Pavyzdžiui, politikės nuomone, Rusijos vykdoma dezinformacija, kurią ekspertai vertina kaip siekį suklaidinti visuomenę ir destabilizuoti padėtį valstybėje, yra žiniasklaidos laisvė.
„Strasbūre teko pirmininkauti Baltijos šalių delegacijų susitikimui. Domino, ar visas Baltijos seses apėmusi karo psichozė. Paaiškėjo, kad ne. Latvijoje tik profesionalų kariuomenė, Estijoje taip pat.
Dėl Rusijos propagandos Estija nesiėmė jokių priemonių, nes gerbia žiniasklaidos laisvę. Latviai, kaip ir mes, uždraudė „RTR Planeta“ 3 mėnesiams ir laukia sankcijų iš Europos Komisijos“, – rašo B.Vėsaitė savo „Facebook“ paskyroje.
B.Vėsaitė ne pirmą kartą stebina savo pasisakymais. Ji yra ir pareiškusi apie prekybos centro „Norfa“ bankrotą, nes tai išgirdo iš kasininkės.
Prašovė su Estija
Portalas lrytas.lt primena, kad informacinio karo grėsmes supranta ir Lietuvos kaimyninės valstybės, kurios ėmėsi būtinų informacijos laisvę ribojančių priemonių, leidžiančių apsaugoti savo informacinę erdvę.
Matyt, kai kurie Seimo nariai nežino, kad Estija atsisakė išduoti transliavimo radijo dažniais licenciją Rusijos propagandiniam televizijos kanalui „Sputnik“.
Ukraina taip pat yra uždraudusi 4 rusiškų kanalų („Russia 24“, „RTR Planeta“, „NTV Mir“, „Pervij Baltiskij Kanal“) retransliavimą savo valstybės teritorijoje. „Russia 24" televizijos kanalo retransliavimas uždraustas ir Moldovoje.
Šauktinių sistema, priešingai nei mano B.Vėsaitė, Estijoje yra. Kalbant apie kariuomenės ir šauktinių situaciją Estijoje, daugiau nei 30 proc. jaunuolių ateina tarnauti savanoriškai.
Tarnyba suvokiama kaip pareiga, o į tarnybos be pateisinamos priežasties vengiančius asmenis žiūrima kreivai. Nuo tarnybos išsisukti nebando nei turtingųjų, nei įtakingųjų vaikai – priešingai, sulaukę šaukiamojo amžiaus savo noru prisistato 8 ar net 11 mėnesių tarnybai.
Tai iliustruoja ir prezidento Toomo Hendriko Ilveso 28 m. sūnaus Luuko Kristjano pavyzdys. Jis 2009–2010 m. iš karto po studijų prestižiniame Stanfordo universitete JAV grįžo į Estiją atlikti privalomosios karinės tarnybos. Jo priesaikos ceremoniją stebėjo ir tėvas.
Kaip pabrėžia patys estai, šauktinių tarnyba sprendžia kitakalbių integracijos problemas – geriau išmokstama estų kalba, todėl žymiai lengviau gauti geriau apmokamą darbą po tarnybos.
Bet to, šiais metais vyks rezervo vienetų pratybos – vienu metu bus sutelkta apie 10 000 rezervistų. Tiek daug ir vienu metu anksčiau nėra buvę nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Estijoje.
Kovo-balandžio mėnesį Estijoje vyko mėnesio trukmės JAV aviacijos pratybos. Taip pat Estija skiria 2 proc. BVP gynybai (skaičiuojant pagal NATO reikalavimus, be dirbtinio priskaitymo). Be to, Estija yra įsigijusi ir pėstininkų kovos mašinų CV-9030. Kitąmet jos jau riedės Estijos teritorijoje.
