 13-ąją, mums labai pasisekė. Ginti pirmų laisvės želdinių suvažiavo tūkstančiai, tačiau jau po penkerių metų nemažai jų ėmė šaukti, kad ne už tokią Lietuvą kovojome, buvo ir tokių, kurie Sausio 13-osios atminimo medalį po kelių metų atidavė į lombardą. Atseit, pasprinkite su ta savo laisve – sovietiniame kalėjime bent jau visi kaimynai buvo tokie patys nuskurėliai, kaip ir aš. O dabar kas?
Bet kodėl dabar norime, kad tų rėksnių vaikai ir anūkai eitų savanoriais ginti savo šeimos, šalies, savo tėvų ir jaunų merginų, būsimų savo mylimųjų? Visą paauglystę jie tik ir klausėsi tėvų isterijos, kad ne už tokią Lietuvą kovojome, po to dešimtmetį meldėsi paksams ir uspaskichams, vis ieškojo būdų atkeršyti landsbergistams. Štai tokių prakeiksmų Lietuvai fone ir brendo dabartiniai šauktiniai.
Paklauskite bet kuriame kaime, kam Lietuvai kariuomenė, ir būtinai išgirsi dvasios vergo V.Kaikario balsu kalbantį tokį pat vergą kaimietį, esą jei ginsimės, jei ginkluosimės, rusai mūsų produktų nepirks, o tuomet tankų vamzdžius sviestu tepsime, dešromis šaudysime.
Geriau jau sutikčiau iki paskutinio skilandžio atsišaudyti dešromis ir tikėti savo pergale, nei gyventi tokioje dvasinėje ir materialinėje suirutėje, kokia dabar tvyro Rusijoje.
Sakykite ką tik norite, bet nuo sovietinio maro mes dar nepagijome, o kvailiausi mūsų gentainiai tą ligą sėkmingai platina dar ir savo vaikams. Ir tai nėra vien kariuomenės bėda.
Violetiniai Garliavos tvorų ramstytojai be didelio vargo buvo suvystę ir kelis Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarus, rašytojus, atlikėjus, Seimo narius. Danijoje tokios nesąmonės niekada nebūtų atsitikę, nes toji visuomenė pati aktyviai dalyvauja kuriant ir ginant savo valstybę, todėl ir pasitiki policija bei teismais.
Tuo tarpu mes, lietuviai, gyviai be atsakomybės ir pagarbos, teismo teisėjo ir dar kelių žmonių nužudymą linkę spręsti barškindami Garliavos scenoje gitara ir dainuodami daineles apie vargan puolusią Lietuvą. Gerai, kad bent jau suprato jie savo dvasios menkystę ir nebesilaiko įsikibę tų garliavinių tvorų.
O tai kokį koncertą būtume surengę, jeigu toks Breivikas būtų pasirodęs Lietuvoje, o ne Norvegijoje? Gal net būtume surengę žiedinę Breiviko gynybą su koncertine scena viduryje. Juk įjungę savo lakią fantazija rastume priežasčių: neva kovojo jis prieš valdžioje pasislėpusius pedofilus, prieš juodaodžių ir musulmonų invaziją į Europą, prieš moraliai puolusius Vakarus, kaip kad sako V.Putino agitatoriai. Juk tikrai taip darytume?
Penkiasdešimt metų tikėjome, kad tikroji diktatūra, kur negerbiamos žmogaus teisės, yra Jungtinėse Valstijose, žiūrėjome sovietinius propagandinius filmukus apie imperializmo ir masonų sąmokslus.
Mūsų smegenys įprato gauti mistika paremto maisto, juo mes pateisindavome savo skurdą ar net bukumą. Juk reikėjo kažkaip bent pačiam sau paaiškinti, kodėl, gyvendami sovietinėje sistemoje, esame tokie nevykėliai? Ogi todėl, kad imperializmas trukdo geriau gyventi.
Dabar dėl savo nesėkmių, nes dažnai dirbti nemokame arba nenorime, savęs juk irgi nekaltinsi, o smegenys tai įpratę gauti to stebuklingo terapinio maisto.
Todėl mes tikime, kad dabartinės Rusijos teritorijoje, kažkur Sibire, pasaulio kūrėjui Viešpačiui iš kišenės iškrito toks stebuklingas deimantas, vienintelė jo turėta gėrio sėkla, o dabar, tirpstant ledynams, ši sėkla pradėjo kaltis, o užaugęs žiedas apnuodys visus, kurie netikės didžiavyrių A.Dugino ir V.Putino mokymu.
Ir šiaurėje gyvenantys norvegai iš tikrųjų yra visai ne norvegai, o zombiai, pavertę tikruosius tų kraštų gyventojus troliais ir išvarę juos gyventi į fiordus. Ir Didžiosios Britanijai vadovaujanti karalių dinastija esanti prieš kelis šimtmečius tikruosius karalius suėdę baisūs ropliai ar vorai tarantulos, vėliau įgavę žmogaus pavidalą. Todėl tie britai tokie pasipūtę, laikosi keistų ir paslaptingų tradicijų.
Apie tokias istorijas jau girdėjote? Jas platina Vakarų pasaulio istorijos mistifikatoriai iš Rusijos, jomis tiki nemažai lietuvių.
Pasikviečiame į televizijos laidas pačius marginaliausius marginalus, tempiame už liežuvio, o šiam tik leisk pakabėti. Ir pasipila pasakos apie tai, kaip kraujomaišos nualinta norvegų (iš tikrųjų zombių, nes tikrieji norvegai paversti troliais išvaryti į fiordus) tauta masiškai grobia lietuvių vaikus (gal tik du yra paėmę) tik tam, kad galėtų savo kraują praskiesti kokybišku lietuvių krauju ir paversti tuos vaikus homoseksualiais zombiais.
Tada kvailiais apsimetę stebimės, ko čia dabar tie norvegai pyksta, juk ne laidos vedėja taip kalbėjo, čia tik tokia vieno dalyvio nuomonę buvo.
O štai vienas JAV režisierius lietuvius filme kanibalais pavaizdavo. Pykome mes tada ant to nepraustaburnio, kvietė mūsų užsienio reikalų ministras jį atvykti į Lietuvą ir pačiam įsitikinti, kad mes žmogienos nevalgome. Dabar mus norvegai kvies įsitikinti, kad jie yra patys tikriausi Norvegijos gyventojai, o troliai tėra jų pasakų personažai.
Bet kam kažką dar tikrinti ir tirti, jeigu mes ir tai viską gerai žinome.
